Kabinetas 339

Nepaisant to, kad daugelis dalykų jau ne kartą skaityti internetinėje žiniasklaidoje, tai labai svarbi knyga šiuolaikinei tiriamajai žiniasklaidai. Kruopščiai, detalė po detalės sudokumentuotas tyrimų prieš Skvernelį procesas atskleidžia žurnalistų darbo kasdienybę, o kartu ir paaiškina daug dalykų, kurie tuo metu atrodė keistoki: ypač buvo įdomu sužinoti staigaus žurnalisto Černiausko pasitraukimo priežastis ir užkulisius. Interesų grupės, šantažas, ciniška politika, asmeninė nauda, žaidimai po kilimu, informatoriai, įtampa, išdavystės – čia visko yra.

Vienintelis dalykas, kuris knygoje erzino, tai per daug supaprastintas kalbos stilius ir kalbėjimas trečiuoju asmeniu. „Žurnalistas Pancerovas nuėjo į barą „Gringo“ išgerti alaus“, „Birutė aptarė naujienas su kolega“. Suprantama, jog norima išlaikyti objektyvumą, bet galų gale gaunasi šiek tiek keistai: istorijos kulminacija vis tiek yra draugo ir bendradarbio išdavystė, kurios tiesiog negalima papasakoti atsiribojant be asmeninių potėpių. Net ir be Černiausko įvykių visoje knygoje yra jaučiama įtampa dėl Skirmanto Malinausko pozicijos – jis kaip ir buvęs bendradarbis ir draugas, bet nuėjęs į kitą barikadų pusę. Kad ir kaip būtų, asmeninių emocijų tokiais atvejais tikriausiai neįmanoma ištrinti, o stengiantis jas pridangstyti tekstas gavosi ganėtinai negyvas. Kita vertus, manau, kad pačio pasakojimo objektyvumas yra išlaikytas pagal aukščiausius standartus: faktai kelis kartus pertikrinti, jais nesuabejosi.

Belieka tik apgailestauti, jog dabartinei valdžiai šie žurnalistiniai tyrimai visai nesvarbūs: visi priekaištai ir nuodėmės numojamos ranka, galima elgtis taip, kaip nori. Tikėkimės, kad bent jau rinkėjai į tai atsižvelgs: kuo daugiau žmonių perskaitys šią knygą, tuo bus visiems geriau.

Pilietybės išsaugojimo referendumas – negaliu apsispręsti

Prisipažinsiu, kad likus tik gerai savaitei iki referendumo dėl pilietybės išsaugojimo vis dar nesu iki galo apsisprendęs kaip balsuoti. Referendumo intencijos tikriausiai geros, bet įgyvendinimas kelia klausimų, ir nesijaučiu iki galo užtikrintas, kad visi iki galo į juos rimtai žiūri. Lyg ir būčiau linkęs pilietybės išsaugojimui pritarti, bet jaučiu kažkokią keistą abejonę – lyg su džiaugsmu balsuočiau už elektroninio balsavimo įteisinimą iki galo nesuprasdamas jo rizikų (jeigu ką, tai esu stipriai „prieš“ elektroninį balsavimą), o tik vertindamas intencijas.

Teigiamai balsuoti norėčiau, nes manau, jog šiuolaikinė valstybė nebėra ribojama teritorija – geru piliečiu gali būti ir gyvendamas visai kitur. Visai nesvarbu, jog jau dešimtmetį dirbi Londone ar gyveni JAV: jeigu tik yra noras turėti ryšį su Lietuva, tokio noro nereikia slopinti. O ir šiaip, kuo toliau, tuo labiau ribos tarp fizinių valstybių nyksta, nes didžiąją laiko dalį pradedame leisti virtualioje realybėje, kur tavo IP adresas neturi daug reikšmės (nors kuo toliau, deja, visgi jo reikšmė irgi didėja). Be to, realybėje tokių „naujų“ piliečių bus tikriausiai ne tiek jau ir daug: gal tik keli tūkstančiai, tad ar verta dėl to sukti galvą ir ieškoti rizikų?

Lygiai taip pat esu už tai, kad emigrantams būtų galima lengviau keliauti: net jei jie jau įsišaknijo kitose šalyse ir gavo jų pilietybes, Lietuvos pasas suteiktų Šengeno erdvės privalumus. Tai neabejotinas pliusas, palengvinantis gyvenimą, ypač tokioje aplinkoje, kurioje Britanijos išėjimas iš Europos Sąjungos gali sukelti papildomų nepatogumų.

Iš kitos pusės, referendumu keičiame Konstituciją, kurioje numatyti pamatiniai valstybės principai, o dabartinėje formuluotėje pilietybės išsaugojimas numatytas tik Lietuvos Respublikos piliečiams pagal kilmę, kurie įgyja euroatlantinės integracijos kriterijus atitinkančios (ES ir NATO) valstybės pilietybę: ganėtinai specifiška, bet kartu teoriškai su rizika, kad tie kriterijai gali keistis. Taip, suprantu, kad tai yra saugiklis, kuris šiuo metu mus saugo nuo priešiškų valstybių bei „žalių žmogeliukų“, nes išeliminuoja visus, kurie yra už ES ir NATO ribų, bet ar jis bus pakankamas po 20 metų? O po 120-ies? Būčiau žymiai labiau už tai, kad pilietybė būtų išsaugoma visiems, nesvarbu, kokios valstybės pilietybę jie įgyja – taip bent jau rizikos tampa visiems aiškesnės ir suprantamesnės. O jei dėl tokio pasiūlymo daugelis nebūtų linkę pritarti, gal ir dabartinis variantas visgi nėra toks geras? Taip, Konstitucijos atžvilgiu esu konservatyviai paranojiškas.

Turiu ir filosofinių abejonių dėl priesaikos kelioms valstybėms vienu metu. Gerai, jeigu interesų konfliktas niekada nekyla, visada išliekame sąjungininkai ir esame tose pačiose barikadų pusėse. Bet net ir tada, kovojant su vienu priešu, kurios valstybės kariuomenėje turėtų atlikti pareigą dvigubas pilietis? Kuri valstybė turi viršenybę? Kartu su pilietybės teikiamomis privilegijomis ateina ir pareigos, bet ar dvigubi piliečiai net labai norėdami jas gali vykdyti? Šiuo metu asmuo įstatymiškai gali būti tik vienoje santuokoje arba politinėje partijoje, vienguba pilietybė irgi turi logikos. Reziduoti kitoje ES valstybėje turint Lietuvos pilietybę niekas nedraudžia.

Dar gera savaitė galvojimui.

Sociologinės apklausos apie politiką – vėluojantis indikatorius

Šiandien delfi.lt pateikdamas naujausius apklausų duomenis rašo:

Apklausa buvo atlikta spalio 19-27 dienomis, vadinasi, dalis žmonių apklausta iki antrojo rinkimų turo spalio 23 dieną, dalis – po jo. Per tą laiką labai išaugo S. Skvernelio populiarumas: nuo 5,4 proc. iki 13,4 proc. Tai tikriausiai nenuostabu, nes Valstiečių ir žaliųjų sąjunga būtent šį politiką siūlo užimti premjero pareigoms. Paūgėjo ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininko Gabrieliaus Landsbergio reitingas nuo 9,3 proc. iki 12,6 proc.
[…]
Tuo metu ilgą laiką visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės apklausose pirmu numeriu figūravęs socialdemokratų lyderis A. Butkevičius patyrė reitingų nuosmukį: jo galimybės eiti šias pareigas gyventojai po rinkimų labai suabejojo ir šio politiko populiarumas smuko nuo 23 proc. iki 9,3 proc.

Visi šie pokyčiai labai aiškiai atsispindi reitingų grafike:

Kas tiktų į premjerus

Kyla labai natūralus klausimas, ar tokių apklausų metų gaunami reitingai vertingi nuspėjant ateitį – bent jau iš duomenų atrodo, jog jie yra labiau vėluojantis politinio populiarumo indikatorius, į kurį per daug dėmesio kreipti nereikia (pamoka socialdemokratams?). Dar daugiau – įtarčiau, jog populiarumas apklausose tiesiogiai susijęs su politikų paminėjimo dažnumu (ir kontekstu) žiniasklaidoje. Kuo daugiau apie konkretų žmogų kalbama kaip apie galimą premjerą, tuo daugiau kam jis atrodys tinkamas šiam darbui.

Tikriausiai tuo labai stebėtis nereiktų, mat jeigu manęs kas gatvėje sustabdęs paklaustų, kokia amerikietiško futbolo komanda kitais metais laimės Super Bowl, atsakyčiau „Green Bay Packers“, bet tik todėl, kad tai bene vienintelis komandos pavadinimas, kurį žinau. Amerikietišku futbolu visiškai nesidomiu ir nieko apie jį nenutuokiu, ir, tikėtina, jog panašiai apie tinkamus kandidatus premjero poste galvoja ir kiti apklausose dalyvaujantys: lengviausia paminėti tuos kandidatus, apie kuriuos dažniausiai pastaruoju metu kalbama viešojoje erdvėje. Ar tai reiškia, kad apklausos yra visiškai bevertės? Ne, eliminavus paminėjimų viešojoje erdvėje dažnumo efektą skaičiai galėtų tapti iškalbingesni. Jei dažnai apie kurį nors kandidatą kalbama, bet jis nefigūruoja apklausose, galima suprasti, jog jis tarp žmonių stipriai nemėgiamas (to geras pavyzdys buvo liberalų reitingų kritimas po Masiulio skandalo – paminėjimų daug, o reitingai pažemėje).

Kaip skiriasi partijos pagal Manoseimas.lt duomenis

Prieš kelias dienas pasirodė manoseimas.lt svetainė, kurioje, atsakius į 12 klausimų, galima pasilyginti, kuri partija buvo arčiausiai jūsų nuomonės. Buvo įdomu paanalizuoti, kurios partijos yra panašiausios ir kiek jos skiriasi. Liberalai ryškiai kitokia opozicinė partija, bet išties, jiems artimiausi socialdemokratai, o ne konservatoriai.

Koreliacijos tarp partijų

Manoseimas.lt pateikia duomenis apie partijų balsavimus dvylika klausimų. Sudėjus visus duomenis į vieną CSV (kurį galima rasti http://petras.kudaras.lt/notebooks/manoseimas.csv) galima paskaičiuoti koreliacijas tarp partijų balsavimo:

data = read.csv2('/Users/petras/dev/manoseimas.csv', sep=',', header=T, row.names=1)
data = data/100
t(data[1:7,])
##                           TT   DP LSDP   AW LRLS   MG TSLK
## Šauktiniai              0.92 0.89 0.96 0.72 0.95 0.79 0.91
## Meras                   0.82 0.94 0.89 0.85 0.31 0.89 0.55
## Internetinis_balsavimas 0.49 0.80 0.91 0.11 1.00 0.74 0.22
## Darbo_kodeksas          0.91 0.79 0.98 0.15 0.95 0.41 0.42
## Švietimas               0.91 0.92 0.86 0.60 0.29 0.63 0.42
## Vaiko_teisės            0.74 0.78 0.91 0.44 0.76 0.40 0.34
## Alkoholis               0.59 0.53 0.55 0.68 0.44 0.75 0.82
## Pensijos                0.79 0.85 0.89 0.25 0.88 0.24 0.30
## Pabėgėliai              0.96 0.91 0.97 0.89 0.59 0.84 0.84
## Dviguba_pilietybė       0.94 0.90 0.94 0.83 0.91 0.81 0.64
## Asmenvardžiai           0.81 0.61 0.69 0.83 0.51 0.29 0.15
## Privati_informacija     0.76 0.76 0.81 0.59 0.75 0.63 0.74
kable(round(cor(t(data[1:7,])), 2))
TT DP LSDP AW LRLS MG TSLK
TT 1.00 0.57 0.50 0.45 -0.08 0.04 0.30
DP 0.57 1.00 0.85 0.07 0.10 0.36 0.13
LSDP 0.50 0.85 1.00 -0.23 0.51 0.12 0.00
AW 0.45 0.07 -0.23 1.00 -0.57 0.48 0.52
LRLS -0.08 0.10 0.51 -0.57 1.00 -0.19 -0.06
MG 0.04 0.36 0.12 0.48 -0.19 1.00 0.68
TSLK 0.30 0.13 0.00 0.52 -0.06 0.68 1.00

Mano paties rezultatai manoseimas.lt svetainėje mane nustebino, nes, pasirodo, mane geriausiai atstovauja Tvarkos ir Teisingumo partija. Iš tiesų, jų koreliacija su mano nuomone yra tampriausia.

kable(round(cor(t(data)), 2))
TT DP LSDP AW LRLS MG TSLK PETRAS
TT 1.00 0.57 0.50 0.45 -0.08 0.04 0.30 0.61
DP 0.57 1.00 0.85 0.07 0.10 0.36 0.13 0.12
LSDP 0.50 0.85 1.00 -0.23 0.51 0.12 0.00 0.07
AW 0.45 0.07 -0.23 1.00 -0.57 0.48 0.52 0.41
LRLS -0.08 0.10 0.51 -0.57 1.00 -0.19 -0.06 -0.01
MG 0.04 0.36 0.12 0.48 -0.19 1.00 0.68 -0.24
TSLK 0.30 0.13 0.00 0.52 -0.06 0.68 1.00 -0.07
PETRAS 0.61 0.12 0.07 0.41 -0.01 -0.24 -0.07 1.00

Pagrindinių komponenčių analizė

Nenuostabu, jog Facebooke daugelis save laikančių liberalais pamatė, jog jiems geriausiai atstovauja LSDP: liberalų koreliacija su šia partija tikrai geriausia. Bet matyt koreliacijos nėra viskas. Gal galima nupiešti partijų pozicijas vienoje koordinačių erdvėje? Tam galima panaudoti pagrindinių komponenčių analizę (principal component analysis) ir išskirti tiesiškai nepriklausomas komponentes. Tada galima pabandyti pavaizduoti partijas viename dvidimensiniame grafike.

  ggbiplot(prcomp(data[1:7,]/100, center=T), scale=0, 
           labels=rownames(data[1:7,]), var.axes=F)

Nieko keisto, kad koalicijos partnerės LSDP, TT ir DP balsuoja labai panašiai - jos ir glaudžiasi viename grafiko kampe. Tuo tarpu LRLS yra labai skirtinga opozicinė partija, ji patenka visai į kitą kampą nuo TSLK ar kitų opozicinių partijų. Kita vertus, nors LRLS ir geriausiai koreliuoja su LSDP, ji tolokai nuo jos nutolusi. Lygiai kaip ir nuo TSLK.

Tai į ką aš panašus?

Padariau interaktyvų grafiką: pastumdžius atsakymus, galima pastebėti, kaip artėjama ar tolėjama nuo vienos ar kitos partijos. Labiausiai nuo liberalų skiriuosi tuo, kad esu prieš internetinį balsavimą. Būtent šitas klausimas geriausiai atspindi radikalų skirtumą ašyje tarp lenkų AW ir LRLS ir labai stipriai mane atitolina nuo liberalų. Žaistis bus žymiai patogiau, jei atsidarysite šią nuorodą naujame lange: https://petras.shinyapps.io/manoseimas/