Pasirodo, posakis, jog sėkmę devyniasdešimčia procentų lemia darbas, ir tik dešimčia – talentas, yra daugmaž teisingas. Bent jau taip mano vis daugiau ir daugiau mokslininkų. Šiuo metu netgi manoma, jog reikėtų pamiršti tokias savokas kaip „genijus“ ar „talentas“, kadangi tikėtina, jog sėkmę pilnai lemia ne kas kitas, o darbas. Netgi didžiausi genijai, tokie kaip Mocartas, Niutonas ar Einšteinas, pasiekė savo viršūnę ne ko kito, o atkaklaus darbo pagalba. Dažniausiai daugiausiai pasiekė žmonės nebūtinai turi didžiausius intelekto koeficientus, tačiau jie turi puikius mokytojus, ir yra pasiryžę padėti labai daug pastangų savo tikslams pasiekti. Tai reiškia, jog nereikia būti išskirtinių gabumų, kad galėtum ką nors pasiekti, bet kartu tai rodo, jog reikia būti nusiteikus sunkiai dirbti.
O kiek visgi sunkiai reikia dirbti? Mokslininkai mano, jog dešimties metų atkaklių pastangų turėtų pakaktų, jog pasižymėtum pasirinktoje srityje pasauliniu mastu. Būtent bent tiek laiko prireikia geriausiems atletams, pianistams, mokslininkams ar skulptoriams pasiekti pasaulinį pripažinimą. Netgi tie, kurie atrodo turi įgimtą talentą, praleidžia panašų laiko tarpą lavindamiesi: Mocartas pradėjo mokytis griežti smuiku trejų metų, o septynerių rašė simfonijas, bet jomis neišgarsėjo. Tikrai dėmesio sulaukusius kūrinius jis pradėjo rašyti tik paauglystėje, būdamas penkiolikos – tad tam prireikė apie dvylikos metų darbo.
Manau vis daugiau ir daugiau mokslininku priena prie teisingu isvadu.
O kuomet pats nedirbi sunkiai visuomet randi pasiteisinima: kalta valdzia, arba "jis/ji Sekmingas/a" – tai, dazniausiai ka kiti pasakys po to, kai sunkus darbas duoda rezultatus.
(cia turiu omeny ne finansinius, nes ypac LTU yra ir postsovietiniu "stebuklu", nors kazkada skaiciau lryte apie lietuviskus loteriju "milijonierius" tai didzioji dauguma, issvaiste, "pragere" ir dar spejo ne tik su kaimynais bet ir su giminem susipest, bet cia jau kita tema, nes kai lengvai gauni to nesugebi ivertint..
As tai perfrazuociau truputi kitaip – kiekvienas is musu turi genijaus potencialo, tik kartais nenorime jo atskleisti.
pratesiant kafkos minti – aba neturime tam galimybiu / aplinkybes neleidzia
Pritariu straipsnio autoriui. Esu jau senas "moxliukas". Bet pati sugebėjau pakliūti į savo "genijaus" pinkles, vos nepaklysdama klaidžiuose mokslo labirintuose. Ir supratau,jog siekiant naujų žinių, nepakanka tik gabumų, reikia ir darbo…Priminėte, kad kiekvienas žmogus gali padaryti viską, tik…reikia didelio noro
praktika rodo, kad kuo daugiau tų galimybių tuo labiau tingisi tai padaryti
Labai teisingas pastebijimas. Butent taip dazniausiai ir yra. O m3000 mintis yra tipiskas pasiteisinimas – "neturime tam galimybiu", "aplinkybes neleidzia". Zmogus del to ir yra protinga butybe, nes visuomet sugeba surasti sau pateisinima.
O kaip apie liaudies isminti, kad nuo darbo liksi tik kuprotas?
Priminė vieną mintį, jog protingiausi žmonės yra tinginiai. Lieptum darbštuoliui nukirst medį, jis nueis ir nukirs nieko negalvojęs. Lieptum tinginiui – gulės ir sugalvos ne vieną priežastį dėl ko "negali" kirst medžio :-) Čia tik šiaip :-)
Bud: “What about hard work?”
Gekko: “What about it? You work hard. I bet you stayed up all night analyzing that dog shit stock you gave me, huh?Where did it get you? My father worked like an elephant pushing electrical supplies, ended up at 49 dying of a heart attack. Wake up will ya pal?! If you are not inside you’re outside. Ok? And I am not talking about some $400,000 a year working Wall Street stiff flying first class and being comfortable. I am talking about liquid. Rich enough to have your own jet, rich enough not to waste time. A 50, 100 million dollars. A player or nothing!"
//–Wall Street (1987)
Čia irgi tik šiaip. Prisiminiau. :-)
Gordon Gekko "Greed-is-good" style of business went out of fashion in 90s, no? :-)
butent. Vien sunkaus darbo neuztenka. Reikia zinot ko sieki ir dirbt kryptingai. Ne zinios, o ju panaudojimas is the key.
Manau 10 metų periodas iki pasaulinio pripažinimo vis trumpėja dėl kokybiškos mokomosios medžiagos kiekio ir galimybės įgyti žinių greičiau. Taip šį reiškinį paspartina ir automatizuotos informacinės sistemos nuimančios daug darbo nuo žmogaus…
Bet iš kitos pusės – didėja ir potencialių "genijų" skaičius, tad ir kartelė kyla.