Analitiškas gyvenimas

Pastaruoju metu viskas taip pagreitėjo, jog tik spėk dairytis. Dienoraščio pildymas jau seniai tapo atpratimo reikalas, o aplinkui vyksta tiek dalykų, kad senais gerais laikais būtų reikėję kasdien apie porą valandų paskirti jiems aprašyti webloge. Per keletą savaičių pabuvojau ir svečiose šalyse, ir išsilaikiau maklerio licenciją, ir perskaičiau keletą knygų, kurių taip ir neprisiruošiau aprašyti šiame dienoraštyje, ir sužinojau tiek naujų dalykų, kad vargiai juos galiu sutalpinti galvoje, ir atšvenčiau Velykas, ir dar daug daug visko, ko kaip sakydavo senoliai, net į jaučio odą nesurašysi.

Būnant svečioje šalyje labiausiai visgi į mano atmintį įsirėžė žmonės. Ir ne svečios šalies žmonės, o tie, su kuriais toje kelionėje ir buvau. Keturias ar penkias dienas iš eilės bendraudamas su žmonėmis, kurių anksčiau nepažinojai, gali iš jų išmokti daugybę nuostabių dalykų, ir dar kartą sau pasitvirtinti seniai kažkur girdėtą teiginį, jog viskas pasiekiama tik per darbą. Per darbą, kuris dažniausiai būna nuobodus, kurio niekas nenori dirbti, bet kuris galų gale atsiperka su kaupu: atkaklus sėdėjimas bibliotekose ir visko knisimas iki pagrindų dažnai priveda prie lobių, kurių niekas kitas nėra užtikęs.

Dar vienas pastebėjimas iš svečios šalies: man pačiam pasidarė keista, bet dairydamasis po gatves ir supermarketus nejučiomis skaitau reklamas ir prekių etiketes, ieškodamas kompanijų pavadinimų. Radęs kažką pažįstamo, iš karto bandau tai susieti su savo turimomis žiniomis apie tą kompaniją (aha, jie girdėjau stato naują gamyklą kažkur prie jūros, o jų 25 procentus akcijų nusipirko ta ana kompanija iš kitos šalies, kuri labai tikisi, jog šios šalies vyriausybė leis ją privatizuoti – kiti analitikai mano, jog jai nieko neišeis, bet kodėl gi ne). Kartais jausmas būna panašus, lyg atradus didelio voratinklio gijas. Heh, savotiška matrica. ;)

Neigiamos analitikų rekomendacijos

Šią savaitę vienas svarbiausių įvykių biržoje buvo kolegės iš Vilniaus banko paskelbtas Lietuvos dujų akcijų įvertinimas, bei rekomendacija „parduoti“. Tokia rekomendacija sukėlė nemažas bangas pačioje biržoje ir Lietuvos dujų (LDUJ) akcijos per dvi dienas spėjo atpigti maždaug 10 procentų. Tačiau įdomiausia visgi buvo pačių Lietuvos dujų reakcija: jie pareiškė esą pasipiktinę (arba tiksliau, pažodžiui iš jų pranešimo spaudai švelniai tariant nustebę) tokiu analitikų vertinimu. Dažniausiai vakarų valstybėse vertinamos įmonės nesipiktina analitikų vertinimais, kad ir kokie jie būtų, nebent būtų galima suabejoti analitikų profesionalumu. Šiuo atveju Vilniaus banko analitikė tikrai profesionaliai atliko analizę, ir net jeigu ir būtų galima ginčytis dėl tikslinės kainos, jos atitrūkimas nuo kainos biržoje yra akivaizdus. Be to, juk niekas toje rekomendacijoje nesako, kad Lietuvos dujos yra bloga kompanija: ten tik sakoma, kad jos kaina yra per didelė.

Vakaruose tokios problemos irgi egzistuoja, tik ten jos nėra gal tokios viešos. Ten analitikai patiria spaudimą vertinti įmonę teigiamai, nes neretai nuo to priklauso, ar ši įmonė rinksis tavo banką ar maklerinę įmonę savo reikalams tvarkyti. O nuo šio pasirinkimo priklauso ir tavo banko pelnas. Interesų konfliktai visur kiša savo bjaurias ir dideles galvas.

Berašydamas šitą įrašą, prisiminiau ir Hugh visuomet kalamą mintį markets are
conversations
. Iš esmės, Lietuvos dujos pasielgė kaip ir visos seno stiliaus korporacijos, kurios žūt būt stengiasi išlaikyti savo tobulą įvaizdį, nors realybės faktai kartais būna ir kitokie. Nežinau, ką turėjo tokiu atveju daryti ši kompanija, bet tikrai ne tai, ką ji padarė, t.y. pareikšti, kad esi pasipiktinęs ir atsisakyti toliau teikti komentarus. Turbūt derėtų daryti viską atvirkščiai: nuoširdžiai susidomėti vertinimu ir atsakyti į visus visiems rūpimus klausimus.

Tradicinė tema: seniai berašiau

Kažkaip jau tampa tradicija, kad neberašau webloge, o šiuo metu net ir nebesiunčiu nuotraukų į moblogą. Viskas juda per daug greitai, kad būtų galima vakarais (o tuo labiau dienomis) prisėsti prie kompiuterio ir apsižvalgyti lietuviškoje blogosferoje. Nelabai pamenu, kada ką nors dariau su Perlu. Tiesa, vakar teko galimybė pasiknisti po šiek tiek PHP kodo – jausmas panašus kaip užėjus į mokyklą, kurią baigau prieš ketverius metus: viskas taip pažįstama, lyg ir sava, bet kartu jau ir nebe sava.

Senokai esu lankęsis ir IRC, o ir dabar kada ten užeinu, tai pirštai labiau linkę rinkti kanalo #akciju_birza pavadinimą, o ne senąjį ir gerąjį #perl. Vakarais skaitau nebe Perlo manualus, o knygas apie investavimą, o turėdamas atliekamų litų juos leidžiu įmonių akcijoms, o nebe naujam hardware’ui.

Tiesa, negalėčiau pasakyti, kad programavimas ar finansai yra geriau – jie tiesiog skirtingi. Programuodamas gal labiau jaučiausi pasaulinės bendruomenės nariu, programavimas yra atviresnis dalykas, kuriame laisviau dalinamasi idėjomis. Finansai yra turbūt žymiai labiau uždaras daiktas, kuriame informacija nelabai dalinamasi, nes informacija yra pati brangiausia prekė. Žinantis laimi daugiau, nes gali geriau atspėti, kokia yra tikroji įmonės vertė, ar kas bus su jos akcijomis. O paskui būna visiškai tas pats, tik programuotojai sako „Perlas yra žymiai geriau už jūsų PHP“, o finansų makleriai – „Mūsų investicinis fondas žymiai geresnis už jūsiškį“. Galų gale geriausius rezultatus pasiekia geriausi žmonės, ir nesvarbu, ar jie programuoja Perlu, ar PHP, ar jie investuoja tik Lietuvoje, ar deda pinigus į kokią nors Čekiją.

Pastaruoju metu priėjau išvados, kad savose srityse labiausiai yra pastebimi žmonės, kurie daro savo darbą su užsidegimu. Ir ne vien darbą. Kažkada pildžiau šį weblogą su tikru užsidegimu, ir atrodo daug kas jį skaitė. Šis weblogas jau senokai primirštas, bet čia vis dar užklysta žmonės. Kartais netgi tokie, kurie čia niekada nesilankė. Turbūt yra nemažai priežasčių, kodėl aš palikau šį weblogą, bet viena svarbiausių turbūt yra ta, kad savo užsidegimą ir pastangas perkėliau į finansus. Dabar žymiai daugiau galėčiau papasakoti apie bet kurią bendrovę, listinguojamą Vilniaus biržoje, nei apie kurią nors Perlo versiją, nors dar prieš gerą pusmetį prie alaus bokalo būčiau galėjęs aiškinti, kuo skiriasi Perlo threadai 5.8.0 ir 5.8.1 versijoje (prisimenu dabar, kad skirtumas tikrai buvo esminis, bet dabar jau penkias minutes suku galvą, ir negaliu prisiminti. Galėčiau nueiti ir pasižiūrėti į internetą, bet kam to reikia).

Dar vienas dalykas, kuris egzistuoja tiek kompiuterastizme, tiek finansuose yra elitizmas. Tik nedrįsk kompiuterastams uždavinėti kvailą klausimą, nes būsi sutrintas. Finansų makleriams gal ir gali užduoti klausimą, ir būsi kantriai išklausytas, bet jie prie alaus bokalo būtinai išsipasakos, kokius juokingus klausimus uždavinėjo tas žmogelis, nieko nenutuokiantis apie akcijas, o tuo labiau jų kainas. Mes visi esam lameriai daugumoje sričių, ir tik vienoje ar keliose turime teisę vadintis ekspertais. Ir tai nevisada.

Ping?

Aš dar šiek tiek gyvas, nors nerašiau jau čia oj kiek ilgai. Tiesa, mano moblogas lyg ir buvo gyvas per visą tą laiką.

Viena svarbiausių priežasčių, kodėl nerašiau, buvo laiko stoka, tačiau vien tai pilnai nepaaiškintų šios visiškos abstinencijos nuo internetinių dienoraščių – juk pastarąsias porą savaičių atostogavau ir nieko neveikiau.

Visko esmė glūdi šiek tiek kitur. Kaip daugelis turbūt žino, beveik prieš pusę metų pakeičiau savo veiklos sritį, ir metęs kompiuterastiškus dalykus tapau tuo, kuo ir siekiau tapti nuo įstojimo į universitetą dienos – finansų analitiku. Būdamas kompiuterastu stengiausi būti labai atviras apie tai ką veikiu ir ko išmokstu bei visada šias naujas savo žinias perduodavau šiame dienoraštyje. Pasirodo, kad finansų pasaulis ganėtinai skiriasi nuo kompiuterastinio pasaulio, kuris yra labai atviras žinių dalyboms. Finansų rinkose žinios yra pati savaime prekė, o gal būt tiksliau – priemonė pinigams uždirbti, todėl jomis per daug lengvai nesišvaistoma. Sėkmingas investavimas daugeliu atvejų priklauso nuo tavo požiūrio į bendroves, nuo jų perspektyvų įvertinimo ir kitų sudėtingų dalykų. Pati investicijos sėkmė dažnai užtikrinama analitikų įžvalgos, tačiau gerai nuspėti įmonės vertę ateityje nepakanka – reikia nuspėti geriau nei tavo konkurentai ir kiti investuotojai. Iš šito „nuspėti geriau nei kiti“ ir kyla finansų sektoriaus paslaptingumas ir nenoras dalintis patirtimi, kuris man atrodė vienas didžiausių kontrastų tarp kompiuterastijos ir finansų.

Nesakau, kad man tas paslaptingumas kartais nepatinka, ir netgi nesakau, kad jo yra primygtinai reikalaujama – tiesiog dažniau reikia susimastyti apie tai ką kalbi, ir pasvarstyti ar tai ką sakai atitinka tavo ir tavo įmonės interesus. Patys finansų analitikų pasisakymai ir analizės dažnai yra protingai suregzti proto žaidimai, skirti kitiems rinkos dalyviams – štai koks nors George Soros pasakė, kad nori, jog JAV dolerio vertė kristų – ar tai priimti kaip gryną pinigą ir parduoti dolerį, ar kaip tik ponas G.Soros tikisi, kad visi, išgirdę tokias jo kalbas ims pardavinėti dolerį, o tada jis galės jo daug nusipirkti, kad rinkoje nutilus bangoms, ir viskam atsistojus į savo vietas, galėtų jį brangiai parduoti? Visada galų gale tenka kliautis tik savo analizėmis.

Štai kodėl nerašau savo dienoraščio apie finansus – nes tai skiriasi nuo rašymo apie kompiuterastizmus. O apie kompiuterastizmus šiais laikais nieko nebenusimanau. Nebent tai, kad naujausia perlo versija yra berods 5.8.5, o ką tik išleistas PHP 5.0.1 gal kada nors atsiras ir mano serveriuose. Bet kol kas pakanka ir Perlo.

Seniai berašiau

Ach taip, labai jau seniai palikau čia kokį nors įrašą. Nauji darbai visgi nelabai leidžia atsikvėpti ir susimąstyti apie tai, kad reikia kartas nuo karto ir čia papasakoti ką veikiu ir kuo gyvenu. Tiesa, visą tą tylos laikotarpį moblogas lyg ir buvo aktyvus.

Atrodo, kad tikrai daug kas pasikeitė. Vietoj Slashdot dažniau skaitau ir seku Bloomberg, o vietoj userfriendly dažniau lankausi pas
href=”http://dilbert.com”>Dilbert (OK, šiek tiek meluoju, ir anksčiau Dilbertą mylėjau labiau nei userfriendly). Pirmas dalykas, kurį padarau darbe yra nebe perl5-porters susirašinėjimo sąrašo naujienų peržvelgimas, o pasidairymas po ELTA naujienas, o galvoje sukasi mintys ne apie naujausias perlo versijas, o apie naujausius ketvirtinius įmonių balansus ir pelno bei nuostolio ataskaitas. Beje, kalbant apie Perlą, tai beveik pražiopsojau 5.9.1 versiją ir niekam apie tai nepranešiau, o štai jau dabar šiomis dienomis turėtų išeiti ir Perl 5.8.4, tik šį kartą matyt man nebeliks laiko išversti perldelta (net nelabai turėjau laiko ją ir perskaityti).

Iš informacinių technologijų sferos tai nemažą susidomėjimą man sukėlė informaciniai Reuters bei
Bloomberg terminalai. Tiksliau ne tiek patys terminalai, o jų vartotojo sąsaja, kuri iš esmės yra hibridas tarp komandinės eilutės ir teleteksto. Intuityvumo ten nelabai galima rasti, nors kainuoja priėjimas prie tų informacijos klodų milžiniškus pinigus, tačiau jeigu supranti ko tau reikia ir žinai visas sudėtingas santrumpas, tai gali stebėti viską realiu laiku pasaulio biržų pulsą, ir viskas atrodys šiek tiek panašiai lyg būtum pasileidęs penkiuose terminaluose top, keliuose butum padaręs tail -f /var/log/messages, o dar kituose veiktų vi ir lynx. Ir prie šitų terminalų sėdi ne kompiuterastai, o makleriai ir analitikai. Sunku būtų patikėti nemačius :)

Ko aš kol kas išmokau naujame darbe

Na vat, jau ketvirta diena plaukiu finansinių duomenų ir teorijų vandenyse, ir, atrodo, kol kas dar nepaskendau :) Per šias kelias dienas spėjau suprasti keletą dalykų, kurių egzistavimu buvau beveik įsitikinęs ir dirbdamas programuotoju.

Pirmas ir svarbiausias dalykas – There is no silver bullet. Niekada nebūna vieno aiškaus trumpo problemos sprendimo, kuris tiktų visiems gyvenimo atvejams. Kiekvieną kartą būna kažkas kitaip, visos problemos būna skirtingos, o jų sprendimas yra kūrybinis procesas. Tad kiekvienos įmonės finansinės analizės atveju neįmanoma aklai pritaikyti jokių jau patikrintų receptų, nes gautas skaičiukas skaitine reikšme gali būti ir toks pat kaip ir prieš tai nagrinėtos kompanijos, bet jo prasmė gali labai skirtis.

Kitas labai svarbus dalykas – niekas nėra sudėtinga, jei pasiskaitai dokumentaciją ;-) Mano atveju, jau trečią dieną skaitau finansinės analizės teoriją, ir jau atrodo suprantu kur kas padėta ;-) Tiesa, čia labai man patinka ir kompanijos politika, kuri galima sakyti verčia mokytis ir skaityti dokumentacijas nuo pirmos dienos. Štai aš visiškai naujas žmogus kompanijoje, nieko nemokantis finansinės analizės srityje (na, ok, turintis tik teorines žinias, nelabai laikęs rankose realių įmonių finansines ataskaitas) ir gaunu užduotį pravesti paskaitą kitiems įmonės skyriams apie tai kokie būna finansų analizės metodai bei kur ir kaip jie taikomi. Kaip sakant iš karto įmetimas į šaltą vandenį ir privertimas kuo greičiau pačiam įsisavinti naują informaciją ir ją suprasti tiek, kad galėtum paaiškinti ir kitiems. Man tai patinka ;-)

Finansiniai analizai

Na štai aš ir dirbu finansų analitiku. Kol kas viskas labai nauja ir reikia priprasti tiek prie naudojamo žargono, tiek prie sąvokų. Na, bet po rimtesnio RTFMinimo problemų manau neturėtų kilti. O kol kas tai net nėra laiko parašyti išsamiau į dienoraštį – tiek daug visko naujo reika išmokti ;)

Išeinu.

Keičiu darbą. Netgi ne vien darbą, o visą darbo sferą – pereinu dirbti į Finastą finansų analitiku. Todėl čia turbūt dar mažiau reikšiuosi, ir kuo toliau tuo turbūt mažiau kompiuterastiniais reikalais (nors, kaip sakė NB, jis lauks naujų finansinių Perlo modulių ;)

Tiesa, mano vieta atsilaisvina, ir ieškau žmogaus į ją. Reikia PHP, Perl, MySQL, šiek tiek administravimo įgūdžių ir svarbiausia atsakingumo. Žodžiu, etatinis kompiuterastas. Susisiekit su manimi.

Darbo skelbimas

Vat prisireikė man programerio(ės), kuri(s) mokėtų HTML, CSS, bent jau šiek tiek kirstų PHP ir/ar Perl (na, bent vieną iš šitų ;) Darbas puse etato, Vilniuje, ofise, lanksčios darbo valandos. Atlyginimas 400 Lt, tad ieškau pradedančių studenčiokų ar panašiai.