Alice Schroeder: The Snowball. Warren Buffett and the Business of Life

Ši stora, stora (800+ puslapių) knyga yra pirmoji su pačio Warren‘o Buffett‘o (prisiminus vieną qemm įrašą taip ir norisi rašyti „Triušidės Baro“) palaiminimu rašyta jo biografija. Nors autorė Alice Schroeder ir yra kilusi iš finansų srities – ji dirbo analitike ir teikdavo rekomendacijas Berkšyro kompanijos akcijoms – knygoje apie finansus rašoma nedaug. Gal ir gerai, nes knygų apie Buffett‘o investavimo principus yra daugiau nei galima sutalpinti į kelias lentynas.

Ši knyga – apie Buffett‘ą kaip žmogų. O kaip žmogus jis tikriausiai daugeliui imponuoja žymiai mažiau nei kaip investuotojas. Knyga atskleidžia Buffett‘ą kaip itin paprastą, gal net primityvų, uždarą ir ribotą žmogų, kuris nes pats savimi vargu ar galėtų pasirūpinti, jeigu juo nesirūpintų artimieji. Tiesa, jo poreikiai nedideli: jam tereikia ramybės, kad galėtų gilintis į finansines ataskaitas, vyšninės kolos šaldytuve, hamburgerio pietums ir galimybės vakarais internete žaisti bridžą. Visa jo aistra ir darbas sutelktas į investicinės grąžos didinimą, ir tą jis iš tiesų sugeba puikiai, nors jo investavimo kelias nebuvo toks rožėmis klotas, kaip galėtų pasirodyti. Nemažai jo investicijų nebuvo itin sėkmingos: jam nusipirkus akcijas teko ir pakovoti teismuose (Buffalo Evening News laikraščio atveju), ar traukti kompanijas iš skandalų (Salomon Brothers). O kartais tiesiog Buffett‘as nusipirkdavo visiškai netikusį verslą: kaip kad Berkshire Hathaway kompanija, kurios tekstilės verslą po 18 metų bandymų gaivinti teko uždaryti.

Visgi perskaičius knygą peršasi nuomonė, jog Buffett‘o investavimo sėkmė labiausiai priklausoma nuo teisingų vadovų, ir tik po to nuo fakto, jog kompaniją bandoma pirkti pigiai. Nors Buffett‘as investavimo filosofiją perėmė iš Graham‘o, kuris manė, jog geriausia pirkti itin pigias kompanijas, nebūtinai kreipiant dėmesį į jų vadovybės kokybę (jis investavimą lygindavo su nuorūkų rinkimu – mėtosi nemokamai, bet gal dar gali patraukti vieną dūmą), nusipirkęs kelis pigius verslus jis visgi suprato, jog dažnai pigios kompanijos kainuoja pigiai dėl kokios nors rimtos priežasties. Tokias kompanijas Buffett‘as visgi išmoko „apsukti“ surandant gerus vadovus – aišku, tam kompanijos verslo modelis neturėjo būti beviltiškas. Tačiau vėliau jis savo investicijoms ieškodavo kompanijų su itin stipria ir gera vadovų komanda, bei paprastu verslo modeliu, kurį jis galėdavo suprasti: jeigu tokią kompaniją galima įsigyti nebrangiai, sėkmė beveik garantuota.

Buffett‘o gyvenimas daugiausia ir apsiriboja tik investavimu. Nors apie verslus jis gali šnekėti valandų valandomis, kiti jo interesai gana riboti. Gerų draugų ratas irgi ne itin didelis: daugiausiai jie iš verslo srities, kaip kad Katherine Graham, jau mirusi Washington Post savininkė; Bill Gates, kuris tikriausiai yra geriausias Buffett‘o draugas po Charlie Munger, nes su juo galima žaisti bridžą, kalbėtis apie verslą, filantropiją ir bet ką kitą; bei jau ką tik minėtas Charlie Munger, kuris yra ne vien draugas, bet ir patarėjas. Beje, Charlie Munger pasirodė itin įdomi asmenybė: nors jis pradžije buvo teisininkas, bet tapo puikus investuotojas ir mąstytojas, o jo žinios tikrai nesukoncentruotos vienoje srityje – jis puikiai gali kalbėti ir apie pelių dauginimosi ypatumus, ir apie fizikos pasiekimus, ir apie Senovės Romos istoriją.

Tad kokios žmogiškosios savybės padarė Buffett‘ą puikiu investuotoju? Pirmiausia, visiškas susikoncentravimas ir atsidavimas vienai sričiai – investavimui ir pinigų uždirbimui. Jis neturi kitų interesų, tik grąžos didinimą (išskyrus bridžą). Antra – taupumas. Nors gal tai išplaukia iš pirmosios savybės: jo tiesiog nedomina pinigų leidimas ar mėgavimasis gyvenimo malonumais – jam malonumą teikia tik gilinimąsis į verslus ir ataskaitų skaitymas. Ir trečia, jam pasisekė. Jau vien dėl to, kaip jis pats sako, jog gimė ne kur Bangladeše, kur jo aistra kaupti ir didinti pinigus būtų ne daug ko verta.

Ach, tiesa, dar knygoje bent kokius šešis ar septynis kartus paminėta, jog mėgstamiausias Buffett’o kompiuterinis žaidimas (be internetinio bridžo) yra Helicopter. Hmm…

Comments Closed

2 Comments

  1. Siek tiek domiuosi Buffett’o ir Graham’o ‘istorijomis’, tad noreciau prideti ir savo komentara.

    Buffett’as yra linkes atsidekoti zmonems, kurie dirba su juo, ir dirba gerai. Jei surinktume visus epitetus, kuriais jis per 30 metu apibudina gera Berkshire imoniu vadovu darba, turetume isties nemaza ‘kolekcija’. Tai, manau, paaiskina kodel skaitant knyga susidaro ispudis, kad Berkshire sekme leme imoniu vadovai, taciau kartu nesumenkina Buffett’o talento ‘teisingai’ paskristyti pinigus.

    Man paciam sios knygos skaityti neteko, taciau knygos aprasyme pasigendu dvieju Buffetto asmeniniu savybiu – humoro jausmo ir atsakomybes uz savo zodzius. Kas yra susipazines su Buffett’o ‘rasiniais’ manau pritars man. Ir kuomet Buffett’as ragindamas kitas imones prisijungti prie Berkshire zada visiska konfidencialuma sakymadas, kad apie musu pokalbi nesuzinos ne vienas zmogus pasaulyje iskyrus Charlie Munger, manau nieks nedrista suabejoti jo zodziu.

    Kalbant apie Graham’a, yra kiek klaidinga teigti, kad jis buvo linkes nekreipti demesio i vadovybes kokybe. Graham’as puikiai suprato valdymo reiksme imones rezultatams, taciau pirmenybe teike objektyviems kriterijams, kuriuos galima isreiksti skaiciais. Be to Graham’as teige, kad vadovybes kokybe jau atsispindi imones rezultatuose, todel klaidinga ja priskaiciuoti du kartus.

    Manau, kad Graham’o investavimo filosofija apibudina si minits – nera geru ir blogu vertybiniu popieriu, yra tik geros ir blogos kainos. Tuo tarpu Buffett’as pripazino, kad jam reikejo daugiau nei 20 metu kol jis suprato, kad geriau pirkti gera imone uz ‘nebloga’ kaina, nei ‘nebloga’ imone uz gera kaina. Nepaisan to Buffett’as visuomet pabrezia, kad Berkshire klestejimas yra paremtas Graham’o mokymu ir intelektu.

    Na ir pabaigai.. Buffett’as pritare pagrindinei Graham’o investavomo minciai, kad investavimo esme yra “margin of safety” ir pridejo, kad jei jo su Charlie Munger apskaiciuota imones verte yra tik siek tiek didesne uz siuloma kaina, jie neinvestuoja.

Comments are closed.