Ar ilgalaikė regioninė konvergencija tėra tik iliuzija?

Tarp investuotojų paskutinius dešimtį metų buvo gajus stereotipas: reikia investuoti į tuos Europos Sąjungos kraštus, kuriuose ekonomika mažiausiai išvystyta, nes jie, su ES pagalba ir rūpesčiu, turėtų greitai pasiekti Europos Sąjungos vidurkį. Šita mintimi tikėjau ir aš (ir vis dar tikiu): iš tiesų, naujosios Europos sąjungos šalys augdavo greičiau nei senosios ir gal tik smogusi finansų krizė trumpai sustabdė šią tendenciją.

Bet pas Matthew Yglesias užmačiau labai įdomią priešingą nuomonę: jis teigia, jog ilguoju laikotarpiu konvergencija neveikia. Pažvelgus bet kur pasaulyje galima matyti to įrodymus: Misisipės valstija jau ilgą laiką skurdesnė nei Masačiusetso (ir neatrodo, jog ją vytųsi), šiaurės Italija jau labai ilgai yra ryškiai turtingesnė nei pietų Italija, o rytų Vokietija, nepaisant milžiniškų investicijų, taip kol kas ir nepriartėjo prie vakarų Vokietijos vidurkio. Yglesias daro prielaidą, jog esant laisvam žmonių judėjimui, natūraliai atsitinka taip, kad skurdesniuose regionuose gyvenantys aktyvūs žmonės persikelia gyventi į turtingesnius, kur yra daugiau darbo ir galimybių. Taip jauni, neradę darbo tauragiškiai nesunkiai persikelia į Vilnių arba net į Londoną, o Tauragėje lieka neaktyvūs pensininkai ir iš pašalpų gyvenantys žmonės, su kuriais spartus ekonomikos augimas darosi komplikuotas.

Teorija logiška, nors niekada nesu apie tai susimąstęs: iš tiesų, Tauragės ir Vilniaus konvergencija netikiu. Bet kodėl tada ši logika neturėtų galioti valstybių mastu ir kodėl tikimės, kad Lietuva (ar Bulgarija) pavis ES vidurkį? Aišku, ES fondų parama skirta būtent tam, kad regionų išsivystymas vienodėtų, bet Vokietijos bei Italijos regionų pavyzdžiai lyg ir rodo, jog net tai nėra pakankama atsvara natūraliai ekonominei tendencijai.

Comments Closed

3 Comments

  1. Panašu, kad konvergencija savaime nevyksta. Kad atsilikę regionai ekonomiškai priartėtų prie centro, reikia neįprastų sąlygų, drąsių, nekonvencinių politinių žingsnių. Tuomet regionai gali ne tik sukonverguoti, bet netgi tapti naujuoju centru. Bet tai neįvyks savaime, tiesiog laukiant savaiminės konvergencijos.

  2. viskas daroma juk remiantis Marshallo plano sėkme atstatant vakarų Vokietiją. tik ten viskas vyko daug tiksliau ir griežčiau negu ES vyksta dabar. Man rodos Tony Judt pokaryje puikiai aprašo Marshallo plano eigą, kuomet planą vykdė patys europiečiai už JAV pinigus ir kuomet patys amerikonai viską perėmė į savo rankas

  3. Taip, visuotinė konvergencija yra tokia pati rožinė svajonė kaip ir visuotinis socializmas.

    Atskirais atvejais įmanoma pasivyti ir pralenkti (žr. Airija, Norvegija), tačiau visuotinis tikėjimas kad visi būsim vienodi, yra naivokas. Nors ir rasi tai kiekviename Baltic sell-side M&A teaseryje ;)

    Mums, neturintiems jokių natūralių resursų, nors ir turim sveiko agresyvumo ir sugebėjimų, reiktų daugelio metų labai protingų ekonominių sprendimų. Žiūrint į paskutinius rinkimus – nope, sorry, not possible. Va estai manau kad po 30 metų tikrai bus virš ES vidurkio.

Comments are closed.