Kiek kainuoja Pylimėlių bulvės?

Pas Artūrą Račą užtikau įdomų įrašą apie tai, kaip jo kaimynai brangioje Pylimėlių žemėje augina bulves:

Nes jau greit bus dešimt metų kai pavasariais stebiu tą patį vaizdą: arklys, plūgas, keletas žmonių su krepšiais ir bulvės.

Pastarosioms skiriama kokie du trys arai – tai yra, maždaug 100 000 litų ar kiek daugiau vertas žemės plotas.

Dar šiek tiek užsėjama javais bei daržovėmis.

Kartais pagalvoju: kiek turėtų kainuoti viena šiame žemės plote užauginta bulvė? Spėju, kad daugiau nei arklys, kuriuo yra ariama.

Kaip tikras analitikas, griebiau skaičiuotuvą ir pabandžiau paskaičiuoti bulvių kilogramo savikainą — toks profesinis įprotis.

Tarkime, kad iš tiesų Pylimėliuose aras žemės kainuoja 40.000 litų (šios informacijos netikrinau, esu linkęs tikėti Raču). Pagal žemės ūkio paskirties žemės nuomos pajamingumą, su kuriuo neretai susiduriu darbe, metams išsinuomoti žemės sklypą galima už 4-5% jo vertės (iš tiesų šiek tiek mažiau, daug priklauso ir nuo rajono, derlingumo, ar yra stiprių ūkininkų ir kitų niuansų, bet už tiek tikrai išsinuomosi), tad už teisę metus naudotis aro sklypu Pylimėliuose galima pakloti 2.000 litų per metus (5% nuo 40.000 Lt).

Bulvių derlingumo teko ieškoti Google pagalba: kaip suprantu, iš hektaro normalu tikėtis 40 tonų bulvių, tad iš Pylimėlių aro galima prikasti 400 kilogramų šakniavaisių. 2.000 litų, padalinti iš 400 kilogramų, reiškia, jog bulvių kilogramo savikaina vien dėl brangios žemės yra kokie 5 litai. Dar, aišku, reiktų priskaičiuoti arklio nuomos kaštus, žmonių darbo valandas ir panašiai, bet tikriausiai jie nesudarytų daugiau nei 50 centų kilogramui, tad pilna bulvių kilogramo savikaina tikriausiai neperkops 5 litų 50 centų. Brangoka, bet ne tiek brangu, kiek spėjo Artūras, nes arklio už pusantro euro neįsigysi (kainos sukasi apie 2.500-3.000 litų)

Šiaip, ekonominės teorijos požiūriu, sklypo savininkai nebūtinai elgiasi neracionaliai: žemė nenusidėvi, tad realių piniginių išlaidų savininkai nepatiria, jeigu neturi banko paskolos (kas labai tikėtina). Jie gal ir patiria alternatyvius žemės nuomos kaštus (t.y. galėtų žemę išnuomoti, bet užsodindami bulvėmis, nuomos pajamų negauna), bet, tikėtina, jog nuomininkų, kurie užsiimtų žemės ūkiu ten neras — vystyti ten tokią veiklą nuostolinga, jeigu skaičiuoji žemės kaštus. Tad kodėl jie žemės tiesiog neparduoda? Tikriausiai todėl, jog tikisi jos kainos augimo (o gal dėl kokių nors kitų priežasčių: gal tikisi, kad po trejų metų atsikraustys gyventi dukra ir tame sklype auginsime ne bullves, o statysime dar vieną namą). O jeigu neplanuoji žemės artimiausius metus parduoti, tai bet kokia komercinė veikla ją išnaudojant yra racionali, net jeigu ta nauda yra labai maža. Čia panašiai kaip su paskutinės minutės pasiūlymais lėktuvų skrydžiams: lėktuvas vis tiek skris (t.y. žemės vis tiek šiemet neparduosiu), o yra likę neparduotų vietų (likę bulvėmis neužsodintų plotų), tad galima jas parduoti net ir po 9 eurus — vis kažkiek pajamų surinksime (galima ir bulvėmis apsodint brangią žemę, kad bent kažkiek naudos iš jos gautume), nors jei visas lėktuvas būtų išparduotas tokiomis kainomis, tai viskas galų gale būtų nuostolinga (jei amžinai ten tik bulves sodinsime, tai bus neberacionalu).

Aišku, kodėl savininkai nenori žemės parduoti, yra kitas klausimas.

Comments Closed

13 Comments

  1. A.R. remiasi niekuo nepagrįsta prielaida, kad kaimynų pagrindinis tikslas valdant žemės sklypą yra pigiai įsigyti bulvių. Jis savo mąstymo modelio kažkodėl netaiko sau – nes jo pievelė apskritai materialinės naudos neduoda. Pagal tokią logiką jis pats turėtų kuo skubiau parduoti savo sklypo neužstatytą plotą.

  2. Bet ten gi pačių žmonių užsiaugintos bulvės :) 100 kartų skanesnės ir mielesnės nei pirktinės ir tik kokius 4-5 kartus brangesnės ;)

  3. Skaičiau aš irgi vakar tą Račo straipsnį, mačiau, kad labai perdėta ir prielaidos nelabai teisingos, bet patingėjau užsiimti skaičiavimais. Šaunu, kad nepatingėjai tu.

  4. burbulines tos zemes kainos. vilniuje ir aplink vilniu jos tiek dirvonuoja, kad net sunku patiketi kad kazkas perka kazkokiuose Pylimeliuose ara uz 40k.

  5. seni žmonės sodina bulves, jauni jau greičiau numirs. Ant to pasaulis ir laikosi. Jei visi tik pardavinėtų, tai žemės kaina būtų lygi nuliui, o bulvių begalybei. Dabar yra kažkoks balansas…

  6. paprasčiausia kooks račas ar jo kaimynai augindami savo snobiškas pieveles patirtia kur kas daugiau nuostolių, nei jų kaimynai bulvių augintojai.

  7. Gali būti, kad žmonėms net nerūpi to sklypo rinkos vertė. Tiesiog jie ten gimę, užaugę, ir nori numirti, ir už jokius pinigus nenori išsikraustyti. Tai yra normalu! Lietuviai labai prisiriša prie savo namų, ir ekonominiai sumetimais jų neįtikinsi kraustytis kitur. Nes tokiu atveju visi Vilniaus pensininkai parduotų brangius butus, nusipirktų butukus (namukus), kur nors Šalčininkuose, ir dar porą šimtų tūkstančių litukų liks, ir gyvens kaip inkstai taukuose, bet, deja, taip nedaro…

  8. nebera tokių sklypų kainų:
    pardavineja pusmeti, bet per ta laika perziureta 103k ir, speju, 90proc perziuriu buvo nt brokeriu

    Parduodami du 10 a sklypai Pylimėlių g. Antakalnyje
    Bendra informacija:

    • Adresas: Pylimėlių g. 7a, Antakalnis
    • Kaina: 33*000 Lt/a
    • Paskirtis: Namų valda
    • Sklypo plotas: 10
    • Yra menkaverčiai statiniai
    • Detalusis planas: yra
    • Kadastriniai matavimai, geodeziniai matavimai: yra

  9. Nelabai suprantu, koks kieno reikalas, ką žmogus daro savo žemėje. Jeigu jis nori sodinti bulves – kodėl negali to daryti? Todėl, kad kažkas nori, jog jie tą žemę parduotų?

  10. Aš irgi sutinku su Saulės nuomone, tegu sodina, jei jiems tai teikia malonumą ir naudą. Savo bulvė 100 kartų skanesnė, nors ir brangesnė, aš irgi perku tik turguje

Comments are closed.