Anna Politkovskaya: Putin’s Russia

Rusijos žurnalistės Anos Politkovskajos knygoje „Putino Rusija“ atsiskleidžia visai kita Rusija nei ją norėtų matyti vakaruose: korumpuota, žiauri, nedemokratiška, negerbianti net savo pačios piliečių. Skaitai ir net sunku suvokti, jog tokie dalykai, kurie aprašomi knygoje, gali vykti šiuolaikinėje valstybėje, kuri netgi turi pretenzijų vadintis demokratija. O visgi netikėti autore nėra pagrindo: ji pernai metų spalį buvo nužudyta — tikriausiai už savo žurnalistinę veiklą.

Knygoje piešiamas šiuolaikinės Rusijos paveikslas labai niūrus. Skyriuje apie kariuomenę vyrauja istorijos apie nestatutinius santykius, betvarkę ir finansavimo stoką. Kareiviai tėra girtaujančių karininkų nuosavybė, todėl juos, pavyzdžiui, galima išnuomoti lauko darbams, atlyginimą pasiimant sau, o kareivius paliekant tik su minimaliu maisto daviniu. Tie, kas kariauja Čėčėnijoje, negali pasikliauti bendražygiais — niekas tavęs neateis gelbėti sužeisto, netgi lavonais ne visada pasirūpinama. Net jeigu iškentėsi visus karo siaubus ir pagaliau norėsi išeiti į atsargą, pragyvenimui pakankamų socialinių garantijų ar valstybinio buto vargu ar gali sulaukti: juos dažniausiai išsidalina korumpuoti aukštesnieji karininkai. Tiesa, rusai nuolankūs ir patriotiški žmonės: aprašomas ir atominio povandeninio laivo kapitonas, besibazuojantis Kamčiatkoje, kuris per savaitę gauna porą kepalų duonos, aliejaus butelį bei keletą konservų žuvies davinį. Nepaisant nepriteklių (į darbą jam tenka kulniuoti 40 minučių, nes karinėje bazėje trūksta benzino) jis su atsidavimu saugo Rusijos atominio arsenalo dalį, nors su savo žiniomis puikiai galėtų dirbti kokioje užsienio kompanijoje inžinieriumi. Jis nemėgsta valdžios Maskvoje, bet yra Rusijos patriotas ir mano, jog jo žūtbūtinė pareiga yra jai tarnauti, tik, va, gaila, valdžia nevisai rūpinasi savo labiausiai atsidavusiais patriotais.

Beslano tragedijos pabaiga bei Nord-Ost teatro laisvinimas dujų pagalba parodė, jog Rusijos specialiosioms tarnyboms nerūpi žmonių gyvybės. Negana to, Rusijos specialiosios tarnybos jokiu būdu negali pripažinti dariusios ką nors ne taip — pasigailėjimo civilių aukų giminėms nesulauksi. Priešingai, visa, kas susiję su šiais teroro aktais, yra įslaptinta informacija, o kaltinti valdžią beprasmiška. Panašaus požiūrio sulaukia ir Rusijos karo nusikaltėliai Čėčėnijoje: įgaliojimų viršijimas, prievartavimai ir žudymai laikomi savaime suprantamais ir nebaudžiamais dalykais, nes juk reikia kovoti su teroristais. Aišku, jeigu jau sugauni čėčėnų kovotoją, tai jam pasigailėjimo nereiktų tikėtis. Kaip ir nereiktų tikėtis normalaus gyvenimo čėčėnams, gyvenantiems už Čėčėnijos ribų: pradžioje jie neteks darbo, paskui jiems bus įkištas į kišenę narkotikų pundelis ar nelegalus ginklas, jie bus suimti, ir uždaryti keliems metams. Ir nesvarbu, jog jie Rusijos piliečiai, ilgus metus gyvenantys kokioje Maskvoje ir su karu neturintys nieko bendro — užtenka čėčėniškos pavardės.

Užtat jeigu gerai sutari su valdžia, gyventi Rusijoje tikrai gerai. Gali netrukdomas periminėti kompanijas, plėšti ir žudyti: nieko tau bloga neatsitiks, kadangi tave pridengs korumpuota teismų sistema ir jėgos struktūros. Kai kurie oligarchai paprasčiausiai jėga atima dideles kompanijas iš teisėtų jų savininkų ir priveda jas prie bankroto. Tam galima suorganizuoti akcininkų susirinkimą, į kurį įleisi tik tuos akcininkus, kurie yra tavo statytiniai — kontrolei perimti gali užtekti ir tik kelių procentų kompanijos. Jeigu visgi kažkas bandys prieštarauti, lengviausia jį nužudyti. O perėmus kompaniją dar ir pats Putinas gali tau paspausti ranką — ir kodėl gi ne, nes juk jo paties metodai tvarkantis su Chodorkovskiu ir Jukos labai panašūs.

Russia is f*cked up. It has always been.

Comments Closed

11 Comments

  1. komentaras tik del vienos frazes, kad kontrolei perimti rusijoje uztenka tik keliu procentu.. bet ar ne tas pats vyksta (in some respect) visame pasaulyje?

    pvz. bolton’o komentaras:
    Last week, mobile telecommunications group Vodafone came under pressure to change its corporate strategy from Efficient Capital Structures, a specially formed vehicle backed by John Mayo, former deputy chief executive of Marconi. ECS holds 0.0004 per cent of Vodafone’s shares.

    Similarly, ABN Amro has in effect been put up for auction after agitation led by The Children’s Investment Fund, the activist hedge fund that held a stake of about 1 per cent in the Dutch bank when it started its campaign.

    Mr Bolton is highly critical of the influence on Cadbury of Trian, a US hedge fund co-founded by activist US investor Nelson Peltz, which bought a stake of almost 3 per cent in the UK company.
    [..]

    “A world where a 3 per cent activist shareholder could have this degree of influence on the board of a listed UK business is a different one from where I have spent the last 35 years,” he says.

    http://www.ft.com/cms/s/902ad4b8-17b8-11dc-86d1-000b5df10621,dwp_uuid=34c8a8a6-2f7b-11da-8b51-00000e2511c8.html

  2. Na, skirtumas tik tas, jog vakaruose tokia situacija dažniausiai kyla dėl to, jog didelėse kompanijose retai būna akcininkas, kuris turi daugumą. Tuo tarpu Rusijoje aprašytais atvejais buvo nesvarbu, kiek akcijų turėjo pagrindinis savininkas iki perėmimo: net jeigu jam priklausė kokie 97% akcijų, jis nebus įleistas į akcininkų susirinkimą ir negalės balsuoti.

  3. Čia toks labai offtopic, bet, Petrai, ką galėtum parekomenduot paskaityti iš finansų valdymo literatūros?

  4. i ta pacia tema galima dar butu paskaityti Polo Xlebnikovo 2 knygas (antroji “Pokalbis su barbaru”, pirmosios pavadinimo nepamenu.) Autorius buves Forbes zurnalistas Rusijos klausimais, pries kelis metus nuzudytas Rusijoje, nes per daug zinojo apie oligarchu ir valdzios darbus bei pinigus. Kai ka dar spejo papasakoti. Aisku visa tai turejo pasakoti tik po kokiu 50 metu, – neistvere…

  5. Idomu, o kuo taip labai skiriasi Politkovskajos parašyta Rusija nuo Lietuvos. Paskaitykite recenzijoje surašytus teiginius ir paklauskite savęs, o kaip yra Lietuvoje.

Comments are closed.