Lietuvos euroobligacijų palūkanos

Pasiskaičius komentarus po straipsniais apie tai, kad Lietuva vėl išplatino euroobligacijų emisiją, gali pagalvoti, jog valstybėje vėl kažkas blogai: vyriausybė skolinasi keletą kartų brangiau iš užsieniečių nei iš vietinių! Pradžioje maniau, jog čia šiaip paprastų žmonelių tamsumas ir standartinis nepasitenkinimas vyriausybe, bet visgi finansų rinkos nebūtinai visiems yra aiškios ir suprantamos, ir skandalai gali vaidentis ten, kur jų nėra.

Ir iš tiesų čia skandalo nėra. Visiems tiems, kurie sako „o kad tokias palūkanas bankai mokėtų arba pati valstybė tai kaip mat jai visas santaupas patikėčiau!“ turiu džiugią žinią: šių obligacijų už kokius 6,5 procentų palūkanų galima nusipirkti tikriausiai bet kuriame banke. Valstybė tokiomis didelėmis palūkanomis skolinasi dėl to, jog tai yra 10-ies metų paskola, tuo tarpu dauguma komentatorių tikriausiai šias palūkanas galvoje lygina su metų ar dviejų palūkanomis. Trumpesnės trukmės Lietuvos euroobligacijų pajamingumas nėra toks didelis, ką galima pamatyti šiame paveikslėlyje (duomenys šiek tiek indikatyvūs, šiandien traukti iš Bloombergo, vaizduoja vidutinį tašką tarp pasiūlos ir paklausos, skirtinga spalva pavaizduotos emisijos JAV doleriais).

Lietuviškų euroobligacijų pajamingumas

Visas Lietuvos euroobligacijas galima įsigyti bet kuriame banke (tarkim, Finastos kotiruotės galima rasti šiuo adresu).

Mažos raidės: Tai nėra siūlymas ko nors įsigyti; galvokite savo galva; niekam nieko nepatariu; tas, kas kyla, tas ir gali kristi; jeigu jau atrodo blogai, tai visada gali būti dar blogiau; kiekvieno verslo esmė yra pigiai pirkti ir brangiai parduoti, bet nebūtinai ta tvarka.

Comments Closed

7 Comments

  1. Nėra viskas taip elementaru. Valstybė skolinas doleriais. Reiškia dar draus valiutų riziką. Reiškias kainuos daugiau.

    Jei noriu as tu obligacijų.. turiu pirkti iš banko (jam moku komisinius) irgi perki doleriais ir prisiimi valiutų riziką.

    Plius Lietuva nepajėgi mokėti 7%. realiai “stogas” 3%-4%. Kitaip bankrutuosim

  2. Midprice “paslepia” Finastos spread`ą. Taip pat, pagal pačios Finastos kursą, papildomus ~1,81% kainuotų USD/LTL konversija. Įvertinus transakcinius kaštus tas pajamingumas nebe toks ir patrauklus.

    Dar ir FX riziką apsidraust reikia. Kas dėl rinkos mažumo pas mus kainuoja brangiai, o smulkiam investuotojui ir apskritai neprieinama.

    Tai ar tikrai tos galimybės tokios geros?

  3. Daliau, dabar neprieinu prie Bloombergo, tai tik pirmadienį galėsiu pažiūrėti, kiek kainuoja EUR/USD forvardas 10-iai metų, bet manau, jog labai nedaug.
    Nežinau kaip kituose bankuose, bet Finastoje, jei perki iš obligacijas iš paties banko (kotiruočių), tai komiso nemoki. USD riziką aišku čia pasiimi, bet ją irgi gali draustis ir ji neturėtų labai brangiai kainuoti.

    Šiaip Lietuva skolinasi doleriais ne dėl to, kad čia labai pigiau ar brangiau, o dėl to, kad paskutiniu metu visokie Amerikos investuotojai yra linkę mums skolinti. Akivaizdu, kad šios obligacijų emisijos nėra pritaikytos Lietuvos mažmeniniams investuotojams, bet manau, jog Lietuva su džiaugsmu pasiskolintų ir litais/eurais dešimčiai metų už kokius 6,5 proc, tik kur rasti tokių investuotojų vietinėje rinkoje, kurie vienu ypu paskolintų kokius 3 milijardus litų?

  4. Būtent, šiuo metu valstybei yra pigiau skolintis JAV doleriais ir swap’inti palūkanų mokėjimus, nei skolintis litais/eurais. Čia susideda tiek investuotojų noras skolinti doleriais, tiek, matyt, sąlyginai pigūs swap’ai.

  5. Manau, kad zmones nepatenkinti tuo, jog apskritai skolinames. Jeigu skolintumemes su nulinemis ar neigiamomis palukanomis, manau niekas nepriestarautu. Pritariu, jog palukanos nera kosmines, bet visgi, kur prasme tai daryt? “Vidaus rinkos stimuliavimas” bent jau Lietuvoje man atrodo beprasmiskas.

    1. Gana paprastai, nes šie skaičiai nėra visai tiesiogiai susiję. Čia taip pat kaip klausti, kaip žmogus gali grąžinti būsto paskolą su 2% palūkanų, jeigu jo atlyginimas nekyla — jeigu mažiau pajamų skirsi išlaidoms, tai liks ir skolos grąžinimui su palūkanomis. Juolab, kad Lietuvos skolos ir BVP santykis nėra didelis.

Comments are closed.