Ką tik pabaigiau skaityti dar vieną vadybos klasiko knygelę. Šį kartą tai Henrio Fayol‘o knyga apie administravimą.
Henris Fayol‘as buvo pirmasis, kuris iškėlė vadybos reikšmę ir svarbą, pastebėdamas, kad kuo aukštesnes pareigas įmonėje užima darbuotojas, tuo jam reikia mažiau specifinių savo specialybės žinių, nes savo darbe jis naudojasi tik savo administraciniais įgūdžiais. Administracija, arba šiais laikais vadinama vadyba, Fayol‘o manymu susideda iš planavimo (planų, strategijos kūrimas), organizavimo (čia įeina hierarchijos įvedimas kompanijoje, atsakomybės padalijimas), koordinavimo (atrodytų, jog Fayol‘o nuomone koordinavimas susideda iš savaitinių gamybinių posėdžių, kuriuose keičiamasi operatyvine informacija ir sustyguojamas skyrių darbas), vadovavimo (nurodymai, ką kam daryti, personalo valdymas, ataskaitų skaitymas) ir kontrolės.
Fayol‘as aprašo ir pagrindinius administravimo principus, kurie šiais laikais atrodo savaime suprantami ir visuotinai priimti. Darbas turi būti padalintas tarp darbuotojų, kad jie galėtų specializuotis, o kiekvieno darbo nedirbtų keli žmonės. Valdžia, kuri suteikiama darbuotojui, turi prilygti atsakomybei, kad nebūtų taip, jog darbuotojas galėtų piktnaudžiauti valdžia už tai neatsakydamas, arba kad darbuotojui nebūtų užkraunamas toks darbas, kuriam darbuotojas neturi pilnų įgaliojimų atlikti. Fayol‘o nuomone, kompanijoje turi vyrauti tam tikra drausmė, kad ji galėtų siekti bendro tikslo. Darbuotojams duodami įsakymai turi būti neprieštaringi, kad nebūtų taip, jog vieną kartą liepiama daryti taip, o kitą – jau anaip. Kompanijoje buri būti ir krypties vienovė, kad visi skyriai ir darbuotojai siektų vieno bendro tikslo. Asmeniniai darbuotojų interesai neturi būti iškelti aukščiau už kompanijos interesus. Darbuotojo atlygis turi būti pakankamas ir kad motyvuotų dirbti (anot Fayol‘o, kartais labiau tinka valandinis užmokestis, o kartais – vienetinis: tai priklauso nuo situacijos). Kompanijoje turi egzistuoti labai aiški hierarchinė vadovų grandinė, kad kiekvienas žmogus būtų atsakingas tik vienam vadovui (matricinės struktūros yra blogis). Bendrovėje turi vyrauti tvarka, vadovai turi būti nešališki ir jie turi stengtis, jog kompanijos personalas būtų kuo stabilesnis – kad kompanijos darbuotojai nesikeistų kas mėnesį.
Kai kurie dalykai _jau_ nebeatrodo savaime suprantami, ar priimtini :)
Tas irgi tiesa :)
Ee, moxliuk, negadink savo markes. Dabar pilna visur spausdinimo klaideliu.
Standartinese kompanijose taip ir yra. Klausimas kiek jos turi/tures potencialio siandienos isprotejusiam pasaulyje? Asmeniskai rekomenduoju paskaityti "eretika" ar "septyniu dienu savaitgali", nors, berods "eretika" esi skaites?
Skaitojas: atsiprašau, pasitaisiau lyg ;)
Eretiką esu skaitęs, bet ta knyga manęs neįtikino — gal tiesiog per daug viskas utopiškai ten atrodė.
> Administracija, arba šiais laikais vadinama vadyba
Kiek pamenu iš vadybos paksaitų – yra dvi mokyklos to mokslo, viena amerikoniškoji, kita europietiškoji (iš prancūzų atrodo kilusi). Viena vadinama administravimu, kita – vadyba. Nors iš esmės tai tas pats mokslas tik kitoj saujoj :]
Tai dar paskaityk "septyniu dienu savaitgali" ;) Nieko ten utopisko isigilinus i situacija. Lygiai tokia pati utopija yra ir wikipedia projektas, kuris uzuot virtes siukslynu yra vienas nuostabiausiu informacijos zinynu internete, nors nera jokios kontroles, tik sveikas protas ir savikontrole (kuo paremta ir visa SEMCO kompanija).
Aš irgi eilinį kartą pareklamuosiu tą "Septynių dienų savaitgalį". Iškristalizuota.
Tiesiog realizuota tai, apie ką rašė Druckeris, Kolinsas, Godinas ("Survival is not enough" ir kiti (kad ir tų pačių 37 signals "Getting Real") :) Labai smagu skaitant tas sąsajas atrinkinėti.
Be to Semleris ir pats rašo, kad žiūrėjo į juos daug kas,
bet pamėginti tą pati nesiryžo. Nenuostabu, tam ir drąsos
labai daug reikia, ir akcininkai maišosi ;)
Svarbiausia, aišku, tikėjimas pačia idėja.
Plius dar pasiūlysiu paskaityt "Why business people speak like idiots" vienas smagesnių dalykų kuriuos skaičiau :)
:) vat vat, tas "ir akcininkai maišosi" labai atspindi mano požiūrį, nes pastaruosius dvejus metus tik kaip akcininkas ir mąstau ;)
O kaip Henris apibūdina patį terminą ADMINISTRAVIMAS ?