Herbjørg Wassmo: Dinos knyga

Šią knygą perskaičiau jau prieš keletą dienų, bet per visus kraustymusis neturėjau laiko ją dorai aprašyti.

Iš tiesų, nieko nebuvau girdėjęs apie šią autorę ir nebuvau skaitęs nei vienos jos knygos, nors kiek žmonių paklausiu, ar kas ją žino, tai visi linkčioja galvomis ir teigia, jog skaitė jos knygas prieš kokius septynerius metus. Ši knyga irgi pateko į mano rankas tik todėl, jog viena bendradarbė sakė, jog tai jos mėgstamiausia knyga. (Labai sunku pasakyti, kokia knyga man pačiam yra mėgstamiausia, bet turbūt priklausomai nuo žanro į labiausiai patikusiųjų sąrašą patektų „Hitchhiker’s Guide to the Galaxy“, „1984“, „Senis ir jūra“ bei „Catch-22“. Oh, ir turbūt Biblija. Dar Umberto Eco kūriniai.)

Šiaip apie „Dinos knygą“ nepasakyčiau, kad labai super knyga. Na, ganėtinai įdomi, bet tiesiog be kažkokios vienos didelės minties, be kažkokios visa apimančios idėjos. Paklaustas apie ką ta knyga turbūt pasakyčiau, kad ji apie šizofrenišką ekscentrišką moterį, kuri turėjo būti vyru ir varė visus iš proto. Knyga šiaip susiskaitė ganėtinai smagiai ir greitai, bet noras skaityti tęsinius nelabai kilo. Kažkodėl ji manęs labai neužkabino ir man pasirodė, jog tai gana paprastas romanas. Visų giriamas „Dinos knygos“ stilius man irgi nepasirodė labai jau neįprastas ar tuo labiau „vežantis“ – netgi mokyklos literatūros pamokų programoje galima sutikti įdomesnių rašymo stilių. Matyt tikėjausi iš šios knygos kažko daugiau nei gavau.