Category: Blogsfera

Dienoraščiai, populiarumas, -iausių rinkimai

Blogsfera, Lietuva, Meta, Pastebėjimai

Kitą savaitę Vilniuje vyks Lietuvos weblogerių (interneto dienoraštininkų) konferencija, kurios metu bus paskelbti ir geriausi 2006 metų internetiniai dienoraščiai Lietuvoje (šiuo metu vyksta balsavimas, kas jais taps). Pastaraisiais mėnesiais lietuviškoje blogsferoje tapo labai populiaru aiškintis, kas yra geriausi, o tai kai kuriems kelia baisų susierzinimą.

Gali pasirodyti keista, bet priėjau išvados, jog nelabai noriu būti populiarus. Na, tiksliau, noriu būti populiarus tik tarp tam tikrų skaitytojų, kurie domisi tais pačiais dalykais, kuriais domiuosi ir aš. Tokie skaitytojai praturtina šį dienoraštį, duoda idėjų, galbūt užduoda klausimus ir siūlo temas, kitaip tariant — skatina pokalbį. Intelektualūs skaitytojų komentarai, diskusijos ir klausimai yra pats geriausias atpildas už dalinimąsi savo mintimis dienoraštyje, ir tam neprilygs jokie nominavimai tarp -iausių (nors, savaime suprantama, tai yra malonu) — nors sekant paskutinių mėnesių tendencijas Lietuvos blogsferoje gali susidaryti vaizdas, jog tam tikra dalis dienoraštininkų mano atvirkščiai. Nesmerkiu jų, tiesiog dėstau savo poziciją (tam tikros kitos dalies dienoraštininkų neišpasakytas piktinimasis šia padėtimi ir susierzinimu man kelia ne mažesnę nuostabą).

Besikraustydamas į naują serverį peržvelgiau savo dienoraščio statistiką ir pastebėjau, jog daugiausia beverčių komentarų sulaukia tie įrašai, kurie sutraukia didžiausią srautą atsitiktinių skaitytojų, kurie dažniausiai čia patenka per kokią nors mažai su šiuo dienoraščiu susijusią frazę Google paieškoje. Taigi, senokai nesistengiu pritraukti kuo didesnės bendrosios auditorijos (nors prieš kokius trejus-ketverius metus ta liga irgi sirgau), o norėčiau turėti geriau jau tik keliasdešimt, bet įdomių skaitytojų. Dėl jų verta stengtis.

kaip.tik.ten

Blogsfera, Lietuva

Nesu iki galo tikras, kokia iš tikrųjų turėtų būti neseno lietuviško digg.com atitikmens kaip.tik.ten paskirtis, ir kas iš to gali gautis ateityje, bet iniciatyva sveikintina. Man pačiam labiausiai norėtųsi matyti lietuviškų (ar bent jau su Lietuva susijusių) straipsnių, žymių ir dienoraščių sistemą, tam kad būtų galima patogiai sekti Lietuvos internetinio gyvenimo įvykiu. Tai iš karto iškelia klausimą, ar į kaip.tik.ten turėčiau dėti savo nuorodas anglų kalba, kurios visiškai nesusijusios su Lietuva (o dažniausiai dar ir ištrauktos iš del.icio.us ar reddit populiariausiųjų sąrašo). Nemanau, kad kaip.tik.ten galėtų (ar turėtų) man pakeisti del.icio.us. Aišku, tai, kad man norėtųsi kaip.tik.ten matyti orientuotą į Lietuvos internetą, nereiškia, kad ir kitiems jo vartotojams taip atrodo – ko iš tikrųjų reikia Lietuvos internautams turėtų parodyti masinė moderacija ;)

Kad ir kaip ten bebūtų, pridėjau prie kiekvieno įrašo po nuorodą, kurią paspaudę, galite pridėti įrašą prie kaip.tik.ten gairių. Tikiuosi iš lietuviško web2.0 išaugs kas nors gero.

Finastos dienoraštis

Blogsfera

Šiandien pradėjome Finastoje rašyti kompanijos dienoraštį. Corporate weblog‘ai Lietuvoje dar nėra labai populiarūs, tad tai kažkas nauja, ir tikimės, bus naudinga ir mūsų klientams. Dienoraštį Finastoje turėtų pildyti makleriai, kurių planuose yra įdomesnės prekybos sesijos apžvalgos, o taipogi ir fondų valdytojai, tarp kurių esu ir aš. Komentarus įrašams gali palikti visi registruoti svetainės lankytojai.

Tikiuosi artimiausiu laiku shvln pridės ir RSS, kad internetinis dienoraštis būtų toks, kaip reikiant.

PHP programuotojų susitikimas

Blogsfera, Lietuva, Programavimas

Vakar dalyvavau PHP prijaučiančių susibėgime. Sakau, jog prijaučiančių, nes tarp programuotojų šmėstelėjo keletas merginų, o ir šiaip nemažai senųjų PHP programuotojų užsiima jau visai kitais reikalais, nelabai susijusiais su PHP ir netgi programavimu. Kalbų buvo nemažai – geru žodžiu neminėjom smartweb, taipogi pakeiksnojom PHP vystymą (dėl to, kad ištaisytos klaidos PHP5 nebackportinamos į PHP4, o kartu ir dėl to, jog vystymą kontroliuoja Zend‘as). Buvo sugalvota idėja duoti visiems pasukti smegenis ir pabandyti optimizuoti vieną SQL užklausą, ties kuria ABLomas jau ilgokai užstrigęs.

Vėliau, jau likus tik kokiai dešimčiai žmonių, buvo kalbama apie tai, jog reikėtų bendros svetainės, kurioje butų galima dėti visus programuotojų nusiskundimus savo darbdaviais – šiek tiek specializuotas skundai.lt variantas, labiau orientuotas į freelancer‘ius programuotojus ir dizainerius. Ši idėja kilo, nes kolegos programuotojai buvo pasibaisėję Gauminos darbo sąlygomis. Be to, diskutavome ir apie tai, kokia yra Lietuvoje teisinė situacija su turinio cenzūra: t.y. ką daryti, jeigu kas nors yra nepatenkintas svetainės turiniu ir reikalauja jį pakeisti grasindamas teisinėmis priemonėmis. Nesu tikras, bet mano nuomonė visgi ta, jog tokie reikalavimai dažniausiai būna tušti, nebent yra pažeidžiamos autorinės teisės ar panašiai. Nuomonės skleidimas juk neturėtų būti cenzūruojamas.

Vėliau persikėlėme į Mano klubą, kur žaidėme Jenga, ragavau sambuko, ir galų gale išsiskirstėm namo. Vienas keisčiausių nutikimų — visos sąskaitos buvo sumokėtos, pinigų joms nepritrūko, kaip tik atvirkščiai, jų buvo per daug.

Nuotraukas įdėsiu šiek tiek vėliau. Apie susitikimą dar rašo ir scooox.

Persikėliau

Blogsfera, Meta

Jeigu matote šį įrašą, reiškia, jog aš sėkmingai persikrausčiau į kitą serverį. Nepasakosiu savo vargų dėl koduočių (judėjau iš MySQL 4.1 į MySQL 4.0), nes jas gana greitai ir lengva ranka išsprendžiau šiek tiek pasukęs galvą. Mano kompiuterastiniai įgūdžiai atrodo dar nėra visiškai atšipę.

Beje, penktadienį nusimato proga prisiminti senus gerus laikus – organizuojamas php.lt programuotojų susitikimas prie alaus bokalo. Ir aš ten būsiu, ir man alus ir midus per barzdą varvės…

Iš šiek tiek daugiau spekuliacinių ir finansinių naujienų reiktų paminėti, jog spekuliantai savo svetainėje irgi pradėjo pildyti dienoraščius. Įdomu, kiek tas reikalas bus populiarus ir kiek spekuliantams atsiras entuziazmo, bet visada įdomu paskaityti, ką apie ekonomiką, investavimą, ar tiesiog alų rašo kiti.

Zuoko weblogas

Blogsfera, Lietuva

Nuvilnijo per Lietuvos blogosferą naujiena apie tai, jog A. Zuokas turi savo interneto dienoraštį. Dienoraštis pradėjo savo gyvavimą birželio 10 dieną, o blogosferą žinios pasiekė tik po trijų dienų, tad informacijos sklidimo greitis Lietuvos blogosferoje kol kas dar nėra itin didelis ;)

Labiausiai Zuoko webloge pasigendu RSS, tačiau į akis krinta ir žymiai griežtesnės komentavimo taisyklės. Suprantu, jog ponas Zuokas nenori savo weblogo paversti Delfi stiliaus chaosu, tačiau lyginant su kitais weblogais atrodo yra kur pasitempti. Bent jau man atrodo, jog visgi būtų galima leisti komentuoti senus įrašus. Šiek tiek keistai skamba ir komentavimo tasyklės, kuriose už HTML naudojimą grasinama uždrausti priėjimą prie komentavimo srities. Juk tai techniniai dalykai, išsprendžiami su keliomis įpraiškomis. Na, dizainas irgi atrodo keistokai, bet čia jau skonio reikalas, o be to ir mano paties svetainė atrodo ne ką geriau ;)

Kad ir kaip ten bebūtų, labiausiai reiktų palinkėti Zuokui užsispyrimo ir entuziazmo pildant savo weblogą, nes dažnai po keleto įrašų minčių srautas išdžiūsta ir tenka tiesiog prisiversti apie ką nors parašyti. Weblogo pildymas yra daug laiko ir pastangų reikalaujantis užsiėmimas, o laisvas laikas didžiųjų politikų dienotvarkėse tikrai nesimėto.

Religijos klausimas LietBlogs’uose

Blogsfera, Lietuva, Religija

Šiandien Xawiers užsiminė, jog jį irgi pradeda knisti religijos klausimai lietblogsuose, ir kad galbūt vertėtų juos pašalinti. Manau, kad tai nebūtų visai teisinga, nes kiekvienas visgi turėtų turėti galimybę būti išgirstas kol kas dar ne itin dideliame lietblogs pasaulyje (nors lietuviškoji blogosfera atrodo nėra tokia ir maža: vien blogas.lt turi apie 3000 vartotojų).

Manau, jog daugėjant lietblogs lankytojų reikėtų įvesti kategorizavimą (kuris galėtų būti vykdomas ir tagingo pagalba, ala technorati), o jau paskui kiekvienai atskirai kategorijai tiekti atskiras RSS santraukas. O štai pagrindiniame puslapyje būtų galima dėti tik po paskutinį įrašą iš kiekvienos kategorijos — taip būtų pasiekiamas tam tikras temų subalansuotumas.

Tiesa, šią idėją sugalvojau ką tik dabar, tad ji turi ir trūkumų — vat tokie nenaudėliai kaip aš rašo ne viena tema, o keliomis, ir mano rašliavas gali būti sunku kategorizuoti. Bet kažkoks kategorizavimas, manau, vis tiek būtų teigiamas dalykas.

Paveikslų garbinimas krikščionybėje

Blogsfera, Pastebėjimai, Religija

Retkarčiais pasiskaitinėju Lino dienoraštį, kuris kartais pradžiugina tikrai puikiomis mintimis, bet pastaruoju metu ten randu ir žymiai radikalesnių pasisakymų katalikybės atžvilgiu. Suprantu, kad Linas nėra katalikas, o krikščionis neformalas, tačiau kartais jo mintys man sunkiai suprantamos (esu gi katalikas ;), tad tikiuosi šiuo savo dienoraščio įrašu užmegzti šiokį tokį dialogą ;) Tikiuosi, kad prie diskusijos gal būt prisijungs ir kiti krikščionys weblogininkai, kurių kaip įtariu yra ganėtinai daug, nors nei vieno iš jų nepažįstu asmeniškai, o tuo labiau realiame gyvenime.

Taigi, paskutiniame Lino įraše yra kalbama apie paveikslų garbinimą ir apie tai, jog šiuo klausimu katalikai yra klystantys žmonės.

Pirmiausia norėčiau pataisyti Liną, teigdamas, jog paveikslus garbina ne vien katalikai, bet didžioji dalis krikščionių (rytų bažnyčių krikščionys, ortodoksai, sentikiai, taipogi garbina ikonas), tad tų „paklydusių avelių“ gali būti daugiau nei 1,1 milijardo. Paveikslų garbinimo klausimas bažnyčioje buvo sprendžiamas 7-8 amžiuje, kai dar rytų ir vakarų bažnyčios nebuvo galutinai skilusios (tai įvyko 1054 metais), o galutinį nuosprendį šiuo klausimu priėmė 7-asis ekumeninis Nikėjos (Nikėjos-II) susirinkimas 787 metais. Beje, tai buvo paskutinis visuotinis dar suvienytos bažnyčios susirinkimas. Šiame susirinkime buvo nuspręsta, jog garbinti atvaizdus galima, tačiau buvo atskirtos dvi sąvokos — λατρεια, kuri reiškia garbinimą, o garbinamas gali būti tik Dievas, ir προσκυνεσισ, kuri reiškia pagerbimą. Paveikslus leidžiama tik pagerbti, „pagarba paveikslui kyla iš pagarbos tam, kuris jame pavaizduotas“. Deja, verčiant šiuos terminus į lotynų kalbą teliko vienas terminas adoratio, bet šiuose istorijos vingiuose yra pilna ir politinių peripetijų: nesutarimas dėl paveikslų garbinimo nebuvo vien teologinis ginčas, tuo metu buvo kovojama ir dėl įtakos buvusiose Romos imperijos žemėse.

Teologiškai paveikslų garbinimas grindžiamas tuo, jog pats Kristus, tapdamas žmogumi, prisiėmė „žmogaus paveikslą#8220;, o kadangi Kristuje yra neatsiejamai sumišęs dieviškasis ir žmogiškasis pradai, tai nori nenori, paveikslą mes vis tiek garbiname. Antrasis dievo įsakymas, kuris skelbia „neturėk kitų dievų, tik mane vieną“ skelbia monoteizmą, tačiau per paveikslų pagerbimą pagerbiamas tas pats monoteistinis dievas, tad čia prieštaravimų lyg ir nėra.