Jau senokai norėjau paskaityti kokią nors Sigito Parulskio knygą. Ir visai neseniai paskaičiau. Dabar net nežinau, ar Parulskis visada toks apgailėtinai sarkastiškas, ar čia tokia nuotaika knygoje „Nuogi drabužiai“ sukelta jo skyrybų. Daugumoje knygoje surinktų esė stilius toks, jog primena įmantrias prisigėrusio žmogaus įžvalgas, kurios gali atsirasti galvoje tik tada, kai atsistoti nebepajėgi, tad tenka mąsliu žvilgsniu žiūrėti į butelio likutyje žaidžiančius šviesos atspindžius ir jaustis vieninteliu genijumi, kurio niekas nesupranta. Tiesa, Parulskio rašymo stilius įdomus tuo, kad jame pilna netikėtų minčių vingių, sudėtingų išsireiškimų, palyginimų, citatų, tačiau visa tai perskaičius nepalieka jausmas, kad po tomis įmantrybėmis turėjo būti kažkokia labai akivaizdi prasmė, bet kuo labiau stengiesi tą prasmę užčiuopti, tuo dažniau imi galvoti, kad prasmės iš tiesų ten nebuvo, o visas tas įmantrumas ir buvo tam, kad pridengtų šią nuogybę.
Nors ten, kur Parulskis nėra ciniškas, ten kur žavisi kitais, kur gerbia aplinkinį pasaulį, jo mintys man patiko. Gal paauglystėje būtų patikęs ir cinizmas, bet man atrodo, jog ciniškumas man nebepatinka, nes jis dažniausiai slepia paprasčiausią neišmanymą.
Kita vertus, ši knyga visgi kažkokius jausmus sukėlė, nors tie jausmai ir tėra šioks toks bjaurėjimasis autoriumi, jo mintimis: šiuolaikiname pasaulyje tai gal ne toks jau ir dažnas reiškinys, tad turbūt reikėtų pripažinti, jog Parulskis rašyti moka. Tik galėtų jo mintys būti artimesnės manoms, kad galėčiau žavėtis jo talentu.
ogo kaip saunu, kad musu moksliukas pripazino kazkokio sigito parulskio literaturini talenta: ''reiketu pripazinti, jog Parulskis rasyti moka'' !!! keista, matyt koks ''da vincio kodas'' ar dar geriau tokia populiari populiarioji psichologija butu arciau musu herojaus sirdies?..o gal ir reiketu pradeti nuo to, kad gerbiamas puslapio autorius gerokai paprastesnis, nei parulskio ese zmogus?
tiesiog suerzino toks visiskai banalus ir pavirsutiniskas atsiliepimas apie is tiesu literaturos pasaulyje branginama ir taip vienareiksmiskai nevertinama knyga.
:)
Dėkui už komentarą ;) Nemanau, kad esu literatūros kritikas, tad ir nenorėčiau, kad kas nors mano požiūrį į šią knygą laikytų itin svarbiu. Sutinku, kad esu gerokai paprastesnis, nei Parulskio esė žmogus, ir turbūt dėl to man sunku suvokti Parulskio esė žmogaus problemas ir išgyvenimus. Ir jokiu būdu čia Parulskis nekaltas. Bet aš irgi galiu kartas nuo karto išreikšti paprasto ir nesuprantančio žmogaus nuomonę apie perskaitytą knygą. Nors ta nuomonė yra tik banali ir paviršutiniška ;)
Don't take critics, fight with it! ;)