N.Roubini: Rusijos rublio laukia devalvacija

Nuo finansinės krizės pradžios Rusija pirmadienį tapo pirma G8 šalimi, kurios kredito reitingas buvo sumažintas. Kredito reitingų agentūra Standard & Poor‘s sumažino Rusijos reitingą nuo BBB+ iki BBB, nes mato padidėjusias grėsmes dėl žemų naftos kainų ir investuotojų traukimosi iš rublinių investicijų, kurios stipriai apkarpė Rusijos užsienio valiutos atsargas: pastarosios sumažėjo nuo 583 mlrd. dolerių rugpjūtį iki 455 mlrd. dolerių šiuo metu. Taipogi, Rusijos bankinė sistema priklausoma nuo užsienio finansavimo, tad valstybei teks išleisti apie 200 milijardų dolerių jai gelbėti. Kredito reitingo perspektyva palikta neigiama, tad kredito reitingai tikriausiai bus ir toliau mažinami ateityje.

O dar prieš šešis mėnesius naftos kainos buvo virš 140 dolerių už barelį, Rusijos ekonomika augo 8%, užsienio valiutos rezervai vis didėjo, ir buvo galima tikėtis, jog rublio stabilumas, bent jau artimiausiu laiku, garantuotas. Rusija irgi, atrodo, jautė savo galią ir nebijojo jos parodyti – konfliktas su Gruzija tik vienas iš pavyzdžių. Bet dabar viskas apsivertė aukštyn kojom. Kitais metais Rusijos ekonomika, Pasaulio Banko prognozėmis, augs tik 3% (nors kai kurie vietiniai analitikai tikisi net 2% ekonomikos susitraukimo).

Iki lapkričio mėnesio Rusijos centrinis bankas palaikė stabilų rublio kursą: jis buvo beveik surištas su dolerio (55%) ir euro (45%) krepšeliu. Bet naftos kainoms stipriai nukritus, ir einamosios sąskaitos problemoms didėjant, aišku, jog rublis tapo per daug stiprus ir turėtų būti nuvertintas. Pastaruoju metu centrinis bankas kas savaitę rublio kursą sumažina apie vienu procentu, bet Roubini teigia, jog tokia politika prie gero neveda – reikalingi žymiai ryžtingesni žingsniai (tokios pačios nuomonės laikosi ir Lars Rasmussen iš Danske)

Centrinio banko neryžtingumas gali būti paaiškintas keliais būdais: Rusijos kompanijos ir bankai turi daug skolų užsienio valiuta, tad stiprus rublio nuvertėjimas išeitų ne į naudą; bankų indėlininkai skubėtų atsiimti pinigus, jeigu suuostų, jog kilo grėsmė rublio devalvacijai (Rusijos indėlininkams tai labai pažįstama: jie prarado pinigus 1990-aisiais, griuvus Sovietų Sąjungai, ir 1998-aisiais, per Rusijos krizę); o be to, Putinas stiprų rublį siejo su Rusijos atsigavimu ir tvirtybe. Tačiau dėl padidėjusios politinės rizikos (dėl Gruzijos konflikto) bei vėliau sekusio bendro kapitalo pasitraukimo iš besivystančių rinkų, centrinis bankas turi imtis veiksmų, nes jo rezervai jau sumažėjo ketvirtadaliu. Kol kas valiutai nebuvo leista itin nuvertėti, o kapitalo srautai nebuvo apriboti – jie buvo finansuojami rezervais. Vietinės palūkanų normos irgi nebuvo pakilusios į stratosferą – rinkoje buvo palaikomas likvidumas, mat didelės palūkanų normos įvestų valstybę į recesiją. Bet jei niekas nebus daroma, valiutos rezervai pasibaigs (arba bus pradėta tikėti, jog jų nebeužteks), kapitalo srautai iš Rusijos dar padidės, vietos gyventojai skubės keisti rublius į dolerius, padidės palūkanos (kad kompensuoti devalvacijos riziką) ir padėtis taps nekontroliuojama. Palaipsniui mažinti rublio kursą irgi nėra geras sprendimas, kadangi ekonomikoje sukuriami tolimesni devalvacijos lūkesčiai. Vienintelis šansas – netikėtai sumažinti rublio kursą kokiais 25%, ir šį naująjį kursą ginti valiutos rezervais. Tikėtina, jog tai turėtų sustabdyti tolimesnės devalvacijos lūkesčius, mat prie tokio kurso rublis nebebūtų pervertintas, o valiutos rezervų jam ginti būti pakankamai daug. Jeigu tik šiai devalvacijai užteks ryžto.

Comments Closed

14 Comments

  1. Džiaugiasi mano širdis girdint apie tos idiotų “valstybės” problemas :)) O kabutėse todėl, kad ten ne valstybė, o kažkokia nesąmonė, kurios caras Vladimiras turbūt iki gyvevimo galo nesitrauks, o keis tik savo kekšes, kurios oficialiai valdys tą gaidyną. Kaip kad dabartinis kekšinas-Meškinas.

  2. Taip reiketu suprast, kad ir musu ispampes VILIBORAS rodo ne ka kita, bet padidejusia devalvacijos rizika?

  3. Iš dalies taip. Tiksliai norint sužinoti, kokia devalvacijos rizika įskaičiuojama į mūsų VILIBOR, reiktų pažiūrėti, kokiomis sąlygomis Lietuvos bankai siūlo Euro/lito apsikeitimo sandorius (swapus).
    Kita vertus, bendra Lietuvos rizikos premija yra žymiai padidėjus (ar racionaliai, ar ne — kitas klausimas). Lietuvos CDS (Credit Default Swap) kainuoja apie 600 bazinių punktų, tad nenuostabu, jog lito palūkanos didesnės už euro panašiu dydžiu.

  4. “kad kompensuoti devalvacijos” – po “kad” ir “jog” negalima vartoti bendraties :-)

  5. Petrai,
    idomu tavo nuomone apie devalvacija Lietuvoje.
    Banku portfeliu nemaza dalis kaip zinia yra EUR, jeigu sakysim devalvacijos atveju gauname kad 1 EUR – 5 LTL, griuna viskas – tiek paskolas pasieme EUR’ais tiek patys bankai jas isdave..
    Norint devalvuoti LTL reikia vyriausybes sprendimo tam – vyriausybe sioje vietoje neisipareigoja paskolas pasiemusius EUR perkonvertuot i LTL ?
    Butu idomus tavo pamastymai siuo klausimu.

  6. Bankai jokiu tiesiogiu nuostoliu del devalvacijos nepatirs. Kas pasieme paskolas Eurais, Eurais ja ir ismokes. Kas pasieme paskolas litais, devalvacijos rizika apmoka per padidejusias palukanas, o cia jau banko reikalas, nori ta rizika prisiima pats ar permeta ja kazkam kitam. Bet del devalvacijos bankams gali zenkliai padaugeti blogu paskolu.

  7. Ne, aišku, kad vyriausybė nieko neįsipareigoja į nieką konvertuoti. Tai viena iš svarbesnių priežasčių, kodėl lito devalvavimas tikriausiai padarytų žymiai daugiau žalos nei atneštų naudos. Manau, jog lito devalvacijos rizika yra itin menka Ji, savaime suprantama, nenulinė, bet jaučiuosi dėl lito gana ramus.

  8. O kokie argumentai, kad devalvacijos zala didesne nei nauda? Lietuvoje 2-3 metus augimas pagrinde remesi vien kreditavimu ir vartojimu, ta rode itin menkas TUI ir itin dideli ESD, infliacija, atlyginimu burbulas, NT burbulas. Salis pagal savo nasuma tapo per brangi ir nekonkurencinga. O tuo tarpu eksporto rinkose valiutu kursai krenta Euro atzvilgiu (Rusija, Ukraina, Lenkija ir t.t.) ir tuo lietuviskas eksportas tampa dar brangesnis. Devalvacija atpigintu eksporta ir suduotu smugi vartojimo sektoriui kas atlaisvintu darbo jega, kapitala ir resursus eksportuojancioms imonems. Kitu atveju salis ikris i ilgalaike defliacija, kuri padarys ta pati ka ir devalvacija tik bus istesta laike. Trecias variantas (realiausias), kad valdzia prisiskolins pinigu, kas susvelnins krize, islaikys pragyvenimo lygi, lito-Euro kursa, bet pavers sali i uzmarinuota zombi kaip Portugalija ar Italija.

  9. zala didesne todel kad Lietuvos visa skola yra eurine. ir tam kad pagerint eksportuotoju gyvenima, valstybe turetu pasididinti ir taip dideli isiskolinima.

  10. Ar didelio vilibor negalima laikyti tiesiog Lietuvoje veikianciu banku bandymu apsisaugoti nuo spekuliaciniu ataku padidinant tokios atakos kastus?

  11. Na, pastaruoju metu neatrodo, jog VILIBOR yra kažkoks dirbtinis — vyriausybės trijų mėnesių iždo vekseliai buvo išplatinti labai panašiomis (ir net didesnėmis) palūkanomis.

  12. Is kur jus istrauket kad rusijos laukia rublio devalvavimas? Jus pasiziurekit i musu shali.. Visa “sudais aplipusi”, Gal musu sali laukia devalvavimas? Nemanot? Ekomikos nera, Politiku nera.
    O tokiu kaip Putinas ir Medvedes kurie laikosi savo zodzio reikia dar pajeskot. Todel @$&^@$* proto ir paziurekit i musu lietuva, kuri jau pasidare amerikietisku suniuku

Comments are closed.