Kuo daugiau būsto savininkų, tuo daugiau bedarbių

Visuomenėje dažniausiai manoma, jog nuosavo būsto turėjimas vienareikšmiškai yra teigiamas dalykas: valstybė skiria įvairiausias mokesčių lengvatas ir diegia kitokias būsto įsigijimo skatinimo programas, siekdama, jog kuo daugiau piliečių turėtų nuosavą būstą. Teisybė, nuosavo būsto turėjimas žmones verčia būti sėslesniems, taip gerinama socialinė aplinka. Tačiau ekonominiu požiūriu būsto nuomojimas gali būti efektyvesnis būtent todėl, kad neturintys savo būsto žmonės yra mobilesni (kas pigiau: pirkti ar nuomotis — kitas klausimas).

Kokiam nors regionui susiduriant su ekonominėmis problemomis, atsiranda darbo stygius. Jeigu kitame regione trūksta darbuotojų, jie turėtų persikelti iš regiono, kuris patiria sudėtingus laikus. Tačiau jeigu dauguma žmonių turi savo nuosavą būstą, ne taip lengvai jį nori parduoti ir palikti, juolab jeigu regionas susiduria su ekonominėmis problemomis, tai ir būsto kainos nebus labai palankios pardavimui. Tuo tarpu jei dauguma žmonių būstą tik nuomoja, jie labiau linkę imti ir persikraustyti ten, kur yra daugiau darbo.

Britų ekonomistas Andrew Oswald net atrado, jog šis efektas yra ne toks jau mažas: namų savininkų skaičiui padidėjus 10 procentų nedarbo lygis padidėja dviem procentiniais punktais. JAV valstijos, kuriose daugiausia savus namus turinčių žmonių (Alabama, Mičiganas, Misisipė), kenčia ir nuo didžiausio bedarbių skaičiaus. Kuo daugiau besinuomojančių, tuo lankstesnė darbo rinka, ir daugiau šansų susirasti įdomų ir tinkantį darbą.

Tad gal valstybė turėtų skatinti ne nuosavų būstų įsigijimą, o jų nuomą?

Comments Closed

21 Comments

  1. Nuomos skatinimas- ne tik bedarbių skaičiui naudingas.

    Dauguma jaunų žmonių, vos pradėję dirbti, ima paskolas naujam būstui įsigyti. Suprantama, gyventi nuosavame būste ir tuo labiau naujame itin malonu.
    Ir paskola “užsikraunama ant pečių” visam gyvenimui.

    Statytojai ir valstybė turėtų būti suinteresuota naujo būsto nuoma.

  2. Kad ir su tuo būsto įsigijimo skatinimu dar didelis klausimas. Pvz. Vilniuj nekilnojamo turto kainos nemenkai viršija kainas gerokai didesiuose europiniuose miestuose.

  3. Kuo daugiau paskolų paimam, tuo daugiau dirbam ir tuo išradingesni daromės darbų paieškoje. Čia gi ekonomikos variklis. Valio paskoloms !!!

  4. Tie, kurie nuomojasi – yra laikini, atsakingesnių darbų neverta tokiems patikėti – ką investuosi į darbuotoją, kuris bet kada gali pakelti sparnus kitur? Jie nesaugo ne savo namų, jie nekaupia turto, jie vaikų nemoko saugoti… Kam naudinga? :)

  5. O jūs ar nuomavote kada butą? Už kokius 500 lt, kai paskolą gali mokėti 800 lt? Ir ar nuomotojas tave laikys už dyką, kai neturėsi kuom susimokėti už nuomą?
    Baikit malti šūdus su tom paskolom – visas pasaulis perka, visame pasaulyje ekonomika sukasi spiralėmis, taip kad lietuviai niekuom nuo kitų nesiskiria. Ir visiškai nematau baisaus kas dabar dedasi Lietuvoje. Pirmiau pasidomėkite, už ką lietuviai perka būstus, jei taip mažai uždirba (bankas plikšiui juk neduos, ar ne?).

  6. ponas Haha, kokią skylę ruošiatės pirkt, kad įmoka tik 800lt? Nebent turit pradiniam įnašui 50 procentų. Bet tada gal net geriau tuos pradinius investuot kažkur ir daugiau gaut, nei įmerkt už neaišku ką? Nesamonės!

  7. LG, 1999 statybos, 52 kvadratų butas Grigiškėse 2005 metais man tiek kainavo. Tiksliau, 823 lt per mėnesį. Klausymų yra?
    Aišku, palūkanos paaugo, čia gal ir būtų galima taupyti nuomojant, jei nuoma liktų kainuoti 500 lt.

  8. Nupjovėm į pievas nuo temos. O gal ten, kur daugiau namų savininkų, reikia mažiau darbininkų, nes tie, kurie dirba, dirba našiau nei laikini?

  9. scania > Sunkoka patikėti, jog darbdaviai diskriminuoja darbuotojus pagal tai, ar jie nuomojasi būstą, ar jį turi, taip nuspręsdami, kiek investuoti į darbuotoją. Darbo našumas kaip tik atrodo yra didesnis toje valstijose, kur būsto nuomotojų yra daugiausia — Niujorke žmonės produktyvesni nei Alabamoje.

  10. turto kaupimo faktorius yra labai svarbus. Manau, kad Petro issakytos mintys yra daugeliu aspektu tesingos, tik nereiktu pamirsti vieno dalyko, nuosavo busto (butent namo, su sodu ar kita nuosava teritorija) turejimas yra svarbus faktorius formuojant auganciu vaiku poziuri i pasauli. tad mano subjektyvia nuomone valstybe turetu sudaryti lengvatines salygas busto nuomai jauniems zmonems, kad sie galetu kaupti kapitala (tiek akciju, tiek grynu pinigu pavidalu). ir kai papilneja seima dali to kapitalo skirti nuosavo namo isigyjimui… nes negaliu nesutikti su scania nuomone (tiesa tik dalinai). t.p. nereikia pamirsti kad siuolaikynes technologijos zmogui dirbanciam protini darba leidzia gyventi balbieriski, o dirbti jav arba uk (pvz. programuotojai, konsultantai ir kt. ta puikiai iliustruoja D. Frejaus ir sios svetaines savininko pavyzdziai – imone registruota islandijojem dirbama lietuvoje, centras londone.)
    p.s. Petrai jei kazkur suklydau del jusu darbo specifikos ir/ar vietu sorry.

  11. pamirstas vinas momentelis, jog lietuviai, o manau ir kitu tautu pilieciai, bijo senatveje likti gatvej. Is pensijos busto neprisinuomuosi. Planuotis busta pirktis link pensijos irgi butu rizikinga… O Niujorke nasumas didesnis nei Alabamoje visai ne del busto nuomos – i Niujorka ar kita stambu miesta vaziuoja ryztingesni, aktyvesni, labiau pasitikintys ir labiau talentingi zmones. Jie vaziuoja, kad uzdirbti ir NUSIPIRKTI :)

  12. Kažkuriame blog’e esu matęs pirminius paskaičiavimus, kurie teigia, kad lėšų prasme yra efektyviau nuomoti būstą ir dalį pajamų investuoti bent į vidutines rizikos vertybinius popierius (fondus). Nauda tame, kad po 30 – 40 metų iš investicijų bus galima įsigyti būstą ir dar liks su kaupu :)
    Įdomu kiek tame tiesos.

    Eugenijus
    youlikeit.lt

  13. Nuomotis ,kas tai gali sau leisti? nuoma ~ 700lt komunalines paslaugos ~ 400lt, jei dirbi maximoj ar norfoj alga max 800lt. vienas pražūsi. išeitis,burtis į bandas. tai gyvenimas?

Comments are closed.