W.Buffet gyvenimo principai

Visai neseniai užtikau vieno sėkmingiausių pasaulio investuotojų Warren Buffett investavimo principų rinkinį, kuris tinka ir šiaip gyvenime:

  • Būk dėkingas
  • Būk patikimas
  • Būk etiškas ir teisingas
  • Investuok į tai, ką supranti
  • Daryk tai, kas tau labai patinka

Labai paprastos taisyklės, kurios sukrovė jam milijardus. Ypač ignoruojama yra pirmoji taisyklė: reiktų man dažniau irgi sakyti „ačiū“. Ačiū, kad lankotės ;)

Miręs Dolskis

Kaip jau turbūt visi seniai žino, frazė „Dolskis mirė“ yra užgrobta Googlėje lietuviškosios blogosferos. Todėl šiandien paėmus į rankas „Kauno dieną“ mano dėmesį patraukė straipsnis apie būtent šią asmenybę, kurios mirtį trimituoja internetiniai dienoraščiai. Pasirodo, jis buvo žydas, kalbėjęs daug kalbų, vieno aktoriaus teatro pradininkas, linksminęs Rusijos publiką, ir tik gyvenimo pabaigoje atvykęs į Kauną, kur pirmasis pradėjo dainuoti lietuviškai, per pusę metų išmokęs mūsų kalbą. Labai gerbtina asmenybė, kurio kapą reikės kada nors prie progos aplankyti, juolab, kad jis nuo mano namų nepilnai per kilometrą. Dėkui blogosferai, kad paskatino mane domėtis Dolskiu ir daugiau apie jį sužinoti ;)

Reklamos naktis

Kaip ir tikėjausi, praleisti naktį kine peržiūrint apie 400 geriausių pasaulio reklamų, buvo puiki idėja. Sunku visgi būtų pasakyti, kas mano nuomone padaro reklamą gerą, nors pagalvojus, kokias visgi reklamas iš vakar nakties prisimenu, galiu išskirti tris svarbiausius bruožus: originalumą (Evian, Peugeot, Levi’s), įtikinamumą (UNICEF ir ypač Greenpeace) ir memetiką (Budweiser whassaaaap?!).

Dar norėčiau kažką labai protingo parašyti apie tai, kad memetika yra labai susijusi su internetu ir laisvesniu idėjų dalinimusi visame pasaulyje, bet akys merkiasi, rankos tiesiasi apkabinti pagalvę, o mintyse skraidžioja jūrų kiaulytės ir rateliu šoka voveriukai. Reiktų dar numigti.

15 milijonų už nuotrauką

Taip būna tik Amerikoje. Vaikštai sau žmogus tarp supermarketo lentynų, ieškai kur kokį pigesnį batoną ar bent jau juodos duonos kampą rasti, ir staiga prie tavęs priėjusi moteriškė pašnibžda, jog tu esi labai panašus į tą vyriškį, kuris švelniai į ją kas rytą žvelgia nuo tirpios kavos skardinės. Tada prisimeni, kad prieš 15 metų kažkada nesėkmingai dalyvavai fotosesijoje, už kurią tau sumokėjo tik tiek, kiek buvo vertas tavo sugaištas laikas — varganus 250 dolerių, o tavo šiltumu ir kavos aromatu dvelkiančia nuotrauka taip niekas ir nepasinaudojo. Ar bent jau sakė, kad nepasinaudojo. Įtaręs klastą, čiumpi keletą advokatų, paduodi kompaniją į teismą, prašai tik 330000 dolerių kompensacijos, bet teismas nusprendžia, kad su tavimi pasielgta tiek šlykščiai, kad priteisia tau 15 milijonų dolerių.

Visa tai yra tikra istorija, kurią perskaičiau vakar dienos Financial Times. Amerika — svajonių šalis.

Informacinių sistemų saugumas ir bendrovės vertė

JAV Merilendo universiteto mokslininkai atrado, jog žinios apie įsilaužimus į kompanijų kompiuterinius tinklus sumažina šių kompanijų akcijų kainą rinkoje maždaug 5 procentais. Mano nuomone, tuo visai nereiktų stebėtis, nes biržoje akcijų kainas neigiamai veikia bet kokios blogos naujienos apie bendroves, nes jos reiškia, jog kompanija ateityje gali tikėtis mažesnio pelno. Gal būt įdomesnė šio tiriamojo dabro išvada yra ta, kad investuotojai (o gal tiksliau būtų galima sakyti „spekuliantai“) išmoko atskirti įsilaužimus, kuriuose nuteka konfidenciali įmonės informacija nuo paprasto virusų protrūkio ar svetainės sudarkymo, ir įmonės akcijų kainos biržoje reaguoja tik tada, kai įsilaužimas yra pakankamai rimtas.

Šaltiniai: Pagrindinis tiriamasis darbas ir WiKIDBlog

Darbo partijos programa

Šiandien Verslo žinios paskyrė gerus šešis puslapius nagrinėdami partijų rinkimines programas. Labiausiai įstrigo ši Darbo partijos rinkiminė tezė:

Žemės ūkio gamyba neturi užgožti žmogaus. Jo problemos ir rūpesčiai yra aukščiau. Atlyginimas žemdirbiams už darbą turi būti teisingas ir pagrįstas realiomis sąnaudomis.

Laisvosios rinkos instituto komentaras:

Ūkininkavimas – tarsi kultūrinis projektas, kuris vertingas pats savaime, neatsižvelgiant į tai, ar kam nors reikia pagamintų produktų.

Kaip pirštu į akį.

The economist apie turtingus vaikus ir jų rūpinimąsi tėvais

Šiandien žurnale The economist radau gana įdomų straipsniuką apie turtingų vaikų rūpinimąsi tėvais:

Using data from the British Household Panel Survey, Mr Ermisch shows that affluent parents are slightly more likely to supply offspring with money and help with child-rearing than poor parents. But success seems to have precisely the opposite effect on children. The mere possesion of a university degree makes children 20% less likely to phone their mothers regularly, and more than 50% less likely to pay them a visit.

Kuo turtingesni vaikai, tuo jie mažiau rūpinasi tėvais ir skiria jiems mažiau laiko. The economist tai aiškina dviem būdais: pirma, turtingesnių žmonių laikas būna brangesnis, ir jie būna labiau užimti, o antra, į pagalbą pasitelkiama įdomi teorija apie tikimybes gauti palikimą – turtingiems vaikams palikimas nėra labai svarbus, jie išgyventų ir be jo, tad nėra papildomų paskatų stengtis. Ekonomika pilna keistų teorijų.

Microsoft pinigų maišas

Pastarosiomis dienomis sklando gana įdomūs gandai, susiję su Microsoft korporacija. Tiesa, įdomūs gandai sklando visada, kai tik kalbama apie didelius pinigus, o čia kalbama ne apie šiaip didelius pinigus, o apie milžiniškus pinigus. Problema, su kuria susiduria Microsoft, yra didžiulis kiekis grynųjų pinigų, bei trumpalaikių investicijų, kurių niekaip nesugalvojama kaip racionaliau panaudoti. Šiuo metu Microsoft turi šiek tiek daugiau nei 50 milijardų laisvų amerikoniškų dolerių, kurie sėdi banko sąskaitose, ir kurie laukia nesulaukia, kada būtų galima juos išeisti į apyvartą. Sėdėjimas ant pinigų krūvos ir nieko neveikimas jokiu būdu negerina Microsoft vadovų įvaizdžio – akcininkams gali pasirodyti, jog toks pinigų (ne)panaudojimas yra neefektyvus.

Microsoft atrodo jau susipirko visas IT įmones, kurias tik galėjo. Tiesa, buvo pasirodę kai kurių gandų, kad Microsoft ruošiasi pirkti kitą IT rinkos milžinę, užsiimančią IT sprendimų verslui kūrimu, Vokietijos kompaniją SAP. Atrodo šios kalbos nepasitvirtino, bet problema liko, nes grynieji vis dar neišleisti. O jų tiek daug, kad Microsoft galėtų porą metų gyventi negaudama nei cento pajamų, ir tai visiškai nesukeltų finansinių problemų.

Tokiu atveju galimi kiti didžiulio pinigų maišo problemos sprendimo būdai, o vieną iš jų šią savaitę pasiūlė vienas Goldman Sachs finansų analitikas (kuris, kaip įtariama, žino daugiau nei bet kuris kitas, nes atrodo jau keletą metų artimai bendrauja su Microsoft, ar bent jau bando propaguoti jos akcijas), kuris pamąstymų pilną straipsnį apie tai, kas būtų, jei Microsoft panaudotų kokius 40 milijardų dolerių savoms akcijoms supirkti. Tokie veiksmai pakeltų Microsoft akcijų kainą, kuri pastaruosius metus kilo lėčiau, nei NASDAQ indeksas. Matyt investuotojai pradėjo Microsoft ateitį vertinti pesimistiškiau, nei vidutinės IT rinkoje dirbančios bendrovės. jau aksčiau buvo siūlyta Microsoft išmokėti kokius 10 milijardų dolerių dividendais, bet atrodo tokios mintys nelabai patiko stambiausiems akcininkams, tad gali būti, kad nedrąsiomis mintimis apie savų akcijų supirkimą bandoma išbandyti kokia būtų reakcija rinkoje.

Tiesa, reiktų į tą laisvų pinigų sumą pažiūrėti ir kitame kontekste. Kaip jau žinoma, Europos sąjunga nubaudė Microsoft didžiausia istorijoje bauda už monopolinius veiksmus. Bauda pinigine išraiška siekia apie tris ketvirčius milijardo dolerių, bet svarbiausia, kad kartu buvo įsakyta dalintis savo technologijomis bei atsisakyti Media Player savo Windows operacinėje sistemoje. Microsoft berods praėjusią savaitę apskundė šį sprendimą, motyvuodama tuo, kad tokios didelės baudos stipriai sumažins jos lėšas, kurias ji galėtų paskirti investicijoms, ir tai gali pakenkti netgi pasaulio ekonomikai (hmmm…). Žvelgiant į tas laisvų lėšų krūvas sunkiai galima tuo patikėti, greičiau jau žūt būt nenorima atskleisti savo technologijų ir toliau mėgautis monopoline pozicija.

Tiesa, David Axmark, atvykęs į Vilnių berods džiaugėsi, kad rado investuotojų, kurie investavo į MySQL kompaniją 13 milijonų dolerių. Net graudu darosi, palyginus šį skaičių su Microsoft pinigais.

Šis bei tas

Šios dienos pasibastymai po internetą nebuvo labai ilgi, tad nelabai ko ir prižvejojau. Visgi dirbau ir dariau Finastos savaitinę apžvalgą, kurią darant galima pažymėti, jog šią savaitę akcijų rinkose nieko ypatingo neįvyko, išskyrus tai jog buvo užfiksuoti kei dideli tiesioginiai sandoriai. Na, dar euras labai stipriai nuvažiavo žemyn dolerio atžvilgiu ir pradėjo kilti Lietuvos telekomo akcijų kaina.

Tarp darbų ir mokslų šiuo metu kartais paskaitinėju knygą Liar’s Poker, kuri yra apie kietų obligacijų prekiautojų Wall Street’e gyvenimą prieš 20 metų. Na, ten rašoma, jog sandoriai milijardais vyksta maždaug taip:

Lewie would say he thought the market was going up, and buy a hundred million [dollars’ worth of] bonds. The market would start to go down. So Lewie would buy two billion more bonds, and of course, the market would then go up. After he had driven the market up, Lewie would turn to me and say, „See, I told you it was going to go up.“

Trumpas apsilankymas Slashdote ir sudominusi mane apklausa apie tai, ar tiksliai žmonės nusistato laikrodžius. Na, aš normalus žmogus, tad mano laikrodis rodo tikslų laiką. Bent jau aš manau, kad tikslų. Kaip visada, keletas įdomių komentarų ta tema:

„People who intentionally set their watches ahead so they’ll be on time are not only chronically lazy, they’re also chronically stupid.“ — Pendersempai on Slashdot

This guy asks me „Do you know the time?“ and I replied „Yes, just not right now.“ — Stephen Wright

Glen Whitman iškėlė hipotezę, kad kiekviename moksle yra svarbios tik dvi idėjos, o visa kita yra arba nesvarbu, arba kilę iš tų dviejų idėjų. Štai, jo nuomone ekonomikoje svarbios tik dvi idėjos „Nebūna nemokamų priešpiečių“ ir „svarbiausia – paskatos“. Nuoroda.

Sužinau, kad tarp 100 didžiausių pasaulio ekonominių junginių yra 49 valstybės ir net 51 korporacija. Lietuva į tą šimtuką nepatenka, nes mano skaičiavimais, jos BVP yra 19,000 milijonų dolerių. Reikia bent jau padvigubėti, kad ten patektum.

Šis dienoraščio įrašas man primena posakį, kurį turbūt perskaičiau iš fortunes – „Jesus saves, but only Buddha pays the interest“.

Reikia eiti toliau mokytis egzaminams.

„I guess I’m a weirdo. This is /., I can be weirdo here, right?“ — QEDog on Slashdot