Osmaniškas 1803 metų Lietuvos-Lenkijos žemėlapis

Kai paskutinį kartą buvau Stambule, kažkuriame antikvariate užtikau keletą Osmanų imperijos laikais leistų žemėlapių. Išmarginti arabiškais rašmenimis, bet su pažįstamomis krantų linijomis – savotiškai užburianti egzotika. Pasidomėjau, gal buvo kada išleistas ir Lietuvos žemėlapis: ir iš tiesų, internete radau, jog tokio būta. Lietuvos-Lenkijos žemėlapis pasirodė jau pačiame pirmame musulmoniškame pasaulyje vakarų maniera išleistame atlase Cedid Atlas Tercümesi.

Lietuva-Lenkija (Lechistanas) 1803 metų Osmanų žemėlapyje

Naivu būtų ieškoti kur įsigyti šio žemėlapio originalą, mat, pasirodo, buvo išleista tik 50 šio atlaso kopijų. Iki šių dienų išlikę tik septyni egzemplioriai Turkijoje bei dar keletas JAV, tad šis atlasas dvigubai retesnis nei Gutenbergo biblija.

Dabartinė Lietuva (žemėlapio detalė)

Gali pasirodyti keista, kad Lietuva-Lenkija žymima kaip atskira valstybė, nors ji po visų padalinimų nuo 1795-ųjų metų nebeegzistavo. Iš tiesų, Osmanų imperija Abiejų Tautų Respublikos padalinimų niekada nepripažino. Lenkai net turi gražų pasakojimą (deja, nepatvirtintą rašytiniais šaltiniais), jog Osmanų sultono rūmuose priimant užsienio šalių pasiuntinius visada būdavo paliekama tuščia kėdė Lenkijos atstovui ir garsiai paklausiama, ar Lenkijos ambasadoriui šiemet jau pavyko atkeliauti. Nuskambėdavo atsakymas, jog, deja, šiemet Lenkijos atstovas dėl žinomų priežasčių vėl negalėjo atvykti. Subtilus diplomatinis užmynimas ant nuospaudos Rusijos, Austrijos ir Prūsijos atstovams, su kuriais Osmanai ne itin sutarė.

Lietuvos miestų gatvės

Miestų žemėlapiai mane traukia kaip blizgučiai šarkas: nuo pat mažų dienų mėgau ištisas valandas juos tyrinėti vedžiodamas pirštais autobusų maršrutus, šnabždėdamas sau gatvių pavadinimus ir įsivaizduodamas miesto gyvenimą pagrindinėse sankryžose. Tad Rūtai užrodžius naują Pitono modulį OSMnx, kuris leidžia iš openstreetmaps duomenų nupiešti labai estetišką Allan Jacob knygos „Great Streets“ stiliaus žemėlapį negalėjau susilaikyti jo neišbandęs. To rezultatas: visų Lietuvos miestų centrinės kvadratinės mylios žemėlapiai.

Tokiuose žemėlapiuose dažniausiai į akį krenta kvartalų simetrija ir tvarka, o Lietuvoje to beveik neįmanoma rasti. Lietuvoje nedaug miestų, kuriame stipriai būtų padirbėjusi miesto planuotojo liniuotė: neskaitant įvairausių sodų ir garažų bendrijų itin tvarkingą smulkų gatvių tinklelį galima rasti Klaipėdos senamiestyje, ir tik Palanga, Šalčininkai ar Tauragė išlaiko daugiau mažiau kvadratinių kvartalų tinklą. Stebėtis nereikėtų: miesteliai kūrėsi gana seniai ir ne tuščiose vietose, dar prieš bandant natūralų procesą suvaldyti miesto architektams.

Tauragė išplanavimu panaši į Amerikos miestus

Itin įdomus naujai projektuotų miestų gatvių tinklas: Elektrėnai atrodo lyg įsprausti į vienos gatvės žiedą. Tokį patį dirbtinio suspaudimo įspūdį daro ir Ventos žemėlapis – vienoje kelio pusėje senoji individualių namų Venta, o kitoje – daugiaaukščių rajonas.

Senoji Venta vienoje kelio pusėje labai skiriasi nuo naujosios Ventos kitoje

Vienas svarbiausių faktorių, nulemiančių gatvių tinklą yra vandens telkiniai ir upės: jos skiria miesto dalis, arba atvirkščiai – įspraudžia į rėmus (pvz. Trakai). Nors kartais tokią funkciją atlieka geležinkelis – Varėna lyg nurėžta bėgių linijos.

Įsprausti tarp ežerų Trakai

Visgi man gražiausias Lietuvos miestų gatvių tinklas yra Zarasuose. Reikės kada apsilankyti.

Zarasų gatvių planas

Čia yra dar bent šimtas kitų žemėlapių. Tereikia pasirinkti miestą.