Roger Lowenstein: Buffett. The Making of an American Capitalist

Esu daug skaitęs apie Buffett‘ą, bet niekas negali prilygti šiai Roger Lowenstein knygai (Lowenstein yra parašęs ir dar vieną labai neblogą knygą „When Genius Failed“, kurioje aprašoma didžiausio hedge fondo LTCM griūtis). Dar niekas taip puikiai neatskleidė žymiausio pasaulio investuotojo asmenybės, jo požiūrio į investavimą, vadybą ir etiką. Ne visur galima sutikti su Buffett‘o požiūriu, bet perskaičius šią knygą bent jau galima suprasti iš kokių vertybių tas požiūris kilęs.

Pagrindinė Buffett‘o savybė yra paprastumas: jis juo tiesiog spinduliuoja, pradedant savo gyvenimo stiliumi (jis vis dar gyvena nedideliame name, kurį pirko kone prieš 50 metų, jo mėgstamiausias patiekalas yra hamburgeris, o gėrimas — vyšninė Coca-Cola) ir baigiant investavimu (jis nemėgsta sudėtingų sandorių ir perka kompanijas, kurių verslo specifiką supranta). Gyvendamas Omahoje, tolokai nuo Wall Street‘o šurmulio, jis neseka kainų pokyčių biržoje ir koncentruojasi į ilgalaikį investavimą, kuriam svarbiausia yra kompanijos verslo patrauklumas ir perspektyvos — savaime suprantama, už itin mažą kainą. Paprastumas persismelkia ir į finansinį investicijų vertinimą: tobulai nuspėti ateitį neįmanoma, tad detalūs ateities pinigų srautų vertinimai Buffett‘ui svetimi, nes jų rezultatas vis tiek gali būti tik apytikslis — todėl investuojama tik į tokias kompanijas, kurios nuvertintos kelis kartus ir rizika, jog permokėsi už kompaniją nėra didelė. O jeigu net ir keletą metų tokių kandidatų investicijoms nesiseka rasti — nieko tokio, kadangi Buffett‘as nesijaučia nepatogiai turėdamas daug nesuinvestuotų grynųjų pinigų (bet kartu reikia paminėti ir tai, jog jis vienintelis priima investicinius sprendimus, ir niekas negali raginti ko nors pirkti).

Gaila, kad ši knyga buvo parašyta 1995-aisiais metais. Per paskutinius 12 metų buvo tam tikrų pokyčių ir Buffett‘o investavimo stiliuje (turbūt didžiausias pasikeitimas — noras investuoti ir už JAV ribų) bei jo filantropinėje veikloje.

Comments Closed

One Comment

  1. Dar kalbant apie jo paprastuma, tai zmogelis nesinesioja mobilaus, ant darbo stalo neturi kompo ir pats vairuoja masiniuka. Beje, didziaja savo turto dali (virs 30milijardu doleriu vertes) paaukojo Gates’o seimos labdaros fondui.

Comments are closed.