Savaitės apžvalga

Visą savaitę kantriai konspektavausi viską, kas man užkliuvo skaitant įvairiausią spaudą, weblogus, svetaines ir šiaip bileką. Pasikūriau čia savo nešiojamajame kompiuteryje Movable Type, kuri man tikrai patiko (ne vien dėl to, kad rašyta Perlu ;), ir tikiuosi, kad toks konspektavimasis taps mano įpročiu, nes jis man naudingas, kai noriu surasti tai, ką kažkur mačiau ar girdėjau prieš kelias savaites.

Taigi, pradedant nuo kompiuterastijų, labai nustebau atradęs, jog žymusis Perlo programuotojas Simon Cozens metė programavimus ir tapo misionieriumi. Pasirodo, mano profesijų viražai iš programerio į finansų analitikus dar nėra labai stebėtini. Taipogi The Economist turi straipnsį apie VoIP ir teigia, jog 2004 metais beveik 15 procentų tarptautinių telefono skambučių buvo atlikta būtent šia technologija. Kitas, bent šiek tiek su kompiuterastija susijęs pastebėjimas (nors reiktų dėti jį prie skyriaus žiniasklaida) – Čekijos dienraštis Prague Monitor savo kasdieninėse santraukose, kurios siunčiamos man elektroniniu paštu, pateikia ir nuorodas į Prahos weblogus.

Kalbant apie weblogus, svarbiausiais įvykis Lietuvos blogosferoje buvo laida per Lietuvos radiją apie interneto dienoraščius, kurioje kalbėjo ir mano mama.

Per daug religinių weblogų neskaitau, bet Petras Dargis man patinka.

Politikoje sunku rasti svarbesnes naujienas už prancūzų ir olandų tartus „ne“ Europos sąjungos konstitucijai. Kažkada, kai buvo nulūžusi ši svetainė, šiek tiek komentavau, kas gali būti ateityje (taip, aš naudojuosi blogas.lt paslaugomis). Savaime suprantama, to pasėkoje euras žymiai susilpnėjo. Financial Times teigia, jog „ne“ gali pasakyti ir Danija su Čekija. Tiesa, pati Europos konstitucija visiems turbūt atrodo tokia sudėtinga, jog net internetas knibžda visokių naivių jos interpretacijų (heh, „price stability“ juk tėra infliacijos kontrolė, o ne kainų reguliavimas).

Kalbant apie tolimesnių valstybių politiką, šio straipsnio dėka mano galvoje prašviesėjo politinė situacija su Gruzija, Armėnija, Turkija ir Azerbaidžanu. Pasirodo, Kalnų Karabacho konfliktas, vykęs tarp Armėnijos ir Azerbaidžano, buvo remiamas Rusijos ir Turkijos (rusai rėmė armėnus, o turkai azerus). Dabartinis naujas naftotiekis irgi nutiestas aplenkiant Armėniją, su kuria Turkija neturi jokių ryšių, nes palaiko azerus. Šis naftotiekis labai svarbus Azerbaidžanui, kuris gaus daug pajamų iš naftos eksporto ir taipogi šiek tiek pagerins Gruzijos finansinę situaciją. Tik nereikia pamiršti, jog šitame regione savus interesus turi ir Rusija su JAV.

Be to, The Economist rašo apie Angela Merkel, kuri yra Krikščionių demokratų lyderė Vokietijoje, ir kadangi jau Šrioderis nori išankstinių rinkimų, tai ji labai realiai gali tapti naująja Vokietijos vadove. Merkel yra kilusi iš Rytų Vokietijos, ji būtų labiau linkusi bendrauti su JAV ir britais, o mažiau su prancūzais ir rusais. Vienintelis negeras dalykas būtų tas, jog būtų sunku ją įkalbėti į ES priimti Turkiją. Bet sunkiausia jai aišku bus susitvarkyti su pasiligojusia Vokietijos ekonomika. O krikdemai nėra linkę visko spręsti laisvos rinkos principais.

Kalbant apie vadybą, Lucy Kellaway, mano mėgstamiausia FT apžvalgininkė, rašo, jog žmonės mieliau rinktųsi dirbti su linksmais, o ne su protingais bendradarbiais.

BusinessWeek rašo apie tai, kad nesikišant į politiką Rusijoje galima būti visai sėkmingu verslininku, ką rodo Aleksandro Abramovo, kuris sukūrė EvrazHolding, pavyzdys. Jis savo turtus susikrovė pirkdamas užskolintas ir bankrutuojančias plieno lydymo gamyklas Rusijoje, nupirkęs skolas jas kapitalizuodavo ir gamyklas renovuodavo. O svarbiausia, jog Abramovas yra tylus ir nelenda į politiką. Beje, EvrazHolding praėjusią savaitę baigė savo 500 mUSD IPO Londone. Lėšas naudos tolimesnės investicijoms restruktūrizuojant plieno lydymo gamyklas.

Ekonominiuose straipsniuose BusinessWeek tegia, jog per pastaruosius 10 metų labiausiai augo post-komunistinės valstybės (nors visas tas augimas buvo pasiektas nuo labai mažos bazės, tad tokie skaičiavimai nelabai turi prasmės).

Šita pastraipa iš The economist apie JAV nekilnojamo turto rinką mane paskatino susimąstyti:

Thanks to those rising prices, houses are now far more expensive in relation to incomes. Until the late 1990s median house prices were 2.75 times median income. That ratio has risen to 3.4. Arguably, lower mortgage rates justify some of this rise. But even if you look at mortgage payments in relation to household income, many people look stretched.

Hmm… Tai jeigu vidutinis atlyginimas Lietuvoje yra 1400 Lt (bruto), tai metinis jis bus 16800 Lt, tai išeitų, jog vidutinis namas turėtų kainuoti apie 57 kLTL. Atrodo labai nedaug. Nors kita vertus, provincijoje turbūt butų kainos yra žymiai žymiai mažesnės nei Vilniuje ir Kaune.

Tai maždaug tiek šią savaitę ;)

Comments Closed

3 Comments

Comments are closed.