Internetinis pokeris

Šiandieną Didžiosios Britanijos akcijų rinkoje pasirodė nauja kompanija – PartyGaming, kuri užsiima internetinių lošimų organizavimu, ir kurios pagrindinis pajamų šaltinis yra pokeris. Ši Gibraltare registruota kompanija uždirba tikrai nemažus pinigus: pernai metais ji gavo 602 milijonus JAV dolerių pajamų ir uždirbo 350 milijonus grynojo pelno, o šiemet tikimasi, jog ji uždirbs pusę milijardo dolerių (apie tai rašo BusinessWeek).

Įdomu tai, kad internetinis pokeris tampa kai kurių žmonių vieninteliu darbu ir pragyvenimo šaltiniu, nes pokeris yra gana matematinis žaidimas, kuriame galima nesunkiai laimėti prieš nepatyrusius žaidėjus, kurie mano, jog žaisti (ir laimėti) pokerį yra visai nesunku. Manoma, kad pokeris ypač vilioja moteris, kurios dienos metu gali žaisti azartinius žaidimus, kai tuo tarpu į tikrą kazino joms eiti yra nepatogu. Financial Times mini netgi kompiuterastus, kurie rašo pokerių botus, kurie žaistų internetinį pokerį ir taip uždirbinėtų pinigus. Tiesa, pokerių svetaines administruojančios kompanijos bando su jais visomis išgalėmis kovoti.

Kita įdomi detalė: PartyGaming gauna 87 procentus pajamų iš JAV piliečių, nors JAV internetinis pokeris yra uždraustas. Dėl tokio fakto, bet kurį aukštesnį kompanijos darbuotoją JAV federaliniai pareigūnai gali patupdyti į cypę vos tik jam įkėlus koją į JAV, bet akcijų rinka kol kas tokias rizikas priima lengvai: šiandien PartyGaming kompanija Londono biržoje vertinama beveik 10 milijardų JAV dolerių.

Kokia jūsų didžiausia programavimo klaida?

Andy Lester, vienas iš pasaulinio lygio Perl programuotojų užduoda klausimą „kokia buvo tavo didžiausia su programavimu ar sistemų administravimu susijusi klaida?“ ir svarbiausia, ko ji tavęs išmokė? Nors jau pats nebeužsiimu programavimais ir administravimais, bet vis dar pamenu vieną pamoką, kurią išmokau kažką ne taip pakeitęs serverio konfigūracijoje: po to teko praleisti vos ne pusę nakties atstatinėjant duomenis ir taisant klaidą. Dabar prieš lendant prie serverio ar tvarkant kokį nors seniai matytą kodą visada užduodu sau klausimą, kas bus, jeigu mano pertvarkymai ką nors sugadins – ar turiu atsargines duomenų kopijas, ar sugebėsiu jas greitai ir efektyviai atstatyti ir ar iš viso esu įsitikinęs, jog žinau ką darau. Kartais šias pamokas galima pritaikyti ir ne vien programavime, bet ir kitose gyvenimo srityse :)

Sudoku

Pasirodo, Didžiojoje Britanijoje laikraščių perkamumas pastaraisiais mėnesiais padidėjo, nes britus krečia nauja karštligė: sudoku. Laikraščiai savo kryžiažodžių ir kitokių galvosūkių skiltyse pradėjo spausdinti sudoku galvosūkius.

Galvosūkio esmė yra labai paprasta: jis susideda iš 9×9 skaičių matricos, kuri dar yra padalinta į 3×3 submatricas. Į langelius reikia surašyti skaičius taip, kad kiekvienoje eilutėje, kiekviename stulpelyje ir kiekvienoje submatricoje nebūtų vienodų skaičių. Tam tikri pradiniai skaičiai jau būna surašyti, tad viską reikia atlikti pasitelkus logiką. O kartais tai nebūna labai lengva.

Teigiama, jog tai sparčiausiai populiarėjantis galvosūkis pasaulyje — jis buvo pradėtas spausdinti Britanijoje tik 2004 metų lapkritį. Ir iš tiesų, jis kažkoks „addictive“ ir verčiantis su pieštuku bandyti matricoje dėlioti skaičius.

Nudirbk viską dabar!

Prisiskaičiau labai daug visokių straipsnių apie motyvaciją, apie tai kaip tvarkyti savo laiką, kaip nusistatinėti tikslus, ir svarbiausia, kaip juos įgyvendinti. Peržvelgiau prieš pusmetį nusistatytus tikslus, susijusius su šia svetaine – grauduma. Tik moblogas sutvarkytas, o jau pusė metų praėjo. Na, po visų motyvacinių straipsnių dabar jau vėl esu pasiryžęs viską keisti (tik vat neaišku kiek tas pasiryžimas gyvuos).

Norint užsimotyvuoti, skaityti čia, čia, čia, čia.

Savaitės apžvalga

Visą savaitę kantriai konspektavausi viską, kas man užkliuvo skaitant įvairiausią spaudą, weblogus, svetaines ir šiaip bileką. Pasikūriau čia savo nešiojamajame kompiuteryje Movable Type, kuri man tikrai patiko (ne vien dėl to, kad rašyta Perlu ;), ir tikiuosi, kad toks konspektavimasis taps mano įpročiu, nes jis man naudingas, kai noriu surasti tai, ką kažkur mačiau ar girdėjau prieš kelias savaites.

Taigi, pradedant nuo kompiuterastijų, labai nustebau atradęs, jog žymusis Perlo programuotojas Simon Cozens metė programavimus ir tapo misionieriumi. Pasirodo, mano profesijų viražai iš programerio į finansų analitikus dar nėra labai stebėtini. Taipogi The Economist turi straipnsį apie VoIP ir teigia, jog 2004 metais beveik 15 procentų tarptautinių telefono skambučių buvo atlikta būtent šia technologija. Kitas, bent šiek tiek su kompiuterastija susijęs pastebėjimas (nors reiktų dėti jį prie skyriaus žiniasklaida) – Čekijos dienraštis Prague Monitor savo kasdieninėse santraukose, kurios siunčiamos man elektroniniu paštu, pateikia ir nuorodas į Prahos weblogus.

Kalbant apie weblogus, svarbiausiais įvykis Lietuvos blogosferoje buvo laida per Lietuvos radiją apie interneto dienoraščius, kurioje kalbėjo ir mano mama.

Per daug religinių weblogų neskaitau, bet Petras Dargis man patinka.

Politikoje sunku rasti svarbesnes naujienas už prancūzų ir olandų tartus „ne“ Europos sąjungos konstitucijai. Kažkada, kai buvo nulūžusi ši svetainė, šiek tiek komentavau, kas gali būti ateityje (taip, aš naudojuosi blogas.lt paslaugomis). Savaime suprantama, to pasėkoje euras žymiai susilpnėjo. Financial Times teigia, jog „ne“ gali pasakyti ir Danija su Čekija. Tiesa, pati Europos konstitucija visiems turbūt atrodo tokia sudėtinga, jog net internetas knibžda visokių naivių jos interpretacijų (heh, „price stability“ juk tėra infliacijos kontrolė, o ne kainų reguliavimas).

Kalbant apie tolimesnių valstybių politiką, šio straipsnio dėka mano galvoje prašviesėjo politinė situacija su Gruzija, Armėnija, Turkija ir Azerbaidžanu. Pasirodo, Kalnų Karabacho konfliktas, vykęs tarp Armėnijos ir Azerbaidžano, buvo remiamas Rusijos ir Turkijos (rusai rėmė armėnus, o turkai azerus). Dabartinis naujas naftotiekis irgi nutiestas aplenkiant Armėniją, su kuria Turkija neturi jokių ryšių, nes palaiko azerus. Šis naftotiekis labai svarbus Azerbaidžanui, kuris gaus daug pajamų iš naftos eksporto ir taipogi šiek tiek pagerins Gruzijos finansinę situaciją. Tik nereikia pamiršti, jog šitame regione savus interesus turi ir Rusija su JAV.

Be to, The Economist rašo apie Angela Merkel, kuri yra Krikščionių demokratų lyderė Vokietijoje, ir kadangi jau Šrioderis nori išankstinių rinkimų, tai ji labai realiai gali tapti naująja Vokietijos vadove. Merkel yra kilusi iš Rytų Vokietijos, ji būtų labiau linkusi bendrauti su JAV ir britais, o mažiau su prancūzais ir rusais. Vienintelis negeras dalykas būtų tas, jog būtų sunku ją įkalbėti į ES priimti Turkiją. Bet sunkiausia jai aišku bus susitvarkyti su pasiligojusia Vokietijos ekonomika. O krikdemai nėra linkę visko spręsti laisvos rinkos principais.

Kalbant apie vadybą, Lucy Kellaway, mano mėgstamiausia FT apžvalgininkė, rašo, jog žmonės mieliau rinktųsi dirbti su linksmais, o ne su protingais bendradarbiais.

BusinessWeek rašo apie tai, kad nesikišant į politiką Rusijoje galima būti visai sėkmingu verslininku, ką rodo Aleksandro Abramovo, kuris sukūrė EvrazHolding, pavyzdys. Jis savo turtus susikrovė pirkdamas užskolintas ir bankrutuojančias plieno lydymo gamyklas Rusijoje, nupirkęs skolas jas kapitalizuodavo ir gamyklas renovuodavo. O svarbiausia, jog Abramovas yra tylus ir nelenda į politiką. Beje, EvrazHolding praėjusią savaitę baigė savo 500 mUSD IPO Londone. Lėšas naudos tolimesnės investicijoms restruktūrizuojant plieno lydymo gamyklas.

Ekonominiuose straipsniuose BusinessWeek tegia, jog per pastaruosius 10 metų labiausiai augo post-komunistinės valstybės (nors visas tas augimas buvo pasiektas nuo labai mažos bazės, tad tokie skaičiavimai nelabai turi prasmės).

Šita pastraipa iš The economist apie JAV nekilnojamo turto rinką mane paskatino susimąstyti:

Thanks to those rising prices, houses are now far more expensive in relation to incomes. Until the late 1990s median house prices were 2.75 times median income. That ratio has risen to 3.4. Arguably, lower mortgage rates justify some of this rise. But even if you look at mortgage payments in relation to household income, many people look stretched.

Hmm… Tai jeigu vidutinis atlyginimas Lietuvoje yra 1400 Lt (bruto), tai metinis jis bus 16800 Lt, tai išeitų, jog vidutinis namas turėtų kainuoti apie 57 kLTL. Atrodo labai nedaug. Nors kita vertus, provincijoje turbūt butų kainos yra žymiai žymiai mažesnės nei Vilniuje ir Kaune.

Tai maždaug tiek šią savaitę ;)

Kinijos juanis

Šios savaitės Economist‘e radau puikų straipsnį, pagaliau glaustai išdėsčiusį situaciją su Kinijos valiuta juaniu. Apie šią valiutą kalbama labai dažnai, bet niekad taip ir nebuvau susidaręs pilno vaizdo apie tikrąją situaciją, o dabar lyg visos dėlionės detalės susidėliojo į savo vietas.

Kinijos juanis yra jau 10 metų pririštas prie JAV dolerio kursu 8,28 juaniai už dolerį. Manoma, kad šiuo metu šis valiutos kursas yra maždaug 15-40 procentų mažesnis (t.y. juanis yra dirbtinai nuvertintas prieš dolerį), o tai leidžia dar papildomai atpiginti ir taip pigų Kinijos eksportą. Kadangi į Kiniją plūsta milžiniškas pinigų srautas ir didėja Kinijos juanių paklausa, tai siekdama palaikyti juanio kursą stabilų, Kinija perka daug JAV dolerių (tiksliau — JAV doleriais denominuotų JAV obligacijų, o tai kartu gali paaiškinti ir Federalinės Rezervų sistemos galvosūkį, kodėl padidinus bazines palūkanų normas, ilgų obligacijų pajamingumas neišaugo taip ryškiai, kiek galima būtų tikėtis: ilgo laikotarpio obligacijas surijo Kinijos paklausa). Šiuo metu Kinijos JAV dolerių rezervai yra antri pagal didumą pasaulyje, juos lenkia tik Japonija.

Natūralu, kad JAV nepatinka, kad Kinija dirbtinai laiko savo juanį nuvertintą, nes juk tai kenkia JAV eksportuotojams, kuriems sunkiau konkuruoti pasaulio rinkoje (o kartu ir vietinėje JAV rinkoje). Bet vis dažniau pasigirstantys reikalavimai Kinijai, jog ji leistų juaniui laisvai plaukioti gali turėti ir kitokių pasekmių. Visų pirma, sumažėtų JAV obligacijų paklausa, tad padidėtų JAV skolinimosi kaštai. Tai gali atšaldyti ir šiaip paskutiniu metu nervingą dėl aukštų naftos kainų ekonomiką ir sustabdyti būsto paskolų bumą, kuriuo ir gyvena JAV. Be to, didžioji Kinijos užsienio valiutos rezervų laikomi doleriais, tad juanio atrišimas staiga sumažintų jų vertę ir gali sukelti krizę Kinijos bankų sistemoje, kuri ir taip laikosi ant Marytės plauko. Kinijos juanio atrišimo nuo dolerio artimiausiu metu turbūt neverta tikėtis ir todėl, jog iš Kinijos pusės tai gali atrodyti kaip paklusimas JAV valiai. O juk Kinija yra savarankiška ir savimi besididžiuojanti valstybė, kuri negali paklusti užsieniečių, juo labiau Vakarų kapitalistų reikalavimams.

Tiesa, juanio atrišimas turi ir privalumų pačiai Kinijai. Tai leistų Kinijos monetarinei politikai grįžti į „normalias“ vėžes, t.y. siekti kainų stabilumo ir ekonomikos reguliavimo, o ne tik buko valiutos kurso palaikymo. Kinijos ekonomika plečiasi dviženkliais skaičiais — dar tik prieš kelias dienas buvo skelbta, kad pirmojo ketvirčio duomenimis Kinijos pramonės produkcija padidėjo 15 procentų, investicijos apie 25 procentais, o šis augimas pastaruoju metu netgi greitėja. Be to, infliacijos grėsmė visai reali, tad ekonomikos perkaitimas gali būti visai netoli. Kainų nestabilumas Kinijoje gali tapti ir politiniu nestabilumu, o to juk niekas nenori. Tačiau šiuo metu monetarinės politikos įrankiai, sprendžiant šiuos klausimus yra bėjėgiai, nes visos jėgos koncentruojamos tik valiutos kurso palaikymui.

JAV vartotojams pigi Kinijos produkcija irgi yra nebūtinai vienareikšmiai teigiamas dalykas. Šiuo metu JAV vartotojų taupymas yra itin mažas, o žmonės, pripratę prie žemų paskolų palūkanų normų, gali smarkiai nukentėti joms pakilus. Bet net jei ir Kinija leis juaniui sutvirtėti, tai neišspręs JAV einamosios sąskaitos deficito problemos, nors JAV politikai pastaruoju metu iškilus bet kokioms problemoms dėl ekonomikos, pirštais bado į Kiniją: JAV užsienio prekyboje Kinija sudaro tik 10 procentų visų apimčių.

Pasaulio technologijų ekonomikos centras

Šios savaitės BusinessWeek pagrindinė tema yra valstybė, kuri yra pasaulio technologijų ekonomikos centras. Šioje valstybėje pagaminama 70 procentų pasaulio procesorių plokščių, 72 procentai pasaulio nešiojamų kompiuterių, 79 procentai delninių kompiuterių, 83 procentai bevielio tinklo įrangos, 68 procentai LCD monitorių, 33 procentai serverių ir dar daug daug ko. Ši valstybė yra Kinijos kaimynė, o pačios Kinijos teigimu – tiesiog Kinijos teritorija. Ši valstybė yra Taivanas. Nedidelė sala, kurios BVP žmogui rodiklis yra 12 kartų didesnis nei Kinijos, sugebėjo per nepilnus porą dešimtmečių labai sėkmingai įsitvirtinti pasaulinėje informacinių technologijų rinkoje. Taivane veikia didžiulės mikroprocesorių gamyklos, kurios priklauso mažai žinomoms kompanijoms, tačiau kurios gamina produkciją Intel, Apple ir kitoms kompanijoms. Iš esmės didžiosios JAV kompanijos sukuria naujus modelius, o jei jau gaminami ne pačių kompanijų fabrikuose, o „outsource’inami“ į Taivanį. Tiesa, taivaniečiai juokiasi, jog amerikiečių „outsourcing“ suvokimas yra priešingas nei tikrasis: kaip tik Taivanas gamina produktus, ir „outsource’ina“ jų marketingą ir prekių ženklus amerikiečiams.

Taivano įmonės, gaminančios aukštų technologijų produkciją, turi labai daug pranašumų, kol kas netgi prieš tą pačią Kiniją, nors reikalai gali pakrypti ir priešinga kryptimi. Šiuo metu Taivano gamybos kaštai, atlyginimai, yra žymiai mažesni nei JAV, o be to Taivanas turi pranašumų ir lankstume bei mokslo ir tyrimo srityje. JAV atradus naują procesorių technoloiją, Taivano gamyklose ji gali būti įdiegiama labai greitai, nes daug dėmesio skiriama tyrimams ir technologijų atnaujinimui. Taivano gamyklos taipogi yra itin lanksčios ir gali gaminti daugybės produktų partijas vienu metu, tuo tapu Kinijoje šio lankstumo dar daug kur trūksta.

Nepaisant politinio šaltumo (jeigu galima šaltumu pavadinti grasinimus karu) tarp Kinijos ir Taivano, manoma, kad Taivano įmonės Kinijoje yra investavę apie 100 milijardų JAV dolerių. Taivanas turi žinias, kaip pagaminti aukštų technoloijų produktus, o Kinija gali juos gaminti labai pigiais, todėl taivano įmonės nemažai investuoja į gamyklas Kinijoje, nors oficialiai ekonominiai ryšiai tarp šalių nėra labai aktyvūs.

Idėjų perteklius

Seth Godin rašo, jog jeigu nori pagauti savo sėkmę verslo pasaulyje, tereikia išsiaiškinti, kas yra daroma „visada“ ir daryti visiškai priešingai. Štai pavyzdžiui „dantų pasta visada būna tūbelėse“ arba „skambinant viršininkui visada atsiliepia sekretorė“. Kodėl nesugalvojus dantų pastos dėžutėje arba pačiam neatsiliepus į visus skambučius asmeniškai?

Problema tame, kad kaip rašė berods tas pats Seth Godin, idėjų niekada netrūksta, nes sugalvoti idėją yra labai paprasta. Netgi sugalvoti labai gerą idėją yra nesunku. Sunkiausia įdėti krūvą pastangų tą idėją įgyvendinant. Galiu sugalvoti sukurti naują kompaniją, kuri užsiimtų tik internetine bankininkyste, arba privačia greitaja medicinine pagalba, arba tik pardavinėtų dantų pastą dėžutėse, bet bet kuriai iš šių idėjų įgyvendinti reikia milžiniškų pastangų ir daug daug įdėto darbo: rinkos tyrimams, kapitalo paieškai, klientų įtikinimui, darbuotojų samdymui ir dar begalei kitų problemų, kurios iškils idėją įgyvendinant, kol bus galima ramia sąžine pasakyti „aš iš savo idėjos sukūriau verslą“. Idėjos yra pigios. Pastangos joms įgyvendinti brangiai kainuoja.

Wal-Mart vs profsąjungos

The Economist rašo apie tai, koks yra mažmenininkės Wal-Mart požiūris į profesines sąjungas: jeigu tik tokia susikuria, parduotuvė uždaroma. O dar sako, kad VP Market yra evil :)

Time has not tempered Wal-Mart”s hatred of organised labour. On February 9th, the firm said that it would close the first of its stores anywhere in North America to unionise. Officially, the store, at Jonquiere, a town some 400km (250 miles) north-east of Montreal, is shutting for economic reasons. It was “struggling” and had never turned a profit, the company said.

But few Canadians believe this. Wal-Mart refused to release any financial numbers for the store; in its decade in Canada, it has never previously shut down an outlet. The popular interpretation is that Wal-Mart was sending a message – especially to heavily-unionised Quebec – that it will not allow unions across its threshold.