Carl Gustav Jung: Psichologija ir religija

Perskaičiau jau antrąją knygą, susijusią su psichologija. Šį kartą tai Karlo Gustavo Jungo paskaitų apie religijos reikšmę psichologijoje konspektai. Viena svarbiausių minčių šioje knygoje yra ta, jog psichologiniu požiūriu, religija yra labai svarbi žmogui, nes ji duoda tvirtumo einant per gyvenimo sunkumus. Jungas teigia, jog visai nesvarbu, ar dievas yra, ar jo nėra, svarbu yra išgyvenimas, kurį patiria žmogus religijoje. O kadangi šis išgyvenimas yra teigiamas, tai reiškia, jog tikėjimas irgi yra teigiamas dalykas.

Kita, gal kiek sudėtingesnė mintis, kuri irgi kartojama per visą šią knygą yra ta, jog žmogaus pasąmonėje yra susiformavę tam tikri archetipai, iš kurių ir yra sudarytos pasaulio religijos, tad net netikintis žmogus pasąmonėje kažkuo tiki, ar bent jau jam svarbu tikėti, jog egzistuoja kažkokia tvarka. Jungas teigia, jog paviršutiniškiems žmonėms šį tikėjimą gali atstoti mokslas, tačiau giliau pažįstantiems mokslą to neužtenka, todėl gali kilti tam tikros krizės. Jungas aklą tikėjimą vien tik mokslu vadina naiviu, kadangi mokslas gali paaiškinti tik materinį, fizinį pasaulį, tuo tarpu siela, arba mintys, jausmai, kitaip tariant tai, ką nagrinėja psichologija ir religija, yra sunkiai mokslui pasiekiamos. Štai viena citata iš knygos:

Kokiai nors intelektualinei vidutinybei, pilnai racionalistinio išsilavinimo, labai gera gynybos priemone tampa padėtį supaprastinanti mokslinė teorija. Taip yra todėl, jog šiuolaikinis žmogus beatodairiškai tiki viskuo, kam prikabinta „moksliškumo“ etiketė. Ši etiketė tuojau pat nuramina sielą, taip pat gerai kaip Roma locuta causa finita (Roma pasakė, ginčas baigtas). Mokslinė teorija, kad ir kokia subtili ji būtų, mano nuomone, neturi tokios vertės psichologiniu požiūriu kaip religinė dogma – dėl tos paprastos priežasties, kad teorija būtinai yra labai abstrakti ir perdėm racionalistinė, o dogma vaizdiniais išreiškia iracionalią būtį. Šis metodas daug geriau perteikia iracionalius faktus, tokius kaip psyche

Comments Closed

11 Comments

  1. [i]kadangi mokslas gali paaiškinti tik materinį, fizinį pasaulį, tuo tarpu siela, arba mintys, jausmai, kitaip tariant tai, ką nagrinėja psichologija ir religija, yra sunkiai mokslui pasiekiamos.[/i]

    :) aiškinu:

    sieloas nėra! (čia lengva),

    mintys tai ten kazkokia neatsimenu kaip vadinasi neuroniniai ar kažakip, tinklai ten susijiungia ir sudaro mintis, lygiai taip pat kaip keli paeiliui einantis žodžiai sudaro prasmingus, arba nevisai, sakynius..

    jausmai, gerai dėl visu nežinau kaip ten yra, bet patį populiariausia tai žinau:) meilė tai kažkokstai išiskiriantis skysti smegenyse, turbut ir su kitais jausmais taip yra, aišku ne visada viskas taip paprasta, tuos jausmus nulemia daugybę faktorių, nuo kvapų iki vaikystės išgyvenimų.

    tai vat, mokslas viską paaiškina :) juk ir akcijos nekyla tik todėl, kad ryte nuėjei į bažnyčią.

    aišku aš nesakau kad dabar reikia pulti ir nebetikėti dievu :) tikėkit dievu, alachu, buda ar kad ir šėtonu, juk tikėjimas kažkuomtai ir veda daugumas žmonių į prieki.

  2. Na, reikia dar prisiminti, jog Jungas yra Froido mokinys. O tie psichologai dar skirsto mąstymą ir "sielą" į sąmonę ir pasamonę. Sąmonė paaiškinama fizika, pasąmonė — ne.

  3. DJ, o kas ten per magiskas skystis smegenyse issiskiria meiles metu? smegenyse ir siaip ar isimylejus ar ne, yra toks dalykas kaip likvaras, tai jis pasikeicia ar ka padaro kaip isimylim? gal galetum placiau papasakoti? ;)

  4. dėje aš ne koks mokslininkas ir pan. :) tiesiog kartais pažiūriu Discovery, tad visu smulkmenu negaliu apipasakot. Tesiog jei kažko žmogus nesupranti tai dar nereiškia jog tai magija, ar antgamtiniai dalykai..

  5. Love is the nature's way for tricking people into reproduction.

    Va geriausias paaiškinimas for love (iš urbandictionary.com).

  6. jausmus mintis ir visa kas vyksta pas zmogu aiskinat tiesiog paprastais fizikiniais ir biologiniais reiskiniais? nebukit kvaili taip tai galima taip paaiskinti bet otli grazu tai ka mes matome ir glaim paaiskinti tera pasekme pasekme to ko mes negalime paaiskinti ne viskas duota zmogui suuprasti ne viska jam ir reikia suprasti nes to jis nepakeltu.

  7. As skaiciau kita Carl Gustav Jung knyga ”Zvelgiant i pasamone”. Is tos knygos tikrai labai daug suzinojau apie pasamone, sapnu aiskinima.

Comments are closed.