Trupiniai #2
Kelios savaitės buvo labai įtemptos tiek darbe, tiek šeimoje: sergant jauniausiajam trūksta miego, bet darbai (ypač netikėtai užgriuvę) nelaukia. Visgi, čia keletas per pastarąsias savaites prisikaupusių trupinių:
-
Bartosz Ciechanowski turi puikią svetainę, kurioje kartas nuo karto įdeda vaizdingą interaktyvų įrašą, kuriame išsamiai paaiškina kokį nors dalyką. Paskutinis jo įrašas apie aerodinamiką ir kaip veikia sparnas irgi nenuvilia.
-
Vienoje Reddit diskusijoje buvo aptariama mintis, kad kuo daugiau visko sužinai, tuo labiau esi demotyvuotas ką nors pats kurti:
My standards have risen faster than my abilities, and it’s not as fun or as satisfying as it once was.
Laisvės ir lengvumo jausmas pradingsta, kai pradedi lygintis su kitais – o kuo daugiau sužinai, su daugiau kuo gali pasilyginti. Labai pažįstamas jausmas.
-
Dar kitoje diskusijoje buvo klausiama, ar audioknygas galima laikyti normaliomis knygomis – ar savo perklausytas knygas įtraukiate į skaitytų knygų sąrašą? Pats audioknygų neklausau, bet toje diskusijoje labai patiko priminimas, kad senovėje visos knygos buvo audioknygos. Skaitomas buvo garsiai, balsu, o klausytojų buvo žymiai daugiau nei mokenčių skaityti. Knygos dažniausiai buvo „skaitomos“ klausantis.
-
Pagal šį žemėlapį ne itin daug lietuvių galvoja, kad jie kietesni už kitas tautas. nors gal kaip tik tai tam tikras nepilnavertiškumo kompleksas? Atsiliekam nuo visų kaimynų, netgi nuo latvių (!).
-
Vaikystėje man dažnai kildavo filosofinis klausimas, ar mano matomos spalvos atrodo lygiai taip pat ir kitiems žmonėms? su žmonėmis atsakymas gal ir neaiškus, bet akivaizdu, kad kiti gyvūnai pasaulį mato visiškai kitokiomis spalvomis, jau vien dėl to, kad jie turi kitokius akies receptorius. O dabar galima ir atkurti vaizdą jų akimis.