Dar visai neseniai perskaičiau labai gerą Esther Perel knygą apie neištikimybę „State of Affairs“ – ji labai gerai viską sudėliojo į vietas ir leido į santykius (bei neištikimybę) pažvelgti labai racionaliai. „Mating in Captivity“ – ankstesnė šios porų psichologės knyga apie porų seksualinį gyvenimą: ne paslaptis, kad fejerverkai ganėtinai greitai išblėsta, atsiranda rutina, kasdienybė, o seksas tampa prėskas, mechaniškas, iš pareigos.
Pasirodo, geram seksui intymumas nepadeda, o priešingai – trukdo. To priežastis gana logiška: kuo labiau esi artimas su žmogumi, tuo labiau bijai jį prarasti. Tuo labiau stengiesi, kad jam būtų gera, ir tuo labiau pamiršti savo paties poreikius. Ilgainiui seksas tampa „paslauga vienas kitam“ ir jame nebelieka aistros, kibirkšties, laukinio noro – svarbiausia tampa tai, kad partneris gerai jaustųsi. Bet tai kažkaip nebeužveda. O štai jei pasižiūri į pornografiją internete – viskas paprasta ir gera, galima greitai atsipalaiduoti, nes matosi, jog merginos ekrane patenkintos – tau dirbti nebereikia ir telieka atsiduoti savo paties malonumui. Panašiai būna ir neištikimybės atveju – kažkaip netikėtai sugrįžta ir aistra, ir fantazija. Būtent todėl, kad nereikia tiek stengtis: na, jei nepavyks tai susirasiu kitą. Bet jei turi labai glaudų ryšį su savo partneriu, tai jo lengva ranka mesti nesinorės.
Vienas iš blogiausių dalykų, kuris gali nutikti poros gyvenime – tai seksas iš pareigos. Tokie santykiai labai greitai tampa beseksiai, nes malonumo visiems mažai. Greičiausias kelias į aistros sugrąžinimą – vėl stengtis, kad partneris pradėtų jaustis savyje gerai ir seksualiai: tam padeda ir flirtas, o kartais ir fantazijos apie kitus partnerius. Jeigu supranti, kad nebūtinai visą laiką tavo partneris yra pasiryžęs būti tik su tavimi, dėl jo labiau stengiesi – vilioji, įžiebi jame aistrą, leidi jaustis trokštamu.
Knygą apie neištikimybę vertinčiau geriau, mat šioje ne viskas buvo tiek nauja. Bet nebloga ir ši.