Naftos rinkos subtilybės

Nobelio premijos laureatas ir New York Times apžvalgininkas Paul Krugman įdomiai pastebi:

Nafta yra neatsinaujinantis resursas (taigi, jos kiekis yra ribotas), o tai reiškia, jog jos neišgavimas yra tam tikra investavimo forma. O tokia investavimo forma gali būti patraukli naftą išgaunančioms valstybėms tuo metu, kai naftos kainos yra didelės. Jei valstybė nenori vienu metu išleisti viso pinigų srauto, kuris generuojamas pardavinėjant naftą padidėjus jos paklausai (ir kainoms), ji gali rinktis iš trijų alternatyvų: investuoti gautas lėšas vidaus rinkoje, kur, tikėtina, jog ribinė grąža mažėjanti; investuoti lėšas užsienyje; arba „investuoti“ mažinant naftos gavybą ir taip mažinant pasiūlą…

Taigi, yra tikimybė, jog ties kažkuriuo momentu didėjančios naftos kainos mažins naftos gavybą.

Tokie pasvarstymai iš pradžių gal ir atrodo keisti, bet jei iš tiesų šalis susiduria su problema, jog į šalį priplaukia tiek daug lėšų, jog neįmanoma jų pakankamai greitai ir pelningai investuoti, tai logiška išvada būtų mažinti naftos gavybą, taip mažinant pinigų srautą – o kartu ir dėl sumažėjusios pasiūlos didinant naftos kainas bei jos gavybos pelningumą ateityje. Tad gal naftos gavybos apimčių lėtėjimas iš tikrųjų signalizavo ne tai, jog naftos resursai artėja prie pabaigos (peak oil), o rodė, jog Artimųjų Rytų valstybės investuoja neišgaudamos naftos?

Beje, tokia teorija veda prie dar įdomesnės išvados: krentant kainoms naftos gavyba turėtų didėti, o tai dar labiau turėtų numušti naftos kainas. Krentančios naftos kainos sumažina naftos eksportuotojų gaunamą pinigų srautą, tad jie, norėdami subalansuoti savo biudžetus, yra priversti eksportuoti daugiau naftos – bent jau kol naftos gavyba jiems yra pelninga. Tokiu atveju, galima tikėtis ir to, kad naftos kaina išsilaikys ties 40 dolerių už barelį ilgesnį laiką (tai vis dar pelninga naftos gavybos kaina Saudo Arabijai), ir tik stiprūs OPEC kartelio veiksmai gali pakeisti šią situaciją (bet tam reikia laiko – bent jau keleto mėnesių, o gal ir pusmečio).

Panašiomis nuotaikomis gyvena ir ateities sandorių nafta rinka: jeigu penktadienį naftos barelį galėjai nusipirkti už 40,81 dolerį, tai sudaryti naftos barelio pirkimo kontraktą kitam gruodžiui buvo galima tik už 54,65 dolerio. Taigi, gali nusipirkti barelį naftos, laikyti jį sandėlyje, o po metų parduoti jį su 11% pelnu (anot Andy Lipow, iš 33,9% skirtumo reikia atimti finansavimo ir sandėliavimo kaštus) — nieko nerizikuodamas. Tokio dydžio skirtumo, vadinamo contango, nebuvo nuo 1998-ųjų. Besipelnydama iš šios investavimo strategijos Royal Dutch Shell netgi nuomojasi naftos tankerius, kuriuos naudoja kaip plaukiojančius sandėlius.

[via Economist Free Exchange]

„Patrumpinti“ „trumpintojus“ ir kiti rinkų gelbėjimo planai

Penktadienį pasaulio akcijų rinkos kilo taip stipriai, kad kai kurių akcijų kursai ėmė ir padvigubėjo. Ar krizė pasibaigė ir investuotojai suvokė, jog mūsų laukia šviesus rytojus? Anaiptol. Staigaus akcijų kilimo priežastis – draudimas Britanijoje, Rusijoje ir JAV (šioje šalyje taikomas tik finansinėms akcijoms) rinkos dalyviams pardavinėti skolintas akcijas (short). Kadangi tie, kas jau buvo pašortinę privalėjo kuo greičiau akcijas atpirkti – matėme standartinį panišką short squeeze.

Tiesą sakant, sunku suvokti, kodėl JAV ir Britanijos rinkos priežiūros institucijos ėmėsi tokių priemonių (Rusijoje niekas niekada nestebina). Oficiali versija – pardavinėjantys skolintas akcijas smukdė akcijų kursus ir taip kėlė paniką. Tačiau neatrodo, jog tai arti tiesos: tiek Britanijoje, tiek JAV paskutinį mėnesį šortintų pozicijų buvo žymiai mažiau nei vasarą (bendra short pozicija Morgan Stanley akcijoms buvo tik 3% nuo kapitalo). Tokia rinkos manipuliacija tikrai beprecedentė, bet ji neišspręs bankų likvidumo (o gal ir mokumo) problemos.

Ko galima tikėtis artimiausiomis dienomis iš tokios rinkos? Štai Pakistano pavyzdys (via Dealbreaker):

Kas būna, kai uždraudžiama šortinti
Kas būna, kai „patrumpinami“ „trumpintojai“

O ką daryti tiems, kurie turi visiškai nespekuliacinių tikslų parduodami skolintas akcijas (tarkim, investuotojai į konvertuojamas obligacijas apsisaugo nuo akcijų svyravimo rizikos parduodami skolintas akcijas, kurias paskui grąžina iškonvertavę turimas obligacijas)? O jeigu tavo fondas laikosi long-short strategijos, ar, dar blogiau, tavo strategija ir yra pardavinėti skolintas akcijas? Visai įmanoma, jog tokie reguliatorių veiksmai gali paskandinti ne vieną didesnį hedge fondą. Be to, kaip rašo Bronte Capital, toks draudimas atima iš brokerių daug likvidžių lėšų.

Bet gal visgi rinkos išganymas ateis su naujuoju Paulsono $700 milijardų vertės planu? Apie šio plano subtilybes labai puikiai rašo Naked Capitalism. Nebent neverta abejoti tuo, jog JAV dolerio laukia nuosmukis.

Krizės naujienos

Šiais neramiais finansų rinkoms laikais per vieną dieną atsitinka labai daug įvykių:

  • Vieną iš silpniausių finansavimo prasme, bet patį didžiausią Britanijos būsto paskolų teikėją Halifax Bank of Scotland (HBOS; turtas – virš 330 milijardų svarų) vyriausybė bando parduoti Lloyds TSB bankui. Nors dar vakar HBOS teigė, jog su finansavimu jam viskas gerai.
  • Rusijos finansų rinkoje panika, antra diena iš eilės stabdoma prekyba RTS biržoje. Čia didžiausia problema yra repo sandoriai (už užstatytas akcijas teikiamos paskolos) — žymiai nukritus akcijų kainoms skolininkai paskolų grąžinti negali. Akcijos pradžioje krito dėl užsienio investuotojų traukimosi, naftos kainos kritimo, Gruzijos karo ir bendrai pasikeitusio investuotojų požiūrio į Rusijos ekonomikos perspektyvą, tačiau dabartinis kritimas Rusijoje vyksta dėl to, jog bankai bei maklerinės kompanijos nebepasitiki viena kita — o paskolas grąžinti reikia. Dėl šios repo sandorių krizės bankui VTB jau teko šiandien už vieną dolerį perimti maklerinę KIT Finance, kuri negalėjo sugrąžinti apie 300 milijonų JAV dolerių paskolų. Teigiama, jog nuostoliai iš repo paskolų iš tiesų milžiniški: kalbama, jog vien turtingiausi oligarchai Vladimiras Potaninas ir Olegas Deripaska privalo grąžinti 4 milijardus JAV dolerių repo paskolų. Tikėtina, jog vyriausybė, didindama bankinio sektoriaus likvidumą ir laisvai skolindama pinigus turėtų susitvarkyti su šia problema. Bet vargu ar greitai Rusijos akcijos sugrįš iki buvusio lygio.
  • Federaliniam Rezervui “baigėsi pinigai” — JAV iždas skolinsis pinigus per specialų iždo vekselių aukcioną ir šiuos pinigus kaip depozitą atiduos Federalinio Rezervo naudojimui. Iždo vekseliai tarp investuotojų iš tiesų itin populiarūs — jų palūkanų normos pasiekė žemiausią tašką nuo 1954-ųjų ir siekia tik 0,233%. 
  • JAV akcijų rinkose uždraudžiamas bet koks “naked short selling” — akcijų pardavimas jų neturint (net nepasiskolinus). Nepaisant to, šiuo metu DOW Jones indeksas nukritęs virš 2 procentų. 
Ko dar galima laukti? Morgan Stanley žlugimo?
ATNAUJINIMAS (20:52): 3 mėnesių iždo vekselių palūkanos 0.02%, ateityje gali būti ir neigiamos; DOW Jones indeksas nukritęs 3,4%.

Kartais rinkose galima ir šiek tiek apsirikti…

Šiandien CNBC rašo:

Shares of UAL, the parent of United Airlines, were nearly wiped out Monday by a false rumor that the company was declaring bankruptcy.

The rumor was apparently sparked by the accidental republication of a four-year-old news story on the Web site of the Chicago Tribune newspaper. United Airlines subsequently told CNBC that the report is inaccurate.

The stock UAUA, which opened trading at $12.17 on the Nasdaq Monday, plummeted 99.92 percent to 1 cent before being halted.

Kartais net ketverių metų senumo naujienos gali pakurstyti gandus ir paveikti rinką. Kompanijos akcijų kursas dar vis neatsistatė iki prieš tai buvusio lygio.

Šiek tiek apie techninę analizę

Daugelis tikriausiai žino, jog technine analize nesinaudoju ir į visą tą būrimą iš kavos tirščių žiūriu pakankamai skeptiškai. Grįžęs iš atostogų aptikau trijų mokslo žmonių iš Naujosios Zelandijos tyrimą, kuriuo jie nepatingėjo patikrinti net 5806 (!) įvairiausių techninės analizės spekuliavimo taisyklių 49 į MSCI indeksą įeinančių valstybių rinkose. Išvada: jeigu teisingai kontroliuosime kintamuosius dėl data-snooping bias, nei viena taisyklė nepadidino grąžos daugiau nei galima tikėtis iš paprasčiausio atsitiktinumo. Tiesa, kuo mažiau likvidžios rinkos, tuo didesni šansai techninei analizei, tačiau šis rezultatas nėra statistiškai stiprus.

Aišku, techninės analizės fanai gali sakyti, jog dažniausiai taip ir būna, kad dvigubo-kūlverstuko-su-dešiniu-apsisukimu-per-gulbės-petį grafiko forma reiškia signalą „pirkti“ tik tuomet, jeigu prieš tai buvo aiškiai nubrėžtas ir tris kartus patvirtintas pakarto-krabo-galvos-su-plaktuku signalas, kadangi šie mokslininkai tyrė tik pavienius indikatorius. Bet pasikartosiu:

We can say that over 5,000 popular technical trading rules do not appear to add value, beyond that which may be explained by chance, when used in isolation.

Kai akcijos krenta Pakistane…

Kartais akcijos krenta ir Pakistane
Kartais akcijos krenta ir Pakistane

Šiandien dužo Pakistano akcijų biržos langai, į pastatą buvo svaidomi gėlių vazonai, investuotojai protestavo ir degino išrašus iš sąskaitų. Kaip sakytų Dave Barry, I am not making this up. Investuotojai protestavo prieš tai, kad jau 15-ą dieną iš eilės krenta akcijų rinkos indeksas. Šią savaitę Pakistano vertybinių popierių komisija panaikino tam tikrus akcijų rinkos suvaržymus: buvo leista parduoti skolintas akcijas (short‘inti) bei buvo atsisakyta vieno procento akcijų kritimo per dieną ribos. Per tris mėnesius Pakistano akcijų rinka nukrito apie 30%, tačiau nuo 2001-ųjų ji yra pakilusi bene 14 kartų.

Valstybė visgi imasi priemonių akcijų rinkai stabilizuoti — sukurtas 50 milijardų rupijų valstybinis fondas akcijoms pirkti. Tuo tarpu smulkieji akcininkai reikalauja „užšaldyti akcijų kainas“. Hmm, tikriausiai Pakistane jiems neaiškina, jog „akcijos gali tiek kilti, tiek kristi“, nors gal to daryti ir nebūtina, jeigu valstybė visada pasiryžusi padėti nenusisekusiems investuotojams.

Užsienio tinklaraščiai apie ekonomiką

Šiandieną vienas mano skaitytojas paprašė jam atsiųsti nuorodų į užsienietiškus tinklaraščius apie ekonomiką ir investicijas. Štai mano sąrašas, kuris gal būt bus naudingas ir jums:

Rusijoje mažėja mokesčiai už naftos gavybą

Vienas nedidelis teisingas žingsnis Rusijos ekonominėje politikoje: sumažinti mokesčiai naftos gavybos kompanijoms. Išgautos naftos barelis nuo 2009-ųjų metų bus apmokestinamas $1.15 mažiau nei iki šiol.

Rusija iki šiol yra labai priklausoma nuo naftos ir dujų gavybos (pajamos iš šių išteklių sudaro apie 40 procentų Rusijos biudžeto), tačiau pastaraisiais metais galioję gamtinių išteklių mokesčiai visiškai neskatino kompanijų investuoti į naujų telkinių paieškas ir naujų gręžinių statybą. To pasekmė: naftos išgavimo apimtys Rusijoje šiuo metu beveik neauga. Tiesa, dar viena naftos sektoriaus stagnacijos priežastis yra sunkios politinės verslo sąlygos, mat nedaug kas nori investuoti lėšas į naftos gavybą, kai tavo turtą valstybė bet kada gali nusavinti.

Iš naujojo Rusijos prezidento buvo tikimasi, jog jis visgi imsis tvarkyti naftos ir dujų gavybos ūkį Rusijoje, pirmiausiai pasitelkdamas mokesčių politiką. D.Medvedevas oficialiai prezidentu taps dar tik gegužę, tad šis, nors kol kas ir nelabai žymus, mokesčių sumažinimas įvyko anksčiau nei tikėtasi. Jeigu naftos kainos per metus būtų apie $80 už barelį, naftos bendrovės į biudžetą sumokėtų apie $115 milijardų (banko ING analitikų duomenimis), o šis mokesčių sumažinimas joms sutaupytų apie $4.2 milijardus — tai tikriausiai radikaliai nepakeis jų investavimo politikos ir stipriai nepadidins naftos gavybos Rusijoje, bet analitikai tikisi, jog mokesčiai turėtų būti dar labiau sumažinti ateityje. Įvairių analitikų skaičiavimais, vakarykštis mokesčių sumažinimas naftos kompanijų vertę turėtų padidinti 6-9%.

Kodėl sugebėjimas atkakliai dirbti nelaikomas talentu?

Šiandieną naujoje Gario Kasparovo knygoje „Gyvenimas kaip žaidimas šachmatais“ perskaičiau neblogą mintį:

[…] Visada man atrodė neteisinga: kodėl gebėjimas atkakliai dirbti nelaikomas įgimtais gabumais? Mano požiūriu, pasakyti apie ką nors, kad „iššoko aukščiau bambos“, — labai abejotinas komplimentas. Jeigu žemo ūgio ir lėtas futbolininkas (pavyzdžiu, jaunas Maradona) treniruojasi daugiau už kitus ir galiausiai tampa ekstra klasės žaidėju, ar korektiška apie jį sakyti: „Nepaisant menkų įgimtų duomenų“? O galbūt jis tiesiog dešimteriopai kompensavo jų trūkumą kito talento pertekliumi?

Knyga visai nebloga, ir joje galima rasti ir daugiau panašių įdomių minčių, kurios priverčia stabtelti ir pagalvoti. Tik, deja, nesu labai didelis šachmatų mėgėjas, tad norėtųsi, jog daugiau būtų rašoma apie gyvenimą, o ne šachmatus. Ir būtų daugiau minčių apie dabartinę Rusijos politinę padėtį (Kasparovas, žinia, labai aktyviai reiškiasi opozicijoje — kaip tik dėl to iš karto ir nusipirkau šią knygą, kai tik pamačiau ją knygyne).