Michael Pye – „Antwerp. The Glory Years“

Ši trumpa knygelė apie Antverpeno gyvenimą 16 amžiuje galėtų būti kiek geriau suplanuota: atskiri skyriai pasakoja nelabai susijusias istorijas, kai kurios jų net iškrenta iš bendro miesto paveikslo. Bet visa šių istorijų mišrainė sudaro gana įdomų vaizdą: Antverpenas tuo metu buvo ne vien vienas svarbiausių prekybos miestų Europoje, bet ir mokslo, reformacijos, knygų spausdinimo centras. Tiesa, man pritrūko gilesnio supratimo, kodėl iškilo būtent Antverpenas, kaip jis nukonkuravo Briūgę ir kitus Habsburgų Nyderlandų miestus: matyt padėjo itin liberali miesto religinė politika (žydų beveik nepersekiojo, svarbu, kad jie oficialiai „atsiverstų“, nesvarbu, ar realiai jie po to gyveno krikščioniškai), didele vertybe buvo laikomas pelno siekimas (reali valdžia buvo pirklių rankose), nuosekliai buvo kovojama už muitų ir mokesčių mažinimą ir pan.

Iš įdomesnių faktų, sužinojau, kad pirmoji Biblija angliškai buvo spausdinta 1535 metais Antverpene – katalikai Biblijas vietinėmis kalbomis draudė, tad Antverpenas buvo kaip savotiška Tilžė lietuvių spaudai jos draudimo laikais: galima spausdinti nelegalius leidinius ir juos slapta per pirklius gabenti į Angliją. Dėl to Antverpenas tapo didžiuliu leidybos centru, čia gyveno ir knygas leido ir žymus leidėjas Plantenas. Sakoma, kad jis išleido daugiau nei 2 tūkstančius pavadinimų knygų, o jų ieškodavo net „labai toli“: 1586 Vilniuje buvo išleistas išsamus Possevino Maskvos kunigaikštystės aprašymas, o jau po metų tas pats tekstas Planteno buvo perleistas Antverpene.

Antverpene buvo išleistas ir pirmas pasaulyje Ortelijaus atlasas, Antverpene kūrė ir Albrechtas Dureris, klestėjo tapyba. Cenzūros beveik nebuvo, o pirklių, religijų ir idėjų maišymasis buvo labai gera terpė jų sklaidai.