The Economist šią savaitę viena pagrindinių savo temų pasirinko juodaodžių padėtį Jungtinėse Amerikos Valstijose. Cituojama statistika tikrai stebina: vienas iš trijų juodųjų vyriškių kažkuriuo savo gyvenimo momentu pabuvos kalėjime (baltieji vyrai į kalėjimą patenka penkis kartus rečiau), juodaodžių žmogžudžių yra apie septynis kartu daugiau nei baltaodžių (tiesa, juodųjų nužudytųjų irgi žymiai daugiau) ir panašiai. Didžioji dalis šių problemų kyla ne iš to, kad judieji yra juodi ar kaip nors kitaip mąsto, tiesiog dauguma juodųjų turi labai mažą išsilavinimą, gyvena skurde, o jų aplinka jų neskatina ko nors siekti – žurnale rašoma, jog juodaodžiai vaikai, kurie gauna gerus pažymius yra niekinami ir skriaudžiami bendraamžių, o juodieji bent du kartus dažniau iškrenta iš universitetų, net jeigu iki ten ir prisikasa. Du trečdaliai juodaodžių vaikų yra nesantuokiniai, o dažnai jų sektinas pavyzdys būna narkotikų pardavėjai ir gangsteriai. Nors juodaodžiai gangsteriai uždirba itin nedaug: paprasčiausi nusikalstamų gaujų nariai uždirba vos 3.30 JAV dolerio už valandą – mažiau nei minimali alga – ir dar vienas iš keturių per ketveris metus gali būti nužudytas.
3 Comments
Comments are closed.
Kažkoks labai jau rasistinis straipsnis. Mano nuomone, tokių dalykų, kas ten sakoma, kaip tik kuo mažiau akcentuot reikia, nes tai eilinį kartą išskiria juodukus iš kitų. Rasizmas sux! :)
Na kaip… Manua ten akcentuojama kaip tik tai, jog juodaodžiai gyvena būtent šitaip, nes jų mažesnės pajamos, mažesnis išsilavinimas, ir kad jie skendi skurde. Kaip sakant, akcentuojama, jog problema turbūt ekonominė. Juolab priduriama, jog didėja ir vidutinės klasės juodaodžių, o tie kas nori, gali pasiekti labai daug (Kondoliza Rice, Kolinas Powellas juk juodaodžiai)
haha x2 užsimerks ir bus politiškai korektiškas.