Įrašai su žyme „python“
Ką rinkčiausi duomenų ūkyje
Kuo didesnis klientas, tuo mažiau laisvės technologijų pasirinkimui – dažniausiai dirbi tais įrankiais, kurie jau naudojami organizacijos viduje. Naujų programavimo kalbų, operacinių sistemų ar duomenų bazių klientams nesinori, nes kažkam organizacijos viduje tas naujas technologijas reikės prižiūrėti. Jei visas tavo lėktuvų parkas sudarytas iš Airbusų, įsigyti vieną Boeingą „pažaidimui“ nelabai protinga. Tačiau kartais sveika pagalvoti, kokias technologijas rinktumeisi, jeigu viską darytum nuo nulio. Duomenų bazė Anksčiau buvau pratęs dirbti su MySQL – greita, paprasta, lengva administruoti. Skaityti toliau…Lietuvos miestų gatvės pagal pasaulio šalis
Neseniai užtikau įdomią JAV bei kitų pasaulio didmiesčių gatvių orientacijos analizę, darytą vienu mano mėgstamiausių python modulių osmnx. Kadangi kodas viešas, tai buvo nesunku tą patį padaryti ir Lietuvos miestams. Kaunas ir Vilnius – gana chaotiški, o kitur vyrauja aiški kvartalinė sistema Kuo senesnis miestas, tuo didesnis senamiestis, o šie dažniausiai būna chaotiški. Naujesniuose miestuose daugiau vyrauja aiški kvadratinė kvartalinė sistema. Buvo įdomu tai, kad dažniausiai ji ne tiksliai šiaurės-pietų bei rytų-vakarų krypties, o apie 20 laipsnių pasukta pagal laikrodžio rodyklę (Alytus, Gargždai, Kretinga, Kėdainiai, Marijampolė, Mažeikiai, Neringa, Palanga, Telšiai – ypač Žemaitijoje). Skaityti toliau…Lietuvos miestų gatvės
Miestų žemėlapiai mane traukia kaip blizgučiai šarkas: nuo pat mažų dienų mėgau ištisas valandas juos tyrinėti vedžiodamas pirštais autobusų maršrutus, šnabždėdamas sau gatvių pavadinimus ir įsivaizduodamas miesto gyvenimą pagrindinėse sankryžose. Tad Rūtai užrodžius naują Pitono modulį OSMnx, kuris leidžia iš openstreetmaps duomenų nupiešti labai estetišką Allan Jacob knygos „Great Streets“ stiliaus žemėlapį negalėjau susilaikyti jo neišbandęs. To rezultatas: visų Lietuvos miestų centrinės kvadratinės mylios žemėlapiai. Tokiuose žemėlapiuose dažniausiai į akį krenta kvartalų simetrija ir tvarka, o Lietuvoje to beveik neįmanoma rasti. Skaityti toliau…Zylių stebykla
Man patinka vis ką nors naujo išmokti, o mokytis geriausia ką nors darant. Taip visai netyčia užgimė Rube Goldbergiško stiliaus zylių stebėjimo projektas, kuris savyje sujungė norą išsibandyti python kalbos bibliotekas konvoliuciniams neuroniniams tinklams su idėja viską padaryti Amazon AWS debesies infrastruktūroje be jokių dedikuotų serverių vien tik su Lambda funkcijomis. Suprantu, kad tiems, kas su tokiais dalykais nesusiduria tai skamba lygiai tiek pat įdomiai kiek man skambėtų nauja variklio vožtuvo modifikacija paskutiniame BMW modelyje (tikiuosi nesuklydau, kad vožtuvai kažkaip susiję su varikliais, non? Skaityti toliau…Antro rinkimų turo prognozė pasitelkiant neuroninius tinklus
Pirmiausia turiu įspėti: nemanau, kad reikėtų į gautus rezultatus žiūrėti labai rimtai. Neuroninio tinklo mokymui naudojau tik 2012-ų metų Seimo rinkimų apygardų duomenis, tad imtis labai nedidelė, o tai turėtų lemti ir gana nemažą paklaidą prognozėse. Galbūt tikslesnių rezultatų būtų galima tikėtis naudojant apylinkių, o ne apygardų duomenis.
Prognozuoti šių metų rezultatus iš 2012-ų metų duomenų nelengva ir dėl stipriai pasikeitusio partijų populiarumo: žalieji valstiečiai prieš ketverius metus nebuvo labai patrauklūs rinkėjams, o ir Skvernelio atsiradimas labai šią partiją pakeitė. Įdomu tai, kad Darbo partijos bei tvarkiečių kritimas iš aukštumų gana gerai atsispindi neuroninio tinklo rezultatuose: jiems prognozuojama laimėti mažiau apygardų nei jie šiuo metu pirmauja. Kad ir kaip ten būtų, gavau tokį rezultatą:
| Prognozė | Dabar pirmauja | |
|---|---|---|
| LVZS | 24 | 21 |
| TSLKD | 24 | 22 |
| LSDP | 9 | 10 |
| LRLS | 5 | 4 |
| LLRA | 3 | 3 |
| TT | 2 | 4 |
| KITI | 1 | 2 |
| DP | 1 | 3 |
| NEP | 2 | 2 |
Neuroninis tinklas „išmoko“, jog stiprus lenkų pirmavimas apygardoje dažniausiai lemia ir pergalę antrame ture. Algirdui Paleckiui pergalė neprognozuojama, nes istoriniai pernai metų duomenys rodo, jog „Frontui“ ne itin sekėsi – bet jo puikus pasirodymas pirmame ture tikriausiai buvo netikėtas ir daugeliui politikos analitikų. Keisčiausia prognozė, kuria sunku patikėti yra 52-oje Visagino-Zarasų apygardoje, kurioje antrame ture kausis Darbo partija su tvarkiečiais (pergalė prognozuojama Darbo partijai, nors stipriai pirmauja tvarkietis Dumbrava). Keistoka, bet gal ir logiška 40-osios Telšių apygardos prognozė, kur stipriai pirmaujantis darbietis turi mažai šansų atsilaikyti prieš valstietį Martinkų. Kaip jau minėjau, Darbo partijai šis modelis daug šansų nepalieka. Visas apygardų sąrašas su prognozuojamais nugalėtojais ir tikimybėmis, kad nugalės pirmaujantis.
Turint nedaug istorinių duomenų tikriausiai labiau pasitikėčiau politikos ekspertų prognozėmis konkrečioje apygardoje arba modeliuočiau tikimybes kiek kurios partijos rėmėjų ateis į antrą turą bei palaikys ne savo partijos kandidatą: būtent tokį modelį ruošia WebRobots komanda, kuri leido man pasinaudoti jų surinktais iš VRK duomenimis. Idėja patreniruoti neuroninį tinklą ir kilo susidūrus su problema ar nebūtų galima kaip nors statistiškai išskaičiuoti tikimybių, kiek, tarkim, socialdemokratų palaikytų konservatorių kandidatą jei jis būtų likęs prieš darbietį. Taip pat galima pažiūrėti į Vaidoto Zemlio prognozes.
Post Mortem
Rezutatai buvo stipriai kitokie, nei buvo tikimasi: daugiausiai prašauta (tikriausiai dėl to, kad 2012-aisias valstiečiai pasirodė ne itin įspūdingai) su LVŽS ir TSLKD. Tam tikros tendencijos buvo teisingos – Darbo partija, Tvarka ir Teisingumas bei Socialdemokratai iš tiesų gavo mažiau mandatų nei buvo pirmaujama po pirmo turo, tuo tarpu liberalai sugebėjo laimėti daugiau apygardų nei pirmavo po pirmo turo, tačiau šių pokyčių mastas buvo žymiai (žymiai žymiai) didesnis. Iš viso, neuroniniai tinklai sugebėjo atspėti 48 apygardas (67% tikslumas). Palyginimui – rankomis dėliotas Webrobots komandos modelis pasiekė 80% tikslumą. Tiesa, atmetus kai kuriuos nelogiškus neuroninio tinklo siūlymus, kurie plika akimi atrodė keisti ir pataisius prognozę Dainavos apygardoje dėl Vinkaus skandalo (ko iš 2012-ųjų duomenų niekaip nebuvo galima žinoti), buvo galima pasiekti maždaug 75% procentų tikslumą. Ne kažką, bet šis tas.
Skaičiuojant modelio patikimumą, dažnai žiūrimas plotas po Receiver Operating Characteristic (ROC) kreive (kuo gerenis modelis, tuo jis turėtų artėti link vieneto). Štai modelių palyginimai:
| Area under ROC curve | |
|---|---|
| Neuroninis tinklas (tikimybės) | 0.597143 |
| Webrobots modelis | 0.708095 |
| Neuroninis tinklas (binarinis) | 0.549048 |
| Laimės pirmaujantis 1 ture | 0.500000 |
| Laimės pirmaujantis daugiamandatėje | 0.487619 |
O čia pačios ROC kreivės:
