Tarp fizikos ir teologijos

Pateko man į rankas Česlovo Kavaliausko straipsnių knyga „Tarp fizikos ir teologijos“. Pats autorius yra jau miręs iškilus kunigas ir mąstytojas, išvertęs iš senovės graikų kalbos Naująjį Testamentą. Knyga gana sudėtinga, bet įdomi, ji pilna idėjų apie netiesinį Jėzų, Giodelio teoremų svarbą ne vien krikščioniškajai bei ir apskritai filosofijai ir pan. Knygoje visur bandoma pasakyti, kad filosofija be matematinio ar loginio pagrindo yra niekam verta, ir turėtų būti laikoma tik pamąstymais, o ne rimtu mokslu. Na, į gilias filosofijas pats nepretenduoju, bet kol kas ši knyga man patinka (perskaičius jos pusę).

Ypač patiko štai ši mintis:

Jei tikėjimas būtų išbrauktas iš praktinio gyvenimo, visuomenė negalėtų egzistuoti. Tikėdami, jog žmonės sako tiesą, mes klausome jų nurodymų, įsakymų ir informacijos. Tikėdami dokumentais, mes darome teorinius ir praktinius apskaičiavimus. Tikėdami artimaisiais, mes gyvename šeimoje, etc. […] Kaip tik todėl, kad pažinimo procesas yra toks sudėtingas, pažinimu apsiriboti negalima. Jeigu pripažintume vien tai, ką pažįstame, reikėtų išsižadėti be galo daug dalykų.

Comments Closed

10 Comments

  1. Agentas Smitas graziai issireiske, Tikejimas – zmogaus proto susikurta iliuzija, siekiant pateisinti si betiksli egzistavima. =)

  2. noredamas tiketi, kad supranta pasauli, zmogus daznai uzsidaro savo penkiajutimiskume. kol pasitiki tik regejimu, klausa, skoniu, uosle ir lyta, viska, kas vyksta pasaulyje gali paaiskinti.

    o koks butu tas jausmas, kad absoliuciai viskas pasaulyje yra aiskiai palieciama, isgirstama, pamatoma?.. :)

Comments are closed.