Pastebėjau, kad jeigu pradedu darytis itin sudėtingus todo sąrašus, tai dažniausiai nuveikiu tuos visokius mažai reikšmingus darbelius, bet atrodytų, jog taip ir nieko naudingo nepasiekiu. Pasirodo, panašiai mąsto ir Paul Graham, kuris teigia, jog jeigu stengiesi nudirbti visus mažus darbelius, tai dažniausiainieko nenuveiki didžiųjų darbų labui. O juk tie didieji projektai ir turėtų būti svarbiausi.
I think the way to “solve” the problem of procrastination is to let delight pull you instead of making a to-do list push you. Work on an ambitious project you really enjoy, and sail as close to the wind as you can, and you’ll leave the right things undone.
Dabar turbūt nesijausiu kaltas, jeigu pamiršiu kokį vieną kitą nereikšmingą darbelį, kuris mėtėsi todo sąraše.
Pagal Pareta,
20% svarbiausiu darbu list'e – 80% tikslo.
Svarbu susikoncentruoti ties paciais lemiamiausiais dalykais.
Na, bet TODO listai reikalingi. Seniai pastebėta.
Jei reikia kažkokius dalykus padaryti, ir dar tuo labiau jei juos daryti reikalauja laiko ar nemažai darbo, atidėlioju nuolatos. Tačiau, jei yra TODO listas, ir gali užbraukinėti kryžiukus ties jau atliktais darbais, žymiai geriau.
A great invention. ;-)
Visgi todo sąrašas yra TheGoodThing(tm). Ypač kai prieš akis darbas – didelis, ir nevisai aišku, nuo kurio galo jo griebtis. Man bent jau todo sąrašas po ranka yra žymiai geriau, nei kad neaiški "kažko krūva" galvoje (nes tada būna "hm… neaišku ką daryt… matyt reikia pabrowsint ir blogus paskaityt" :)).
Kitas geras požiūris: "just do it!": http://www.robertblum.com/articles/2005/12/15/just-do-it
Darant todo list'u mano nuomone reikia galvoje turėti šiuos dalykus:
1. Užsirašydamas kažką į todo list'ą tu susikoncentruoji ties tuom, taigi jie tikrai reikalingi.
2. Per maži tikslai neuždega ugnelės, per dideli atbaido (todėl todo list'us reikia skaidyti, bet ne per daug;))
Ech,
kaip tik sėdžiu ir galvoju "hm… neaišku ką daryt… matyt reikia pabrowsint ir blogus paskaityt"
Gal reiks TODO pasidaryti :)