Didelių žmonių žaidimai

Kadangi kažkas prašė išsamiau papasakoti apie tai, kokie žaidimai vyksta Lietuvoje, tai šiandien tai bandysiu padaryti pasiremdamas Vakarų skirtomųjų tinklų pavyzdžiu.

Lieuvoje yra tokia energetikos kainų komisija (ar kaip ji ten vadinasi – kadangi rašau šitai iš namų, tai neturiu priėjimo prie tikslaus pavadinimo ;), kurios tikslas yra reguliuoti Energetikos išteklių kainas Lietuvoje. Vien jau tas faktas, kad tokia komisija, nustatanti kainas egzistuoja, prieštarauja konkurencijos ir laisvos rinkos principais, bet šiuo atveju tai nesvarbu – šiuo atveju svarbiausia tvarka, kuria ši komisija nustato energetikos kainas.

Prieš lendant giliau į Lietuvos elektros energijos turbūt vertėtų papasakoti plačiau, kaip viskas joje veikia. Pradžioje elektros energija yra pagaminama Ignalinos atominėje elektrinėje arba Elektrėnų elektrinėje, arba dar galybėje kitų mažų elektrinių, kurios dažniausiai priklauso valstybei. Paskui ta elektros energija yra parduodama Lietuvos Energijai, kuri taip pat yra valstybinė įmonė. Lietuvos Energija eksploatuoja aukštos įtampos elektros perdavimo linijomis, rūpinasi elektros energijos eksportu ir taip toliau. Kad toliau elektros energija pasiektų galutinį vartotoją, ji yra parduodama skirstomiesiems tinklams, kurių yra du: Rytų skirtomieji tinklai, kurie kol kas yra valstybiniai, ir Vakarų skirstomieji tinklai, kurie neseniai buvo privatizuoti, ir kuriuos įsigijo VP Market grupė (taip, ta pati, kuri valdo Maximas, Saulutes, Minimas ir Medijas). Vat šios dvi skirstomųjų tinklų kompanijos galų gale parduoda pagamintą elektros energiją galutiniam vartotojui, t.y. jums, kad jūs galėtumėt naktimis įsijungti savo kompiuterius pasitikrinti elektroninio pašto, pasišildyti sumuštinius mikrobangėje ir įsijunti šviesą laiptinėje, kad jūsų tamsoje neužpultų piktų kėslų turintis kaunietis.

Visa tai turbūt labai gražiai veiktų normalios konkurencijos sąlygomis, kai kiekviena kompanija užsiimtų savo reikalais, ir stengtųsi maksimizuoti pelną tik iš savo teikiamų paslaugų – t.y. Ignalinos atominė elektrinė pelnytųsi tik iš elektros gaminimo ir pardavimo didmeninėmis kainomis, Lietuvos energija skirstytų ir pardavinėtų elektrą aukštos įtampos linijomis, o skirstomieji tinklai bendrautų su bobutėmis iš Kirtimų, kurios nenori mokėti savo elektros energijos tiekimo sąskaitų. Bet viskas nėra taip paprasta, nes energetikos kainų komisija (ar kaip ten ji vadinasi) nustato kainas, kuriomis kiekvienas rinkos dalyvis gali parduoti savo tiekiamą elektros energiją. Vat čia ir prasideda visi cirkai, kadangi kainų nustatymo taisyklės yra gana įdomios, ir turi įvairių skylių, per kurias gal būt būtų galimą išlįsti ir pakelti kainas (neabejojama, kad kainų komisija kainas laiko dirbtinai žemas, o laisvoje rinkoje jos gerokai padidėtų). Kainų komisija negali nustatyti energijos pardavimo kainų pasižiūrėjusi į lubas, išmetusi kauliuką ar ištraukusi atsitiktinę kortą iš kaladės (arba pasiklausiusio to, kas daugiausiai sumokėjo jai “paskatinamųjų premijų”), nes yra nustatyta pakankamai tiksli metodika šioms kainoms nustatyti, kuri remiasi daugiausia elektros gavybos bei perdavimo skirstomaisiais tinklais kaštais. Tai tiesiog reiškia, kad kainas stengiamasi nustatyti taip, kad niekam elektros tiekimas nebūtų nuostolingas.

Viskas labai gražu, tik reikia prisiminti, jog iš tikrųjų labai sunku nustatyti tikruosius elektros tiekimo kaštus, nes jie priklauso ir nuo labai nesunkiai keičiamų ilgalaikio turto nusidėvėjimo normų. Kai įmonė įsigija ilgalaikį turtą – pasistato aukštos įtampos elektros perdavimo liniją ar dar ką nors – tai dažniausiai tas lėšas, kurios buvo sunaudotos šiam įsigyjimui paskirsto keletui metų – tarkim kokiai dešimčiai. Pavyzdžiui, jeigu aš pastačiau elektros tiekimo liniją Vilnius-Kaunas, ir tai man kainavo 100 milijonų litų, tai aš kasmet į nuostolius nurašysiu po 10 milijonų litų, kad už dešimt metų galėčiau sakyti, jog ta linija “nusidėvėjo” (iš tikrųjų gal po dešimties metų ji ir nusidėvės, ir man reikės sukišti lygiai tiek pat lėšų jos atnaujinimui). Tokiu atveju, šįmet man į elektros linijos Vilnius-Kaunas projektą sukišus 100 milijonų litų, dešimt ateinančių metų man kiekvienais metais pelnas sumažės dešimčia milijonų litų, nes tos išlaidos bus savotiškai paskistytos visam dešimtmečiui, nors daugiau lėšų visus kitus metus aš šiam projektui neišleisiu.

Vienas svarbiausių dalykų elektros energijos kainos nustatyme yra būtent ši nusidėvėjimo norma – t.y., jeigu turėčiau skirstomųjų tinklų kompaniją, man elektros energijos pardavimo kaina būtų nustatoma atsižvelgiant į tuos 10 milijonų litų, kuriuos neva patiriu kiekvienais metais. Čia skirstomųjų tinklų kompanijos atrado aukso gyslą – juk galima padidinti šią nusidėvėjimo normą, ir atrodys, jog mes patiriame didesnius kaštus, todėl ir turime kelti kainas. Lengviausia padidinti nusidėvėjimą yra padidinant turto vertę, o tai galima padaryti atliekant turto perkainojimą. Tai būtų maždaug taip, lyg aš po penkerių metų elektros linijos Vilnius-Kaunas eksploatavimo (prisiminkime, kad į šią liniją investavau 100 milijonų litų, o kasmet ji nusidėvėjo po 10 milijonų, tad dabar jos buhalterinė vertė yra 50 milijonų) padarau turto vertinimą, ir pamatau, kad iš tikrųjų ta elektros linija yra verta 80 milijonų litų. Dabar nusidėvėjimą galiu taikyti dar trejais metais ilgiau, nei būčiau galėjęs anksčiau, o tai reiškia, kad mano išlaidos bus šiek tiek dirbtinai, bet padidinamos (o padidintos buhalterinės išlaidos, nors joms neišleidžiama nei vieno realaus cento, reiškia, kad galiu padidinti kainas ir pelną)

Tokį planą legaliai didinti elektros energijos kainas turėjo turbūt tiek Vakarų, tiek Rytų skirstomieji tinklai, tiek Lietuvos Energija. Visos šios bendrovės lyg buvo atlikusios turto perkainojimus, kurie leistų padidinti nusidėvėjimo normas ir padidinti kainas, bet šiandien kainų kontrolės komisija pakišo koją, mat nutarė, jog kainos bus skaičiuojamos remiantis turto vertei prieš bet kokius perkainojimus. Nenuostabu, kad šių bendrovių akcijos po šių naujienų gana stipriai krito. Neišdegė.

Tiesa, Vakarų skirstomieji tinklai turto perkainojimu bandė nušauti du zuikius. Antrasis yra šiek tiek subtilesnis ir susijęs su bendrovės privatizavimu. Esmė tame, kad Vakarų skirstomuosius nusipirko NDX Energija (kuri priklauso VP Market grupei), kuri juos pirko už pasiskolintus iš banko pinigus. Šiuo metu yra vykdomas įstatinio kapitalo mažinimas, kurio metu dalis buvusio įstatinio kapitalo bus išmokėta Vakarų skirstomųjų tinklų akcininkams, o po šio įstatinio kapitalo mažinimo berods tą pačią dieną seks įstatinio kapitalo didinimas iš perkainojimo rezervo. Tokiu atveju įstatinis kapitalas kaip ir nepakis, tačiau pati vakarų skirstomųjų tinklų bendrovė pasiims naują paskolą ir iš jos gautomis lėšomis apmokės NDX Energijai suteiktą paskolą. Vienintelis šių reorganizacijų rezultatas bus skolų permetimas iš NDX į VST bei nedidelių pinigų išmokėjimas smulkiesiems akcininkams, kurie dabar nusipirkę akciją už 200 litų gaus 108 litus grynais ir vis dar turės akciją bendrovės, kurios skolos padidėjo labai nemaža suma. Niekas iš niekur niekad neatsiranda, o perkainojimo rezervai kartais labai patogūs.

Comments Closed

14 Comments

  1. Heh, tas privachiu asmenu konsorciumas, laiko veltui neleidzhia, ateis laikas kai ir Rytu skirstomieji atiteks jiems ..

    Kitaip sakant reikia sulaukti to laiko kai lietuvos skirstomieji tinklai, bus monopolis..

    Beje jeigu kalba eina apie pupuliukus is VPM, kaip tau atrodo kodel Stashkevichius pabego i LV ? Ar tik neishsigando panashaus skandalo kaip ir su Rubiconu … ?

    mda

  2. sveiki,

    pabai patinka paskaitinėti Tamstos straipsnių, dėkoju už kitokia nuomone.

    Abdul, jei tau idomu tai skirstomieji tinklai ir taip yra monopolistai. Būdamas Kaune iš RST elektros nenupirksi, o tai reiškia, kad pirksi is VeST. Tai reiškia mokėsi kiek paprašys.

    Ištikro Bronislovas išrado amžina variklį, kai perki iš Perdavimo tinklo už atominės kaina ir parduodi į tinklą savo turbinų generuotą energiją už visai kitą kaina.

  3. įdomu.

    Girdėjau Vakarų tinklai vykdo tokia itin laisvos rinkos politika bendraudamos su aptarnaujančiomis įmonėmis:

    jie nutraukė ilgalaikę sutarti su sigmatelu (sudaryta dar ankstesnių šeimininkų), išmokėdami apvalią sumelę, kai šis atsisakė iš naujo svarstyti sutarti dėl žemesnių aptarnavimo kainų (maždaug taip: "taip, mes patirsime nuostoliu. bet patirsite ir jūs)

  4. Matai, jaunasis ekonomiste ir analitike, tavo straipsnelis pakankamai idomus ir matosi pasistengta, bet yra tokiu vietu kuriose arba tu nelabai supratai arbe supranti bet nori suklaidinti kitus.

    Pagrinde del padidejusios turto vertes.

    Teisingai sakai kad nusidevejimas skaiciuojamas nuo turto vertes, ir procesas panasiai vyksta kaip tu nurodei, bet…Yra vienas bet. Faktas tas jog buhalterinio turto verte toli grazu neatitiko atstatomosios vertes.(energetikos sektoriuje paprastai idomi buna atstatomoji verte, nuo kurios reik skaiciuoti nusidevejima).Paskaiciavus senaja buhalterine verte 15 km aliuminiu laidu kurios megsta pasisavinti ilgapirsciai buhalterine verte nei 5 lt nekainuoja, net bylos negalima iskelti.O juos norint pakeisti reikia sukisti apie 50000 litu.Siaip amortizaciojos tikslas yra gauti tas pajamas kuriomis galima pakeisti butu nusidevejusi turta.Taciau jei biski butum pasidomejes ir perziejes RST ir VST balansus ir P/N ataskaitas butum pastebejes jog tik puse atstatomuju investiciju buvo padengiama is nusidevejimo.Taip kad tikiuosi kad irodziau kad tu nesi visiskai teisus.

  5. Iš esmės taip. Pagal tarptautinius apskaitos standartus turtas turi būti apskaitomas tikrąja jo verte, todėl turto perkainojimas yra būtinas kas keletą metų norint nustatyti tikrąją jo vertę — ir tikiu, kad ši vertė gali būti didesnė, nei balansinė. Energetikos įmonės kol kas apskaitą tvarkė ne pagal TAS, tad turtas ir nebūdavo atspindimas pagal realią jo vertę.

    Tiesa, pagal Lietuvos Akcinių bendrovių įstatymo 39 straipsnį, perkainojus turtą lyg ir įmanoma nusidėvėjimu balanse sumažinti perkainojimo rezervą, o ne sukauptą pelną (nuostolį). Tokiu atveju turto perkainojimas ir padidėję nusidėvėjimo atskaitymai lyg ir neturi įtakos pelno-nuostolio ataskaitai (bent jau taip aiškina ir įtikinėja Vilniaus Vingio finansininkai). Taigi, lyg ir galima daryti išvadą, kad leidžiama pasirinkti ar padidinus nusidėvėjimą jį rodyti sumažėjusiu pelnu ar ne (ekonominė logika ir teisingo apskaitos vaizdavimimo argumentai šiuo atveju lieka kažkur toli nuošalyje ;). Šiuo atveju matyt energetikos įmonėms naudingiau rodyti padidėjusį nuostolį, nes tokiu atveju joms gali būti padidintos kainų lubos. Atrodo kainų komisija tai supranta, todėl kainų didinimų nedalina laisva ranka. Bent jau kol kas.

  6. Na is tiesu tikrai zinau realia situacija, kas vyksta energetikoje, tai tik tiek galiu pasakyti reikes sakyti aciu en. imonems kad jos nusileido VKEKK ir staigiai ir grubiai kainu nekels.

  7. O kodėl reikia sakyti ačiū? Iš energetikos įmonių akcininko pozicijų tai čia nieko gero — mažesnės kainos yra mažesnės maržos, o tai yra mažesnis pelnas ir mažesnė galimybė uždirbti ir gauti normalius dividendus :)

  8. Na as cia apie vartotojus kalbejau, nes ne visi akcijomis domisi ir ju turi.Aisq vartotojas mokantis po 40 lt per menesi net ir nepajus kainu kilimo, taciau yra tokiu vartotoju kurie suvartoja labai zymiai daugiau.O ebitda'ai galiu pasakyti taip kad jei imone nenores tai pelno ir nepoarodys.Kaip tiketina bus padaryta su VST nes akcininku ratas yra mazas ir jie pelnus pasidarys kitais budais ne per dividendus.Be to jie turi prisisteige labai daug dukteriniu imoneliu per kur pinigeliai bus isimami su maziausiais nuostoliais.Jau vien siu metu VST duomenys tai puikiai iliustruoja.

  9. Šių metų VST duomenys rodo tik žymiai padidėjusį nusidėvėjimą, dėl kurio yra stipriai sumažėjęs pelnas.

  10. abbcfkflllllllllllfffffffffffffllv,, c,,xcjusm djkdneojr ronforjn rdkn fknr krnrnjreoe klfnoetokdjjdm ndekkemmfkkrowodmclsmdskdjss mmxmmd dkcfnfked djrow pskgfvndkdd wpdasssdxspspdmdkfmskdfd psdmfkmfdpcdmdsdns pcsdfnsdfp- – jdnfshdfsjhdasjbb shbhedbfchsddb

Comments are closed.