Dirbant su duomenimis ir neturint didelės menininko gyslelės man kartais trūksta teorinių žinių apie grafikų dizaino teoriją, spalvas bei bendrą „user experience“. Kai greitai sumetinėji grafikus Excelyje, tai gal tai ne taip stipriai jaučiasi, bet kai reikia sukurti kažką sudėtingesnio, reikia ieškoti pagalbos knygose. „The Big Book of Dashboards“ pradžiai tam visai tinka.
Knygos stipriausia dalis yra tie keli skyriai apie pagrindus: kodėl niekada nereiktų naudoti skritulinių diagramų, kodėl reikia žūt būt vengti šviesoforo spalvų (daltonikai jų neskiria), kodėl reikia vengti per didelio informacijos kiekio vienoje vietoje ir panašiai. Kuriant įvairiausias ataskaitas visada pirmiausia reikia išsiaiškinti klientų klausimus, kuriuos turėtų atsakyti duomenys ir ataskaitų struktūrą taikyti prie jų. Žinau, skamba lyg akivaizdžių ir paprastų tiesų kartojimas, bet realybėje tai ne taip lengvai pasiekiama. Negana to, ataskaitos turėtų numatyti ir tolimesnius klausimus, kurie gali kilti klientams: jeigu ataskaitos grafikas rodo, kad pardavimai Latvijoje mažesni nei užsibrėžtas tikslas, tikriausiai vartotojui kils klausimas kodėl? – Tikriausiai reikia ir būdo, kaip probleminį regioną išskaidyti pagal vadybininką arba prekių grupę, o išskaidžius „tooltipe“ (koks to teisingas lietuviškas pavadinimas? Etiketė?) pateikti ir išsamias detales: kiek ko kada parduota.
Daugiau nei pusė knygos yra įvairių ataskaitų pavyzdžiai, ir, nors jos tikrai įdomios, bet greitai pradeda kartotis, juolab, kad visas jas kūrė tie patys knygos autoriai. Po keletos ataskaitų jau mintinai žinai, kuriuos grafinius elementus ir dizaino sprendimus jie mėgsta. Būtų žymiai geriau, jei knygoje būtų daugiau tvirtos teorijos. Bet bendrai tariant, knyga verta dėmesio, ypač jei tai pirmoji šia tema skaitoma knyga.
2007-2010 metų interjerų dominuojančios spalvos
2021-ais dominuojantys pilki atspalviai