Šiandien sužinojau kad sergu. Tiesą sakant tai įtariau jau senokai, bet dar niekas taip tiesiai ir įžūliai man to nebuvo pasakęs. O pasirodo sergu tokia liga, kuriai nėra net lotyniško pavadinimo – priklausomybe nuo interneto (internetophilus chronicus?). Turbūt ja sergat ir jūs, jei jau skaitot šias eilutes, nes ji yra stipriai užkrečiama per visokius interneto dienoraščius ir kitas kompiuterastines erdves. O visą tai sužinojau iš pono Virginijaus Savukyno straipsnio OMNI laike (kurį savaime suprantama pirmą kart perskaičiau per mobilų telefoną WAP pagalba – internetas manęs niekad nepalieka).
Štai šio straipsnio pradžia:
Ar jums pažįstamos tokios situacijos? Jūsų sutuoktinis prisijungia prie interneto vakare, o kai baigia naršyti, būna ankstyva aušra? Jūsų vaikai grįžę iš mokyklos pirmiausia puola prie kompiuterio ir užsikniaubę praleidžia visą likusį laiką? O jūs patys norėdami įjungti mikrobangų krosnelę bandote iš pradžių suspaudyti slaptažodį. Jei taip – jūsų šeima yra internetoholikai. Kitaip tariant, priklausomi nuo interneto.
Huh? Sutuoktinis? Vaikai? Matyt sergu sunkiau nei galima įsivaizduoti, nes nesimato nei vaikų nei sutuoktinės. O kam jos ir reikia kai yra internetas?!
Jei rimčiau tai priklausomybė nuo interneto tikrai egzistuoja. Gaila, kad straipsnio autorius pasirinko pakalbinti kažkokią
Jekateriną, kuri praleidžia internete tik 4 valandas per parą. Tikrai yra žmonių kurie gyvena ir kvėpuoja internetu visą dieną o ne varganas 4 valandas (aš – vienas iš jų). Juk darbe pasėdžiu 8 valandas, troleibuse naršau WAP, namie sėdžiu IRC ir t.t. Susidaro kokia 12 valandų per dieną. Tad autoriaus posakis:
Silpniausia priklausomybė nuo interneto atsiranda praleidžiant pasauliniame tinkle šiek tiek daugiau nei 4 val. per dieną, o „sergantys“ sunkiausia forma internete praleidžia apie 7 val. per dieną.
turėtų reikšti, jog mano būklė yra super-ultra-hiper-maxi-sudėtinga ir matyt esu ties virtimo į IP adresą riba.
Pats straipsnis ganėtinai juokingas, su tokiomis pasakėlėmis apie mistinius Amerikos studentus ir apie pagąsdinimus apie miego sutrikimus ir paranojas (taip, miego sutrikimai egzistuoja. Bet dažniausiai dėl nepadarytų darbų. O dėl paranojos, tai kaip tik visuomenėje jos per mažai – niekas net nesusimąsto jog negalima slaptažodžių klijuoti ant monitoriaus).
Po to straipsnio autorius pateikia pokalbį su profesionaliu psichologu, kuris atrodo nustebęs štai taip atsako į pateiktą klausimą:
Ar jūs, kaip psichologas, buvote susidūręs su panašiais priklausomybės atvejais Lietuvoje?
Yra buvę tokių tėvų, kurie kreipėsi dėl savo vaikų. Bet patys jaunuoliai nesikreipia, nes mano, kad tokia jų būsena yra visiškai normali.
Kažkodėl manau, kad mano būsena visgi yra normali. Galėčiau išbūti be interneto ir savaitę-dvi, tai nesukeltų didelių problemų (Juk buvau atsisakęs IRC ir sėkmingai be jo gyvenau kokias porą savaičių). Kai nesu internete, nesijaučiu nepatogiai, nepatiriu psichologinių traumų. Na, aišku, visad žinau, kad internetas yra mobiliame telefone ;-)
Pati juokingiausia yra striapsnio pabaiga:
Tad jei pastebėjote, kad jums blogai be interneto, galite kreiptis į psichologą arba į specialias interneto ligonius
gydančias klinikas. Lietuvoje tokios nėra, bet užtat yra Amerikoje. Ten žmonės, kenčiantys nuo internetinės priklausomybės, mokomi griežtai apriboti valandas, praleidžiamas naršant po internetą. Paprasčiausia priemonė – prie kompiuterio pastatyti žadintuvą, rodantį, kada baigsis laikas. O jei nenorite važiuoti į kliniką, patariu parduoti kompiuterį ir nusipirkti akvariumą. Jis funkcionuoja panašiai kaip jūsų ekrano užsklanda.
Kai paskutinį kartą žiūrėjau, tai „kompiuteris“ nebuvo tas pats kaip „internetas“. Kompiuteriu daug ką galima nuveikti ir be interneto. Nors tiesą sakant tai jau antras kartas šiomis savaitėmis kai girdžiu jog kompiuteris sutapatinamas su internetu. Mano bendradarbė, pamačiusi mano Palmą, iš kart paklausė ar jame yra internetas. Atsakiau jog ne (tada neturėjau naujojo mobilaus), o ji man pareiškė „tai kam reikalingas kompas, jei nėra interneto?“. Huh… Matyt reik važiuot į tą kliniką Amerikoj. Įdomu ten yra plačiajuostis interneto ryšys?
tai taip iseina,kad jei mes skaitom sias eilutes esam ligonej…:) geras!:) seip as kai neturiu neto (visa diena nuo 7 iki 6 val.) pasikuriu serveri ir imituoju interneta! tai as ir jau super ligonis?:) beto as ir nelabai suprantu kam palmas be neto? na asiq ten galima susirasyti duomenis ir pan. bet toliau?
Huh. Manualu skaitymas, programavimas, žaidimai (tik ant Palmo ir žaidžiu ;), e-bookų skaitymas. Dažniausiai būtent knygas ir skaitau Palme.
hem…. na zaidimu yra teke matyti o vat kaip programuojama su palmu tai ne:) bet ar patogu e-bookus skaiti?:]
mes tai mes, sergam, bet pasirodo serga ir tie, kurie turetu mus gydyt! teko cia poliklinikoj apsilankyt. uzeinu i registratura, aisq iskart akys krypsta i kompa :), o ten! Delfi chatas. uzeinu pas daktara – delfi chatas. einu namo, pro pagrindine registratura (mano pilklinikoj jos dvi) – DELFI CHATAS !!!
netikit? santariskiu konsultacine polilinika. pasiziurekit :)
nu as irgi praleidziu ~12val per diena internete. ir nieko, gyvas. troleibuse dazniausiai klausau plejerio instead of pensininku bumbejimas, nes savo telefone neturiu uzsisubskraibines wapo (tiesa siandien bandziau susirast kainas bet taip ir nepavyko), o mano palmas ganetinai senas, tai net neaisku ar pavyktu prisijungt prie neto.
o as tai labiausiai psichologiskai priklausomas nuo oro. vos tik bandau mest kvepuot, uzeina pamelynavimas, nuo abstinencijos prasideda traukuliai. nu niekaip neiseina mest… gal reikia profesionalu pagalbos?
nieko nuostabaus, kad kompas=internetas. juk mes gyventam tinklo visuomenėje, o kompas visų pirma yra būdas pasijungti į tinklą, o tik po to skaičiavimo mašina, kuri gali dar kažką daryti. o ką kažką ji gali daryti? ko verti offline žaidimai, kai yra tinkliniai žaidimai? o programavimas – apskritai psichų užsiėmimas.
šiaip aš irgi buvau gana rimtai įkliuvęs prieš penketą metų – visą vasarą eidavau prie kompo ir sėdėdavau, brousindavau, pats nesuprasdamas ką ir kam. bet vėliau išgijau, išsigydžiau. dabar, po dienos mirkimo tinkle, kompo namie nebejungiu. apskritai kompo namie įjungęės nebuvau turbūt jau pusę metų… nors tiesą pasakius, blogus iš mobilkės perskaitau važiuodamas į kontorą troleibuse… ;)
Gera diena,
malonu, kad skaitomas mano straipsnis, kuris buvo is tiesu radijo reportazas. Beje, ten sudetos psichologu mintys, o ne mano isgalvojimai. Antra, reportaze aiskiai pasakyta, jog priklausomybe yra tuomet, kai jauciamasi blogai be interneto.
ir dar – jei pats sutapatini kompiuteri su internetu, tai jau paties problemos.
geriausiu!
Sveiki, pone Savukynai,
Dėkoju, kad apsilankėte mano dienoraštyje ir nepatingėjote palikti jame komentarų. Jūsų straipsnius aš visada stengiuosi perskaityti (jei tik jie būna OMNI Laike) ir tikrai jus gerbiu.
Suprantu, kad turbūt man reikėtų nesutikti ne su jumis asmeniškai, o su tais psichologais, kurių nuomonę perdavėte savo straipsniu. Mano asmenine nuomone "priklausomybės nuo interneto" baimė labai primena baimes, ateinančias su kiekviena nauja technologija — savu laiku buvo manoma kad jaunoms merginoms yra nesveika kalbėtis telefonu ilgiau nei keletą minučių, nes kitaip gali būti sužalota jų silpna psichika (kai kas gal ir dabar dar ginčytųsi už tokią nuomonę, bet manau sutinkam, kad ji dabar kelia tik šypseną).
Dėl kompiuterio tapatinimo su internetu, tai tokią mintį pasigavau iš jūsų straipsnio šios citatos:
O jei nenorite važiuoti į kliniką, patariu parduoti kompiuterį ir nusipirkti akvariumą.Kadangi visame straipsnyje buvo kalbama tik apie priklausomybę nuo interneto, iš šios citatos galima padaryti išvadą, jog kompiuteris ir yra internetas. Juk kitaip užtektų tik ištraukti laidą iš tinklo plokštės ar kitokiu būdu nutraukti interneto ryšį? Atsiprašau, jei ne visai tiksliai interpretavau jūsų mintis.
Kad ir kaip ten bebūtų, mano paistalionių asmeniniame dienoraštyje nereikia imti per daug į galvą ir per daug dėl jų sielotis (nes pagal jūsų komentaro toną supratau, jog jus kažkaip įžeidžiau. Atsiprašau, to nenorėjau.)
gera diena dar syki:)
kritika visuomet gerai. sakau nuosirdziai, nes ji leidzia i savo darbus pasiziureti su distancija; o tai yra salyga kelti savo darbo kokybe.
Tad tikrai neisizeidziau (juolab kad kritikuota smaiksciai:)
Tad dabar mano eile atsiprasyti, kad galbut per daug grubiai i ja atsakiau:)
sekmes!
na geras straipsnis… moxliuk gali didziuotis sis straipsnis man padeda pasiruoshti lietuviu kalbos yskaitai.. :) kaiptik kalbesiu apie tai kada kompiuteris tampa pavojinga prilausomybe :) tai vot teip einu toliau skajtytis straipsniu panasiu y shy
as taip par pasirinkau sia tema lietuviu kalbos iskaitai laikyti:D
jau radau labai daug informacijos, nemanau kad bus labai sunku:D
mmmjo. Googlio deka as irgi cia atsiradau…
Irgi lietuviu iskaita. Moksliuk tavo blogas spardo siknas.
gal malonesit pasidalinti informacija?:) cia yra ir daugiau liet. isk. laikanciu :)
per diena prie pc sedziu apie 4-6val,nemanau kad segru, ir tevai tai toleruoja. jei jau neiseina panarsyti po neta(nera laiko Ar pc uzimtas brolio) tikrai nemirstu. nsmn cia viskas apie ta internetocholija :)
paprasciausiai daktarams ir psichologams reikia pinigu.
jie nebezino kuom uzsiimti ir prisigalvoja visokiu nsmn
sergu? ;DDDD žiauru.
kad priklausomybe nuo interneto ar nuo kompiuterio egzistuoja tai neverta ir gincytis… man pusbrolis (nepatikesit bet jam 5 metai) tevu nedrausminamas prie kompiuterio praleistu istisas dienas, jis budamas tokio amziaus bando pameluoti (savo mociutei ar dar kam), kad tik prieitu prie kompo.
gh
Geras straipsnis, taipogi padeda lt iskaitos praktikai ruostis :)