Geopolitiniai Kipro finansai

Kipro parlamentas vakar atmetė keistokai drakonišką Kipro gelbėjimo planą, kuriuo ES ir TVF būtų paskolinusi taip reikiamų Kiprui pinigų su sąlyga, kad Kipras apmokestins stambius (t.y. virš €100k turinčius) indėlininkus vienkartiniu 9.9% mokesčiu, o smulkius – kiek mažesniu 6.75% tarifu. Paskutinę dieną buvo kilusių ir kitokių siūlymų: bent jau neliesti pačių smulkiausių indėlininkų, vietoj to didesnį tarifą taikant turtingiesiems, ar bent jau už nusavintas lėšas duoti indėlininkams bankų akcijų, bet po viso mėtymosi ir vėtymosi nieko gero neišėjo. Planas nepriimtas, Kipras liko be pinigų.

Planas vienkartiniu mokesčiu apmokestinti indėlininkus iš pradžių atrodo keistokas, bet jis gal net visai logiškas, turint galvoje, jog Kipras yra įvairių NVS šalių verslininkų mėgiama ofšorinė zona, leidžiančių jiems išvengti mokesčių ir atokiau nuo Rusijos (ar Ukrainos, ar Baltarusijos, ar kitos NVS narės) pareigūnų laikyti savo pinigus. Kipro bankinės sistemos turtas siekia 800 procentus Kipro bendrojo vidaus produkto. Teoriškai, toks vienkartinis mokestis imtų ir nurėžtų didelę dalį Kipro skolos, o skaudėtų ne paprastiems žmonėms, o stambiems užsienio indėlininkams. Bet siūlomame plane apmokestinti buvo norima ne vien tuos, kurie turi stambius indėlius, bet absoliučiai visus indėlininkus, tad nukentėjusi būtų net paprasta bobutė, kuri lyg ir turėtų pasitikėti indėlių draudimu. Po tokio plano gali būti sunku žmonės aiškinti, jog jų pinigai bankuose yra saugūs, nes yra indėlių draudimas: jis neužtikrina, jog vieną dieną valstybė ims ir nenusavins kažkokį procentą tavo banke laikomų lėšų. Dar keisčiau: investavę į Kipro obligacijas išliptų iš balos sausi, tad peršasi išvada, jog pinigus laikyti bebankruotuojančių valstybių obligacijose gali būti saugiau nei banko indėlyje.

Kipro gelbėjimo planuose labai svarbų vaidmenį vaidina Rusija; ir ne vien dėl to, kad Kipre sukasi daug rusų pinigų.  Visai ne keista, jog jie buvo pasipiktinę tokiu Europos Sąjungos Kipro gelbėjimo planu: juk iš tiesų, tikėtina, jog jį priėmus rusams tektų paploninti pinigines. Daug kompanijų šioje Viduržemio jūros saloje priklauso rusams, nemažai jų laiko ten pinigus, dauguma Rusijos maklerinių kompanijų prekiauja per savo dukterines kompanijas Kipre, nemažai rusiškos tarptautinės prekybos irgi eina per šią salą. Gal būt nuostoliai nuo Kipro indėlių mokesčio net nebūtų tokie dideli, gal būt daugiau būtų problemų vien dėl to, kad Kipro bankų sistema šiuo metu uždaryta ir neįmanoma vykdyti atsiskaitymus: juk verslas vis tiek turi suktis. Tiesa, jeigu iš tikrųjų yra taip, jog Kipre sukasi tik Rusijos šešėliniai ir korupciniai pinigai, Rusija tik turėtų trinti rankas dėl Kipro nelaimių: juk užsidarys viena didelė skylė ir Rusijos turtuoliai turės pinigus laikyti arčiau savęs, kur jie bus geriau pasiekiami valstybei.

Bet gali būti, jog čia didesnis žaidimas. Rusijos interesų šiame regione daug. Gazpromas paneigė, jog jis siūlo gelbėti Kiprą mainais už galimybes įsisavinti dujų telkinius Kipro vandenyse, bet vienareikšmiškai, natūralūs ištekliai rusus domina. Dar Rusiją galėtų dominti karinės jūrų bazės Kipre turėjimas, mat dabartinė jų bazė Viduržemio jūroje yra Sirijos teritorijoje, o tenykštis lyderis, besitęsiant pilietiniam karui, vis tampa tarp visų nepopuliaresnis. Taigi, finansiniame Kipro gelbėjime geopolitikos gali būti daugiau nei finansų.

O kol kas Kipro bankai lieka uždaryti. Nenuostabu, jog jiems vėl pradėjus veikti, pinigai didžiulėmis sumomis turi bėgti iš šalies. O net ir tik 10% staigus indėlių išėjimas parklupdytų bet kokią bankų sistemą, todėl kipriečiams būtinai reikia kuo greičiau rasti sprendimą. Nesvarbu, kad jų artimiausių obligacijų išpirkimas tik birželio pradžioje.

Comments Closed

10 Comments

  1. Klausimas truputį į šoną.
    Kas paprastai būna su valstybės obligacijomis, kai ji paskelbia defaultą? Ar tiesiog jos nurašomos ir galima išmesti į šiukšlyną, ar kažkaip restruktūrizuojamos į ilgalaikes ar pan.?

  2. Įvairiai būna. Dažniausiai gali parduot už kažkokią kainą (nuo kelių centų už eurą iki žymiai daugiau). Dažniausiai kelis metus vyksta derybos/teismai su stambiausiais kreditoriais ir kaip nors susitariama, kad tarkim po X metų šalis grąžins 20 centų už pasiskolintą eurą. Bet viskas labai priklauso nuo konkrečios obligacijos ir šalies.

    Į šiukšlių dėžę skubėt išmest niekada nereikia :)

  3. “Cyprus has a major airbase which is important to British operations in the Middle East. As reader Claudius pointed out in comments yesterday:

    What has really pissed-off Russia was when, despite denials and assurances from the US state department, a meeting was held in Ankara (November 2012) with the American Ambassador to Cyprus, John Koenig, along with British, Greek and Turkey government heads. The meeting discussed a plan: British bases in Cyprus will be turned into NATO bases – the ‘three-party guarantee’ of Britain, Turkey and Greece will be abandoned – and NATO will take over. America wants its ships there.”

    Iš čia: http://www.nakedcapitalism.com/2013/03/cyprus-will-the-mouse-that-roared-be-gored.html

  4. Klausimas: Kas nutiktų su Graikų obligacijom, jei Kipro bankams būtų leista bankrutuoti – ar sumažėtų Graikijos valstybės skola tokiu atveju? ECB tonas sudaro įspūdį, kad jam bankų bankrotas nebaisus.

  5. Na, šiaip ne taip išsprendė Kipro problemą, buvo priimti beveik vadovėliniai sprendimai, dabar lauksim kokio baisumo bus bank-run.

  6. Panašu kad Kipro krizė tik gilėja, kadangi rusai ir ne tik pinigus išiminėjo be apribojimų per Kipro bankų padalinius Londone ir Vokietijoj, o kipriečiai tuo pačiu melavo EK apie mąstus. Reuters straipsnis: http://reut.rs/102OxxY

Comments are closed.