Penki geri lietuviški dienoraščiai

Taigi, kaip tarėm, taip ir darom — pateikiu penkių neblogų lietuviškų dienoraščių sąrašą. Visus juos pradėjau skaityti dar nevisai seniai, tad gali būti, jog ir kiti dar jų nespėjo pastebėti.

  • Rytis. Mano nuomone, pats įdomiausias lietuviškas dienoraštis, rašomas ekonomikos studento.
  • Donatas Frejus. Miniu jį ne dėl to, jog jis mano kolega, o dėl to, jog dalinasi savo mintimis apie investavimą. Be to ir komentaruose galima atrasti įdomių įžvalgų.
  • labas.co.uk. Pastebėjimai iš Britanijos. Malonu pasiskaityti apie šį bei tą.
  • lokyz. Pastebėjimai, paburbėjimai, kaip.tik.ten ir kitokie reikalai. Kartais šiek tiek kompiuterastiška, bet man tinka.
  • Paraštės. Subjektyvi nuomonė, komentarai.

Papildoma, šeštoji nuoroda: nežinau.lt bob (best of blogs) kategorija, kurioje kiekvieną dieną pateikiami įdomesni įrašai iš lietuviškos blogsferos.

Dar prie „penkių lietuviškų“ idėjos prisijungė scorps.

Blogerių konferencijai pasibaigus

Pirmiausia noriu padėkoti Lietuvos dienoraštininkams, kurie išrinko mano dienoraštį geriausiu Lietuvoje verslo/ekonomikos srityje. Manau, jog turiu dar daug kur tobulėti: tiek pačioje ekonomikoje, tiek sklandesniame minčių dėstyme apie ją.

Konferencija buvo organizuota puikiai, žemai galvą lenkiu prieš organizatorius. Visi pranešėjai man buvo labai įdomūs. Taip, netgi užsieniečiai — dienoraščių pritaikymas verslui man turbūt viena įdomiausių temų apie dienoraščius, o ir Lenkijos IT/media rinka labai įdomi, dėl kelių ten besisukančių kompanijų, kurių akcijomis prekiaujama Varšuvos biržoje.

Viską apvainikavo pats pats geriausias after-party. Didžiosios dalies tų žmonių, kurie buvo Mano kavinėje, nesu matęs realybėje (ar bent jau esu matęs tik kokį vieną-du kartus), bet su jais galima jaustis kaip su geriausiais draugais („labas, aš apie tave viską žinau“). Dėkui jums už nuostabų vakarą.

Gal tik šiek tiek gaila, jog Karolio Jachimavičiaus pranešime vaidyba nustelbė turinį, o jis visgi vertas apmąstymų. Interneto dienoraščiai yra šnekamosios kultūros dalis, tai šiuolaikinis folkloras, tad manyčiau, jog dabar vykstantys procesai (web2.0, dienoraščiai, kurianti ir bendraujanti visuomenė) tėra evoliucija. Kaip kad vargu ar folkloras gali pakeisti profesionalųjį meną, taip vargu ar dienoraštininkai gali pakeisti įprastą žurnalistiką. Nesutikčiau ir su teiginiu, jog 99% dienoraščių yra niekalas — manau tas skaičius žymiai artesnis 100% (taip, įskaitant ir šį dienoraštį): labai retai man teko sutikti dienoraštininkų, kurių įrašai būtų kokybiškesni nei tradicinės žiniasklaidos straipsniai. Šia tema visai neblogai pakalbėjo Bruce Sterling ką tik vykusioje konferencijoje SXSW (audio įrašas, apie 24-a minutė):

To valorize them because they are shiny and new is the act of an electronic hick. It’s like, you are fetishizing the object and you are not looking at its effects. […] “Well, it’s cool and I couldn’t do it before, so it’s got to be good” — No. “55 million blogs, so some of them have to be good” — Well, no, actually. […] [Blogging] is good for some things, but it’s not a very potent media. It’s hard to find a blog that will make you cry. Or a blog that has the effect of fine art. And now you are seeing really weird developments, the kind of discourse like “three paragraphs, embedded video, two more paragraphs, five hot links, flickr set, digg this!

SEB VB apžvalga: ekonomikos perkaitimas?

Ką tik lankiausi SEB VB makroekonomikos apžvalgos pristatyme, čia pateikiu savo užrašų santrauką:

Nors prieš keletą mėnesių dar niekas nekalbėjo apie perkaitimą, dabar tai jau labai populiari tema. Kas tai yra ir su kuo tai valgoma? Kas geriau: perkaitimas ar recesija? Perkaitimas dažniausiai sukelia recesiją ateityje.

Tarp labiausiai kilusių pernai metais akcijų rinkų buvo Peru, Venezuela, Kinija, Vietnamas, Rusija — visos jos ganėtinai rizikingos, jos yra sparčiai besivystančios rinkos. Rusijoje naftos pinigai pasiskirsto po visą ekonomiką, taigi nepaisant to, jog naftos kainos pradeda kristi, akcijos kyla. Patys rusai prognozuoja, jog jeigu naftos kaina išliktų apie 55 $ už barelį, akcijų rinka patirtų nuosmukį. Tarp kritusių akcijų rinkų buvo daugiausiai naftos gavyba užsiimančios valstybės. (išskyrus Rusiją)
Kodėl akcijos krito Kinijoje vasarį? Akcijos stipriai augo 2006-aisiais (burbulas), investuotojų baimė dėl Kinijos vyriausybės veiksmų, JAV recesijos baimė ir lūkesčiai, kad Kinijos centrinis bankas padidins palūkanų normas. Po to pasaulyje kilusi akcijų rinkų kritimo banga dar buvo sustiprinta ir šiaip bendros nuomonės, jog akcijos yra pervertintos, bei carry trade, kuris yra viena svarbiausių rizikos apetito priežasčių.

Lietuvoje rinka “atsiriaugėjo” ir kilimas tęsis. Nes fundamentalios priežastys yra geresnės nei prieš tai buvusių krizių laikotarpiais — 1987, 2000 dot.komedija ir t.t. Aukštos metalų kainos rodo, jog su ekonomika viskas gerai (huh?)

Arčiausiai perkaitimo yra Kinija. jos galimybės reguliuoti ekonomiką yra žymiai geresnės nei Baltijos šalyse — ne vien dėl to, kad ji planinė ekonomika. Kinijoje plaukiojantis valiutos rėžimas, centrinis bankas gali nustatyti palūkanų normas ir t.t. Atrodo, jog šiuo metu Kinijos vyriausybė jau imasi tam tikrų realių priemonių: padidintas pelno mokestis (suvienodinant pelno mokestį užsienio ir vietos bendrovėms), tad ta stadija, kai Kinija bandė privilioti užsienio kapitalą baigiasi.

Kodėl prasidėjo kalbos apie perkaitimą Baltijos valstybėse? Inertiška ir nepasiduodanti sumažinimui infliacija, kuri silpnina konkurencingumą (Balasa-Samuelsono efektas); žemos ar net neigiamos realios palūkanų normos, smukdančios taupymą ir skatinančios kreditavimą bei vartojimą; nekilnojamo turto rinkos bumas (išskyrus Lietuvos rinką). Infliacija Lietuvoje daugiausiai atsiranda ne dėl didelės paklausos, o dėl sąnaudų kainų didėjimo, o tai yra labai blogai, nes tai mažina mūsų konkurencingumą. Be to Baltijos valstybėse yra didžiulis einamosios sąskaitos deficitas, tik menka dalimi padengtas tiesioginėmis užsienio investicijomis. Deficitas Lietuvoje, atmetus Mažeikių pardavimą, buvo padengtas tik 17%. Baltijos valstybėse didėja užsienio skola, o šią riziką Latvijoje komplikuoja didelė trumpalaikės skolos dalis ir didelė nerezidentų indėlių apimtis. Baltijos valstybėse yra kartu ir didelė paskolų dalis užsienio valiutomis — tai didelė rizika vietinės valiutos devalvavimo atveju, nes verčia gyventojus labai nerimauti.

Švelninantys veiksniai Baltijos valstybėse: žemas valstybės skolos lygis (taigi sunku daryti spekuliacines atakas), bankų sistemos priklausymas užsienio kapitalui (SEB, Swedbank ir DNB Nord veikia kaip centrinis bankas ir yra pasiryžę suteikti dideles likvidumo paskolas), padedantis lengviau atsispirti valiutos krizėms, tradiciškai didelis kainų ir darbo užmokesčio lankstumo lygis, tiesa, pastaruoju metu pažeistas struktūrinio darbo jėgos stygiaus, mažas jautrumas “užkratui” iš Centrinės ir Rytų Europos (Čekijos, Lenkijos, Vengrijos).

CRE ir Baltijos valstybėse stengiamasi skolintis eurais, kadangi palūkanos yra žymiai mažesnės (ypač Vengrijoje), tad jeigu nėra apribojimų skolintis užsienio valiuta, tai visi taip ir daro. Palūkanos išlieka mažesnės už infliaciją. SEB VB analitikų sudarytas sintetinis “perkaitimo indeksas” rodo, jog ekonomikos yra įkaitusios panašiai kaip 1998 metais. Paralelės su 1997 metų ekonominiais rodikliais labai aiškios: skiriasi tik fiskalinė politika: prieš dešimt metų biudžeto deficitas buvo milžiniškas, tuo tarpu dabar situacija yra normalesnė. Sintetinis valiutos krizės indeksas turi tendenciją didėti, bet prieš kokius metus-kitus situacija buvo rimtesnė.

Tikėtina, jog atakų prieš latą ateityje daugės, kadangi kai užuodžiama krizė, spekuliantai bando “pralaužti ribas” — plius/minus 1 proc. intervencinis lygis. RIGIBOR palūkanų normos išlieka aukštos. SEB visiškai įsitikinęs, jog nei latas, nei litas nebus devalvuotas iki stojimo į euro zoną.

Bėda yra ta, kad Baltijos valstybės neturi priemonių kovoti su tokiomis problemomis: valiutos kursas surištas, beveik išnaudoti fiskalinės politikos rezervai (biudžeto deficito beveik nėra, o Lietuvoje ir Estijoje yra perteklius), o taipogi nėra kapitalo kontrolės svertų (nebent netiesiogiai — reguliuojant bankų kapitalo pakankamumą ir pan.) Siūlomos perkaitimo gydymo priemonės silpnokos: Latvijoje siūloma tik nemažinti pajamų mokesčio, apmokestinti kapitalo prieaugį iš trumpai išlaikyto NT, būsto pradinis įnašas turės būti 10-15%, bankai turės atsižvelgti tik į legalias pajamas, subalansuoti biudžetą ir padaryti, jog jis būtų perteklinis. Lietuvoje siūloma neleisti indeksuoti pajamas, atsisakyti kas pusmetį peržiūrėti biudžetus, jeigu jie būna pertekliniai, cikliškai subalansuoti biudžetą ar padaryti jį perteklinį, toliau taikyti gerokai griežtesnius bankų kapitalo pakankamumo rodiklius bei neleisti indeksavimo būdu kelti kainas energetikos sektoriuje.

Paskutiniai Lietuvos makroekonomikos rodikliai rodo, jog pradeda silpnėti Lietuvos pramonė — didele dalimi čia veikia Mažeikių naftos problemos. SEB nesitiki, jog naftos tiekimas per naftotiekį bus atnaujintas šiemet — galbūt jis niekada nebus atnaujintas.

Dienoraščiai, populiarumas, -iausių rinkimai

Kitą savaitę Vilniuje vyks Lietuvos weblogerių (interneto dienoraštininkų) konferencija, kurios metu bus paskelbti ir geriausi 2006 metų internetiniai dienoraščiai Lietuvoje (šiuo metu vyksta balsavimas, kas jais taps). Pastaraisiais mėnesiais lietuviškoje blogsferoje tapo labai populiaru aiškintis, kas yra geriausi, o tai kai kuriems kelia baisų susierzinimą.

Gali pasirodyti keista, bet priėjau išvados, jog nelabai noriu būti populiarus. Na, tiksliau, noriu būti populiarus tik tarp tam tikrų skaitytojų, kurie domisi tais pačiais dalykais, kuriais domiuosi ir aš. Tokie skaitytojai praturtina šį dienoraštį, duoda idėjų, galbūt užduoda klausimus ir siūlo temas, kitaip tariant — skatina pokalbį. Intelektualūs skaitytojų komentarai, diskusijos ir klausimai yra pats geriausias atpildas už dalinimąsi savo mintimis dienoraštyje, ir tam neprilygs jokie nominavimai tarp -iausių (nors, savaime suprantama, tai yra malonu) — nors sekant paskutinių mėnesių tendencijas Lietuvos blogsferoje gali susidaryti vaizdas, jog tam tikra dalis dienoraštininkų mano atvirkščiai. Nesmerkiu jų, tiesiog dėstau savo poziciją (tam tikros kitos dalies dienoraštininkų neišpasakytas piktinimasis šia padėtimi ir susierzinimu man kelia ne mažesnę nuostabą).

Besikraustydamas į naują serverį peržvelgiau savo dienoraščio statistiką ir pastebėjau, jog daugiausia beverčių komentarų sulaukia tie įrašai, kurie sutraukia didžiausią srautą atsitiktinių skaitytojų, kurie dažniausiai čia patenka per kokią nors mažai su šiuo dienoraščiu susijusią frazę Google paieškoje. Taigi, senokai nesistengiu pritraukti kuo didesnės bendrosios auditorijos (nors prieš kokius trejus-ketverius metus ta liga irgi sirgau), o norėčiau turėti geriau jau tik keliasdešimt, bet įdomių skaitytojų. Dėl jų verta stengtis.

kaip.tik.ten

Nesu iki galo tikras, kokia iš tikrųjų turėtų būti neseno lietuviško digg.com atitikmens kaip.tik.ten paskirtis, ir kas iš to gali gautis ateityje, bet iniciatyva sveikintina. Man pačiam labiausiai norėtųsi matyti lietuviškų (ar bent jau su Lietuva susijusių) straipsnių, žymių ir dienoraščių sistemą, tam kad būtų galima patogiai sekti Lietuvos internetinio gyvenimo įvykiu. Tai iš karto iškelia klausimą, ar į kaip.tik.ten turėčiau dėti savo nuorodas anglų kalba, kurios visiškai nesusijusios su Lietuva (o dažniausiai dar ir ištrauktos iš del.icio.us ar reddit populiariausiųjų sąrašo). Nemanau, kad kaip.tik.ten galėtų (ar turėtų) man pakeisti del.icio.us. Aišku, tai, kad man norėtųsi kaip.tik.ten matyti orientuotą į Lietuvos internetą, nereiškia, kad ir kitiems jo vartotojams taip atrodo – ko iš tikrųjų reikia Lietuvos internautams turėtų parodyti masinė moderacija ;)

Kad ir kaip ten bebūtų, pridėjau prie kiekvieno įrašo po nuorodą, kurią paspaudę, galite pridėti įrašą prie kaip.tik.ten gairių. Tikiuosi iš lietuviško web2.0 išaugs kas nors gero.

Reikalingi Perlo dokumentacijos vertėjai

Vakar gavau laišką iš žmogaus, kuris ruošiasi standartizuoti Perlo programavimo kalbos dokumentacijos vertimo sistemą. Kadangi prieš kokius trejus metus aktyviai tame reiškiausi, tai jis pakvietė mane prisidėti:

I am currently planning to create a platform/repository for the
translation of the Perl documentation. I would like to invite you to
join the “core team” that does the initial planning and will hopefully
co-ordinate the translations as well as contribute to them.

If you are interested in getting involved, please read my “Initial
Posting” to get a more comprehensive view on this project:

http://perldoc2.joergen-lang.com/?p=3

Bėda tame, kad kai perėjau į finansų sritį, su programavimu ir Perlu nelabai ką turiu bendro, tad gal kas nors iš programuotojų ar dokumentacijos vertėjų (kurie dar šioje svetainėje retkarčiais apsilanko) norėtų prisidėti prie šio projekto? Pats tikiuosi atrasti laiko perdėti į naują sistemą (kai ji jau bus sukurta) tuos kelis menkus straipsnelius, kuriuos esu išvertęs.

Naktiniai Vilniaus autobusai

ELTA rašo:

Vilniaus savivaldybė nusprendė pratęsti naktimis važinėjančių autobusų darbą iki spalio 15 dienos. […] Vilniaus miesto savivaldybės interneto svetainėje paskelbtos gyventojų apklausos rezultatai liudija, kad ši paslauga yra reikalinga. Taip mano beveik 93 proc. dalyvavusiųjų apklausoje.

[…] Pasak Vilniaus autobusų parko vadovo Gintaro Naktinio, vienos nakties autobusų važiavimas parkui atsieina apie 5 tūkst. litų.

Savaime suprantama, jeigu kas paklaustų, ar noriu turėti galimybę naktį grįžti namo autobusu, atsakyčiau teigiamai. Juk man patinka galimybė rinktis kaip grįžti namo, ypač kai atrodo, jog mokėsiu tik tuo atveju jei iš tkrųjų ir grįšiu namo autobusu. Tačiau kiek žmonių iš tikrųjų naudojasi šia paslauga?

Savaitgaliais visais penkiais maršrutais per naktį vidutiniškai važiuodavo apie 1 tūkst. keleivių, darbo dienomis – apie 500.

Taigi, kiekvieno keleivio pavėžėjimas darbo dienomis kainuoja apie 10 litų. Tikriausiai tai vis dar pigiau nei važiuoti taksi, bet žymiai brangiau nei transporto bilieto kaina. Be subsidijavimo toks verslas neišsilaikytų. Tad ar savivaldybės įsikišimas čia racionalus? Jeigu žiūrėti į tai kaip į keleivių vežimo verslą – jokiu būdu.

Tačiau nereikia skubėti. Autobusų parkas šiuo atveju galbūt teikia ne keleivių vežimo paslaugą, o „suteikia galimybę grįžti autobusu“, kurios ir nori dauguma vilniečių. Čia panašu į sporto klubų verslo modelį: daug kas nori turėti galimybę lankytis sporto klubuose (nusipirkti abonentą), bet reguliariai besilankančių yra mažiau (žinau iš asmeninės patirties :) Galimybė vasaros naktimis grįžti autobusu kiekvienam vilniečiui kainuoja ne tiek jau daug (5 kLTL * 3 mėnesiai * 30 dienų / 500,000 vilniečių yra apie 0,9 Lt vilniečiui), tad visai tikėtina, jog vilniečiams galimybė grįžti autobusu namo yra vertingesnė nei vienas litas (nors dauguma jų ir niekada ja nepasinaudos), o tokia savivaldybės iniciatyva subsidijuoti autobusų parką yra ekonomiškai naudinga.

Draudimas dalyvauti rizikinguose pensijų fonduose

BNS rašo (via Delfi):

Vyresnio amžiaus Lietuvos gyventojams tikriausiai bus uždrausta dalyvauti rizikinguose pensijų fonduose. Toks klausimas šią savaitę bus svarstomas Seimo Socialinių ir darbo reikalų komitete. Manoma, kad toks draudimas apsaugotų vyresnio amžiaus žmones, kad išėję į pensiją jie neliktų be duonos kąsnio, rašo dienraštis „Klaipėda“.

„Norime apsaugoti gyventojus, kad šie, visą gyvenimą kaupę pinigus sotesnei pensijai, likus keleriems metams iki išsvajotojo poilsio nedalyvautų rizikinguose fonduose“, – sakė komiteto pirmininkas Algirdas Sysas.

Jo teigimu, Seimui tikriausiai bus pasiūlyta pritarti įstatymo pataisai. Ja būtų nustatyta, kad rizikinguose pensijų kaupimo fonduose negali dalyvauti asmenys, kuriems iki pensinio amžiaus liko 5 ar 10 metų.

Taip, investavimas į akcijas yra rizikingas užsiėmimas, ir iš tikrųjų, nėra jokios garantijos, jog investuotojai nepraloš, savo pensines lėšas, likus keletui metų iki pensijos, sudėję į rizikingiausius fondus, bet kodėl reikia tokį dalyką drausti ir kodėl reikia atimti žmogui teisę disponuoti savo pinigais kaip jam patinka? Šios problemos sprendimas turėtų būti švietimas, o ne draudimas – juk gali būti ir tokių žmonių, kurie pilnai suvokia rizikas, ir jas nori prisiimti. Nanny state?

Lietuva ir G.Soros’as

The Economist šiandien rašo apie prieš Soros’ą nukreiptas atakas Respublikoje. Straipsnyje teigiama, jog filantropas padėjo išaiškinti korupcijos atvejus, susijusius su Europos sąjungos parama, o tai galėjo kai kuriuos ir suerzinti. Be to, kai kaltinama Vakarų kišimusi į vietinę politiką, žmonės pradeda pamiršti Rusijos baimę – panašiai Soros’as buvo atakuojamas ir Ukrainoje bei Gruzijoje. Straipsno išvada teigia, jog Lietuva vis dar nėra tokia atvira visuomenė, kokios norėtų Soros’as:

Mr Soros is winding down his efforts in the richer parts of the post-communist world, where the “open societies” that he favours seem to be thriving. Perhaps he should hang on a bit in Lithuania.