Spagečių fizika

Žymusis fizikas Richard Feynman buvo susidūręs su itin įdomia problema: kodėl bandant sulaužyti nevirtus spagečius, jei lūžta ne vienoje vietoje, o bent keliose vietose tuo pačiu metu? Pasirodo, šis fizikas vienerius pietus su savo kolega nieko ir neveikė, o tik laužė spagečius. Bet dabar ši mokslo mįslė jau atrodo yra išspręsta: du fizikai įminė šią paslaptį ir atrado, jog lūžtant spagečiui, jame susidaro lūžio bangos, dėl kurių plitimo spagetis lūžta ir kitose vietose. Fizikai su spagečiais darė netgi mokslinius tyrimus ir fotografavo jų lūžimą kas tūkstantąją sekundės dalį.

Nekilnojamo turto rinka

Čekijos dienraštis Prague Monitor teigia, jog Prahoje tampa vis sunkiau parduoti naujos statybos butus – dabar nauji butai gali būti neparduoti net apie pusantrų metų. Beje, Prahoje butų kainos apie 15-20 procentų didesnės nei Vilniuje. Įdomu, ar mūsų rinka irgi gali ateityje tai patirti? (nekilnojamo turto srityje esu visai žalias ir savo nuomonės apie šią rinką visai neturiu ;)

Narkotikų ekonomika

New York Times turi įdomų Freakonomics autorių straipsnį apie paskutinių dešimtmečių kokaino vartojimą (reikalinga nemokama registracija). Pasirodo, jog nuo devintojo dešimtmečio, kai šis narkotikas buvo itin populiarus, jo vartojimas sumažėjo tik 30 procentų, tačiau su šio narkotiko vartojimu susijęs smurtas beveik visiškai išnyko. Straipsnio autoriai siūlo ekonomisto paaiškinimą: kokaino kainos sumažėjo maždaug 75 procentais nuo savo brangiausių laikų. Kainos sumažėjimas labiausiai siejamas su kokaino vartotojų struktūros pokyčiais: jauni žmonės suprato, kad šis narkotikas yra labai pavojingas, tad nauji narkomanai renkasi kitas narkotikų rūšis. Sumažėjus kokaino paklausai, narkotikų prekeiviams teko mažinti jų kainas, o tai kartu ir sumažino jų pelną. Anksčiau kokaino prekiautojų pelnas uvo labia didelis, tad jiems apsimokėjo žudyti savo konkurentus, siekiant užimti didesnę rinkos dalį, tuo tarpu dabar to daryti nebeapsimoka – neverta rizikuoti dėl kelių dolerių. Kainų sumažėjimas pakeitė ir egzistuojančių narkomanų kokaino suvartojimą: nors kokaino narkomanų yra mažiau, jie šio narkotiko suvartoja daugiau. Kitais žodžiais tariant, kokaino rinka subrendo, rinkos dalys jau nusistovėjusios ir dėl rinkos dalies žiauriomis priemonėmis kovoti nebeapsimoka. Viskas yra paprasta ekonomika.

Juodieji Amerikoje

The Economist šią savaitę viena pagrindinių savo temų pasirinko juodaodžių padėtį Jungtinėse Amerikos Valstijose. Cituojama statistika tikrai stebina: vienas iš trijų juodųjų vyriškių kažkuriuo savo gyvenimo momentu pabuvos kalėjime (baltieji vyrai į kalėjimą patenka penkis kartus rečiau), juodaodžių žmogžudžių yra apie septynis kartu daugiau nei baltaodžių (tiesa, juodųjų nužudytųjų irgi žymiai daugiau) ir panašiai. Didžioji dalis šių problemų kyla ne iš to, kad judieji yra juodi ar kaip nors kitaip mąsto, tiesiog dauguma juodųjų turi labai mažą išsilavinimą, gyvena skurde, o jų aplinka jų neskatina ko nors siekti – žurnale rašoma, jog juodaodžiai vaikai, kurie gauna gerus pažymius yra niekinami ir skriaudžiami bendraamžių, o juodieji bent du kartus dažniau iškrenta iš universitetų, net jeigu iki ten ir prisikasa. Du trečdaliai juodaodžių vaikų yra nesantuokiniai, o dažnai jų sektinas pavyzdys būna narkotikų pardavėjai ir gangsteriai. Nors juodaodžiai gangsteriai uždirba itin nedaug: paprasčiausi nusikalstamų gaujų nariai uždirba vos 3.30 JAV dolerio už valandą – mažiau nei minimali alga – ir dar vienas iš keturių per ketveris metus gali būti nužudytas.

Pabiros iš interneto

Keletas pabirų iš interneto:

Be viso to, šiandien dar įvyko keletas sprogimų Londone, Kinija revalvavo juanį, ir Hermis perpirko Kitron.

Skaičių populiarumas

Grįžus iš atostogų kol kas dar sunkoka įeiti į seną darbinį ritmą: elektroninio pašto dėžutės pilnos laiškų, o ant stalo susikaupė neskaitytos spaudos ir žurnalų šūsnys.

Internete aptikau gan įdomų tyrimą apie įvairių skaičių populiarumą svetainėse. Pasirodo, kad apvalūs skaičiai yra žymiai populiaresni nei neapvalūs, o taipogi žymiai didesniu populiarumu išsiskiria skaičiai 212, 486, 911, 1040, 1492, 1776, 68040 ir 90210 – daugiausiai dėl telefono numerių, įžymių metų, kompiuterių architektūros kodų ar pašto indeksų. Svetainėje galima plačiau pasiskaityti apie tyrimą bei peržiūrėti grafinę Javinę visualizaciją.

Seniausias pokštas roko istorijoje

Senuose Wall Street Journal užtikau straipsnį apie jau gerus 20 metus besitęsiantį pokštą roko koncertuose: nesvarbu kas groja, visada atsiranda žiūrovų, kurie reikalauja pagroti dainą „Free Bird“, kurią šiaip jau originaliai atliko Lynyrd Skynyrd gūdžiais 1973 metais.

Viskas prasidėjo turbūt tuo, kad Lynyrd Skynyrd daina Free Bird yra labai mėgstama, o be to ir labai ilga (trunka apie 14 minučių). Vieną dieną įtakingas Čikagos radijo darbuotojas fanams pasiūlė vieno atlikėjo, nesusijusio su Lynyrd Skynyrd, koncerte reikalauti, jog būtų sugrota daina Free Bird. Tai tapo įpročiu, ir jau beveik 20 metų retai koncertai apsieina be tokio reikalavimo. Ir vis dar tokie reikalavimai sukelia šypseną.

Muzikantai į šį reikalavimą reaguoja skirtingai – nuo keiksmų ir vidurinio piršto rodymų (here’s your f***ing free bird!) iki Free Bird parodijų ar pilnos versijos grojimo. Heh, gal kas turit em-pė-trys? :)

Kinijos plėtra Amerikoje

The Economist šią savaitę viena svarbiausių temų pasirinko Kinijos kompanijų invaziją į JAV. Šiomis dienomis Kinijos naftos kompanija CNOOC (China National Offshore Oil Company) pareiškė norą pirkti vidutinio dydžio JAV naftos bendrovę Unocal, už kompanijos akcijas pasiūlydama 18,5 milijardo JAV dolerių, arba visais 2 milijardais dolerių daugiau nei už šią kompaniją siūlė JAV naftos kompanija Chevron. Tai nėra vienintelis Kinijos kompanijų pirkinys: visai neseniai IBM pardavė savo asmeninių kompiuterių verslą Kinijos kompanijai Lenovo, o vieną didžiausių JAV buitinės technikos gamintojų Maytag, kuriai priklauso ir dulkių siurblių prekinis ženklas Hoover ruošiasi perimti Kinijos buitinės technikos gamintoja Haier.

Pagrindinė tokių įsigijimų priežastis yra Kinijos noras sukurti apie 30-50 kompanijų, kurios būtų stambios rinkos žaidėjos pasauliniu mastu. Tam labai padeda valstybės subsidijos ir JAV dolerių perteklius, kuris susikaupęs pas kinus. Valstybinės Kinijos kompanijos kaip CNOOC gali siūlyti nerealias sumas kitų kompanijų įsigijimui, nes joms lengva gauti beprocentes paskolas iš Kinijos vyriausybės. Bet kas iš to? The Economist nuomone, brangiai nupirkusios JAV kompanijas, Kinijos bendrovės patirs nuostolių, kaip kad panašiai teko patirti japonams prieš kokį dvidešimt metų – Kinijos kompanijos negali efektyviai funkcionuoti pasaulio rinkos ekonomikos sąlygomis, nes jos įpratusios, jog jas už rankos laikytų vyriausybė. Dabartiniai įsigijimai irgi gali būti daugiau politiniai (tačiau politiniai ta prasme, kad egzistuoja noras dominuoti pasaulinėje rinkoje, o ne noras daryti politinį spaudimą valstybėms) nei ekonominiai, o kas iš jų išeis ateityje – sunku pasakyti.

Tiesa, tokie Kinijos pirkiniai kelia nerimą JAV politikams, kurie įžvelgia grėsmę JAV saugumui (hmm, primena Lietuvos politikų paranoją Rusijos verslo interesams). Pačios JAV kompanijos yra nemažai investavusios Kinijoje ir JAV tikisi, jog jokių apribojimų JAV verslui Kinijoje neturėtų būti, tad paradoksalu, jog laisvosios ekonomikos šalyje, kuri vadinasi JAV, siekiama apriboti Kinijos verslo vystymąsi, o tuo tarpu planinėje ekonomikoje, kuri vadinasi Kinija, bet kokios užsienio investicijos yra laukiamos, ir joms nesudaromos didelės kliūtys.

Google žemė

Užtikau dar vieną naują Google technologiją, kurią pamatęs tesugebėjau pasakyti „oho!“ – Google Earth. Tai programėlė, kurioje panaudotos visos Google Keyhole technologijos galimybės: naudojantis pele galima naviguoti po visą žemės rutulį, matant bet kurios pasaulio dalies satelitines nuotraukas, o kai kurių iš jų raiška tokia didelė, jog galima pamatyti gatvėse važiuojančias mašinas. Tiesa, su Lietuva ne taip smagu, tačiau raiška vis tiek ganėtinai didelė, jog beveik galima atpažinti atskirus namus.

Beje, įdomu, kad JAV Kapitolijus (JAV senato rūmai, esantys Vašingtone) specialiai pateikiami bloga rezoliucija. Cenzūra?