Investavimas pagal kontrolinį sąrašą

Žinomas JAV chirurgas ir žurnalistas Atul Gawande neseniai parašė knygą „The Checklist Manifesto“, kurioje teigiama, jog darant sudėtingus sprendimus geriausia pasitikėti ne kokia nors nuojauta, ar krūva informacijos nuotrupų. Į sprendimo priėmimo procesą reikia žiūrėti taip, kaip tai daro avialinijų pilotai, prieš pakeldami lėktuvą į orą: reikia naudotis kontroliniu sąrašu (checklist), kuriame surašytas algoritmas, į ką reikia atkreipti dėmesį ir kokią informaciją įvertinti. Ir visai nesvarbu, jeigu tame sąraše bus surašyti visiškai akivaizdūs dalykai (pavyzdžiui, patikrinti ar lėktuvo bake yra pakankamai degalų) – toks sąrašas stipriai sumažina žmogiškos klaidos tikimybę.

Financial Times perspausdinta šios knygos ištrauka, kurioje teigiama, jog kontrolinio sąrašo idėja pasiteisina ir investavimo procese. Prieš investuojant į kokią nors kompaniją, būtina turėti sąrašą klausimų, kurie turi būti atsakyti, o šis sąrašas nuolat turi būti tobulinamas ir papildomas, atsižvelgiant į prieš tai padarytas klaidas. Toks sąrašas būtinas todėl, kad esant rinkos bumui, kai viskas nebėra taip pigu, kaip norėtųsi, nebūtų pradedama atlaidžiau žiūrėti į tam tikras kompanijų problemas ir investavimas nevirstų spekuliacija. Kažkokiu būdu investavimo procesas turi užtikrinti, jog jis išliks objektyvus, net kai visa rinka bus valdoma emocijų.

Tik bėda tame, jog žmonės iš esmės nemėgsta tokių kontrolinių sąrašų, prie kurių reikia vos ne mechaniškai dėlioti varneles. Tai nuobodu, tai suvalgo daug laiko, ir tai visiškai neatitinka mūsų įsivaizdavimo, jog tikriems genijams tokių dalykų tikrai nereikia (o juk visi mes giliai savyje manome, jog esame geresni už kitus). Genijus moka spręsti problemas kūrybiškai, žvelgdamas į jas visiškai per kitą prizmę, o toks jo įspraudimas į rėmus tik sumažins genijaus produktyvumą. Bet, anot Atul Gawande, tokia improvizacija dažniau nuveda prie klaidų, nei jų išvengia.

Comments Closed

5 Comments

  1. Kokybė. Kruopštumas ir proceso laikymasis yra šiuolaikinės pramonės produktų kokybės šaltinis. Bet pagalvokite apie McDonalds. Ar jų parduodamas maistas kokybiškas? Standartus tai jis atitinka griežtai.

  2. O man dar įdomiau kokiu būdu investuoja lietuviški investiniai fondai ? Taip pat investuoja pagal check listą ar bando daryti detalią analizę ir tada renkasi ?

    1. Sunku pasakyti, bet tikriausiai labai aiškiai apibrėžtą checklistą labai mažai kas iš vis naudoja. Investavimo procesas vis dar yra daugiau “kūryba”, o ne aiškiai apibrėžtų taisyklių rinkinys.

  3. Na nemanau, kad tai labai naujas dalykas, kiekvienas pedantiškesnis ar krupštesnis investuotojas jei ne popieriaus lape, tai bent galvoje turi panašų “checklistą”. Bet kuriuo atveju tai labai veiksmingas dalykas, jeigu neklystu pats Buffetas turi savotišką “checklistą” – susidaręs tam tikrų kriterijų algoritmą, kuriais atsirenka neįvertintas akcijas.

  4. Checklistas – vertas dėmesio įrankis, padedantis investuotojui vadovautis šaltu protu ir nepasiduoti emocijoms. Dar jis gerai tuo, kad praėjus po investavimo kiek laiko, gali sąžiningai pasitikrinti, kurioje checklist’o vietoje padarei klaidų.

Comments are closed.