Ką tik lankiausi SEB VB makroekonomikos apžvalgos pristatyme, čia pateikiu savo užrašų santrauką:
Nors prieš keletą mėnesių dar niekas nekalbėjo apie perkaitimą, dabar tai jau labai populiari tema. Kas tai yra ir su kuo tai valgoma? Kas geriau: perkaitimas ar recesija? Perkaitimas dažniausiai sukelia recesiją ateityje.
Tarp labiausiai kilusių pernai metais akcijų rinkų buvo Peru, Venezuela, Kinija, Vietnamas, Rusija — visos jos ganėtinai rizikingos, jos yra sparčiai besivystančios rinkos. Rusijoje naftos pinigai pasiskirsto po visą ekonomiką, taigi nepaisant to, jog naftos kainos pradeda kristi, akcijos kyla. Patys rusai prognozuoja, jog jeigu naftos kaina išliktų apie 55 $ už barelį, akcijų rinka patirtų nuosmukį. Tarp kritusių akcijų rinkų buvo daugiausiai naftos gavyba užsiimančios valstybės. (išskyrus Rusiją)
Kodėl akcijos krito Kinijoje vasarį? Akcijos stipriai augo 2006-aisiais (burbulas), investuotojų baimė dėl Kinijos vyriausybės veiksmų, JAV recesijos baimė ir lūkesčiai, kad Kinijos centrinis bankas padidins palūkanų normas. Po to pasaulyje kilusi akcijų rinkų kritimo banga dar buvo sustiprinta ir šiaip bendros nuomonės, jog akcijos yra pervertintos, bei carry trade, kuris yra viena svarbiausių rizikos apetito priežasčių.Lietuvoje rinka “atsiriaugėjo” ir kilimas tęsis. Nes fundamentalios priežastys yra geresnės nei prieš tai buvusių krizių laikotarpiais — 1987, 2000 dot.komedija ir t.t. Aukštos metalų kainos rodo, jog su ekonomika viskas gerai (huh?)
Arčiausiai perkaitimo yra Kinija. jos galimybės reguliuoti ekonomiką yra žymiai geresnės nei Baltijos šalyse — ne vien dėl to, kad ji planinė ekonomika. Kinijoje plaukiojantis valiutos rėžimas, centrinis bankas gali nustatyti palūkanų normas ir t.t. Atrodo, jog šiuo metu Kinijos vyriausybė jau imasi tam tikrų realių priemonių: padidintas pelno mokestis (suvienodinant pelno mokestį užsienio ir vietos bendrovėms), tad ta stadija, kai Kinija bandė privilioti užsienio kapitalą baigiasi.
Kodėl prasidėjo kalbos apie perkaitimą Baltijos valstybėse? Inertiška ir nepasiduodanti sumažinimui infliacija, kuri silpnina konkurencingumą (Balasa-Samuelsono efektas); žemos ar net neigiamos realios palūkanų normos, smukdančios taupymą ir skatinančios kreditavimą bei vartojimą; nekilnojamo turto rinkos bumas (išskyrus Lietuvos rinką). Infliacija Lietuvoje daugiausiai atsiranda ne dėl didelės paklausos, o dėl sąnaudų kainų didėjimo, o tai yra labai blogai, nes tai mažina mūsų konkurencingumą. Be to Baltijos valstybėse yra didžiulis einamosios sąskaitos deficitas, tik menka dalimi padengtas tiesioginėmis užsienio investicijomis. Deficitas Lietuvoje, atmetus Mažeikių pardavimą, buvo padengtas tik 17%. Baltijos valstybėse didėja užsienio skola, o šią riziką Latvijoje komplikuoja didelė trumpalaikės skolos dalis ir didelė nerezidentų indėlių apimtis. Baltijos valstybėse yra kartu ir didelė paskolų dalis užsienio valiutomis — tai didelė rizika vietinės valiutos devalvavimo atveju, nes verčia gyventojus labai nerimauti.
Švelninantys veiksniai Baltijos valstybėse: žemas valstybės skolos lygis (taigi sunku daryti spekuliacines atakas), bankų sistemos priklausymas užsienio kapitalui (SEB, Swedbank ir DNB Nord veikia kaip centrinis bankas ir yra pasiryžę suteikti dideles likvidumo paskolas), padedantis lengviau atsispirti valiutos krizėms, tradiciškai didelis kainų ir darbo užmokesčio lankstumo lygis, tiesa, pastaruoju metu pažeistas struktūrinio darbo jėgos stygiaus, mažas jautrumas “užkratui” iš Centrinės ir Rytų Europos (Čekijos, Lenkijos, Vengrijos).
CRE ir Baltijos valstybėse stengiamasi skolintis eurais, kadangi palūkanos yra žymiai mažesnės (ypač Vengrijoje), tad jeigu nėra apribojimų skolintis užsienio valiuta, tai visi taip ir daro. Palūkanos išlieka mažesnės už infliaciją. SEB VB analitikų sudarytas sintetinis “perkaitimo indeksas” rodo, jog ekonomikos yra įkaitusios panašiai kaip 1998 metais. Paralelės su 1997 metų ekonominiais rodikliais labai aiškios: skiriasi tik fiskalinė politika: prieš dešimt metų biudžeto deficitas buvo milžiniškas, tuo tarpu dabar situacija yra normalesnė. Sintetinis valiutos krizės indeksas turi tendenciją didėti, bet prieš kokius metus-kitus situacija buvo rimtesnė.
Tikėtina, jog atakų prieš latą ateityje daugės, kadangi kai užuodžiama krizė, spekuliantai bando “pralaužti ribas” — plius/minus 1 proc. intervencinis lygis. RIGIBOR palūkanų normos išlieka aukštos. SEB visiškai įsitikinęs, jog nei latas, nei litas nebus devalvuotas iki stojimo į euro zoną.
Bėda yra ta, kad Baltijos valstybės neturi priemonių kovoti su tokiomis problemomis: valiutos kursas surištas, beveik išnaudoti fiskalinės politikos rezervai (biudžeto deficito beveik nėra, o Lietuvoje ir Estijoje yra perteklius), o taipogi nėra kapitalo kontrolės svertų (nebent netiesiogiai — reguliuojant bankų kapitalo pakankamumą ir pan.) Siūlomos perkaitimo gydymo priemonės silpnokos: Latvijoje siūloma tik nemažinti pajamų mokesčio, apmokestinti kapitalo prieaugį iš trumpai išlaikyto NT, būsto pradinis įnašas turės būti 10-15%, bankai turės atsižvelgti tik į legalias pajamas, subalansuoti biudžetą ir padaryti, jog jis būtų perteklinis. Lietuvoje siūloma neleisti indeksuoti pajamas, atsisakyti kas pusmetį peržiūrėti biudžetus, jeigu jie būna pertekliniai, cikliškai subalansuoti biudžetą ar padaryti jį perteklinį, toliau taikyti gerokai griežtesnius bankų kapitalo pakankamumo rodiklius bei neleisti indeksavimo būdu kelti kainas energetikos sektoriuje.
Paskutiniai Lietuvos makroekonomikos rodikliai rodo, jog pradeda silpnėti Lietuvos pramonė — didele dalimi čia veikia Mažeikių naftos problemos. SEB nesitiki, jog naftos tiekimas per naftotiekį bus atnaujintas šiemet — galbūt jis niekada nebus atnaujintas.
Gal kilimas ir tesis, bet kaip sioje SEB apzvalgoje uzsiminta, kad pagreitis tures mazeti. Problemu baltu eko. yra.
O komentarų tavo užrašams sulauksime? Vistik įdomu :)
Beje gal VB analitikai detalizavo kodėl Lietuvoje NT rinkos bumo nėra, o Latvijoje ir Estijoje yra? Juk kainos didesnės negu Estijoje, nors ir mažesnės negu Latvijoje, bet vargu bau ar galima laikyti jas normaliomis, mano kuklia nuomone.
idomios įžvalgos.
dado1945: detalios analizės dėl NT rinkos Lietuvoje nebuvo. Ji aprašyti tik lankstinukuose.
gal netycia prisimeni kas buvo fed vs ecb palukanu normu grafiko bei JAV pakilimu ir nuosmukiu lenteles saltinis (nausedos pranesime). manrods tas pats.
kazkokia 4 raidziu kombinacija :)
buwau tikra, kad prisiminsiu, bet… nea(:
o ppt, turbut, nesidalina jie.
(saunia santraukele pateikei)
PPT jie dalinasi, bet kol kas jų svetainėje jo nėra. Turėtų atsirasti adresu http://www.seb.lt/lt/wcp/
Ta keturių raidžių kombinacija ne NBER (National Bureau of Economic Research — http://www.nber.org/)?
>dado1945> galiu atsakyti, jei mano kuklus indelis bus priimtas (del NT).
jie nesake, kad NT bumo LT taip jau ir nera. tai buvo santykinis vertinimas: lyginant su kaimynais. kaip tu ir sakei, kad ne taip baisu kaip lv ir kad sioks toks atvesimas 2006 m viduryje vercia manyti, jog esame gerame kelyje. be to, pamineta, kad lv papildomai kencia del rus kilmes kapitalo antpludzio nt rinkoje: jurmala jau beiveik ispirkta, tad jiems dar sunkiau.
kitaip sakant lt kaip tas sauniausias kaimo bernas : “piervyj parin’ w derevni a w derevni adin dom”
uhu…aciu – ta pati. ciklai cia, jei kam idomu: http://www.nber.org/cycles.html/
>diletantae
Įdomu įdomu :)
Istorija:
Jeigu varle įmesi į verdantį puodą ji iššoks iš jo. Jei varle įdėsi į šaltą vandenį ir jį po truputį užvirsi tai varlė to nepajaus ir elementariai išvirs.
Ar nesame mes kaip tos varlės puode? Latviai plaukioja viduryje, lietuviai ir estai kur nors prie krašto pusiau įmirkę. Koks skirtumas ar visas išvirsi ar tik dalis vistiek išvirsi? T.y. manęs kažkaip neguodžia tas faktas, kad pas mus ne taip blogai kaip pas latvius ar estus. Ypač dėl to, kad šių trijų šalių rinkos susijusios.
Atvesimas 2006 viduryje: kol kas sunku įvertinti kokio jis mąsto. Po metų turėtų geriau matytis ar čia atvėsimas ar atšalimas :) Bet tu tikriausiai teisi/-us dėl to, kad mums tai tik į naudą.
kas man, durnam paaiskins ka reiskia “carry trade” ? :)
Carry trade reiškia skolintis valiutą, kurios palūkanų normos mažos (Japonijos jena, Čveicarijos frankai) ir tuos pasiskolintus pinigus perskolinti tokia valiuta, kurios palūkanos didelės (Turkijos lira, Islandijos krona, Naujosios Zelandijos doleris ar Pietų Afrikos randas). Jeigu valiutos per daug nesvyruoja, tai uždirbi iš palūkanų skirtumo.
http://www.investopedia.com/terms/c/currencycarrytrade.asp
dado 1945>warles:)
mane tai taip pat menkai teguodzia, taciau mum vistiek reikalinga nauja statyba ir nekris ji(gal)(labai), o senaja gelbes gyventoju vidine migracija bei atvykeliai is skurdesniu saliu, tad jei viskas vyks “su protu” tai gal neisvirsim.
Pirkeju dar pakanka, nes nuomotis normalius butus lietuviams dar neiprasta (gaila pinigu), o suvis blogiausia, ka galetume padaryti tai supanikuoti kokiems kaimynams nesugebant issimoketi paskolu, vz ir lryte pirmuose puslapiuose apie tai skalambyti ir per zinias (kaip kad per praejusia korekcijuke) ir tada tikrai baigtusi prastai.
Petrai, sveikinimai oficialiai tapus geriasiu verslo/ekonomikos blogeriu Lietuvoje ir pelnyta pagarba. keep up the good work!
Sveikinimai tapus pop kulturos dalimi…
o, tik siandien atradau sita bloga – geriausiu blogu rinkimu sarase ;) sveikinu! tirkai saunus. cia zmogus ziuriu ekonomistas matyt ir blogina jau seniai, reiks kreiptis konsultaciju NT burbulo klausimais – uzvedziau pries savaite NT burbulo bloga, kuris padeda nuleist gara (man)
Sveiki. Prašau užpildykite anketą apie kompanijų tinklapius: http://marketingas.klausimai.sgizmo.com. Prisidėsite prie mano bakalauro darbo. Ačiū. Rezultatai bus kovo pabaigoj mano bloge.
PS Sveikinimai laimėjus, žinoma.