Einšteino reliatyvumo teorijos teigia, jog laikas yra reliatyvus: jeigu žmogus būtų įsodintas į kosminį laivą, kuris skristų beveik šviesos greičiu, jam atrodytų, jog kelionė truko gal tik kokius metus, kai Žemėje jau bus praėjęs gal ir koks tūkstantmetis. Tyler Cowen klausia, kokios turėtų būti palūkanų normos tokioje ekonomikoje, kurioje būtų įmanoma pasinaudoti šiuo faktu? O kokia turėtų būtų palūkanų norma kosminio laivo viduje? Ir ar jei norime turėti visiškai apibendrintą finansų teoriją, kuri veiktų ne vien Žemėje, ar nevertėtų kalbant apie palūkanų normas atsižvelgti ir į skolininko/tojo greitį?
3 Comments
Comments are closed.
ja! As vaziuoju 130 km/h, tai palukanos dabar paskui mane nebespeja? Blogai, labai blogai…
Ar neprimena visa tai kazkokios utopines realybes paiesku?
idomu, zinoma :)
tik artimiausia amziu tai tikriausiai liks teorija. nebent kokia birza sugalvotu persikelti i kosmini laiva ir skristu ieskot resursu i plutona!
O koks laukia likimas tu, kurie uzsisalde save planuoja savo palukanas atsiimti tuomet, kai bus sugalvoti budai juos atgaivinti?:
Src: http://yro.slashdot.org/article.pl?sid=06/01/22/2259259
Is principo, tai tas pats. Uzsaldytu lasteliu judejimo greitis, ir pokyciai yra daug mazesni palyginus su aplinkinio pasaulio, todel laikas santykinai eina gerokai leciau.
O kas susije su finansais, tai siuo atveju palukanu augimas nepriklauso nuo to, ka ju savininkas daro, o priklauso nuo greicio, kuriuo vyksta finansines operacijos.
Galbut bus taip, kad palukanos bus skaiciuojamos TIK kaip dividendai, t.y., nebus pastoviu normu, nes bet kokios palukanos turi eksponentiniu savybiu, ypac ilgalaikiu atveju, o eksponentinis ekonomikos augimas visa laika nera labai daug tiketinas, ir tuo labiau – nuspejamas.
Jei butu nustatyta kokia nors konkreti palukanu norma, tai atsirastu pavojus, kad viena diena visi pinigai priklausys tiems, kuriu sitoj Zemeje nera.
:)
//sorry, jei cia pridariau loginiu klaidu, labai miego noriu… siaip, idomi mintis though//