Pasirodo, skyryba nėra toks jau paprastas dalykas. Niekada labai gerai nemokėjau dėlioti kablelių ir kitų skyrybos ženklų, o per anglų kalbos pamokas visai manęs niekas to nemokė. Na, atsimenu tik tai, jog senuose rusiškuose anglų vadovėliuose buvo gerai išdėstytas apostrofo naudojimas, todėl tai tikriausiai vienintelis skyrybos ženklas anglų kalboje, kuris nekelia jokių problemų. O angliakalbiams jis bene pats sudėtingiausias: pamenu, jog labai stebėjausi savo britiškaisiais klasiokais, kai jie niekaip negalėdavo susigaudyti, kada reikia rašyti it’s, o kada its; kada were, o kada we’re (ir kada there, o kada their, bet čia jau kitos problemos).
Lynne Truss knyga puikiai atitinka humour/reference kategoriją — bent taip ji apibūdinta ant viršelio. Knygą galima naudoti kaip skyrybos žinyną, kuriame papunkčiui išdėstytos skyrybos taisyklės anglų kalboje, arba galima skaityti kaip lengvą, pilną juokingų pavyzdžių skaitalą, kuris visgi priverčia susimąstyti apie raštingumą ir sukelia norą daugiau pasigilinti į kalbos subtilybes. Beskaitydamas knygą užsimaniau perskaityti kokią nors knygą apie tai, kaip tobulinti savo rašymo stilių ir vos nenusipirkau knygos apie tai viename iš Londono knygynų. Visgi pagalvojau, jog angliškai rašau ne taip dažnai, bet, va, lietuvių kalbos stilistikos ir skyrybos pamokos man tikrai praverstų. Ypač po knygos Eats, Shoots & Leaves, kuri papasakojo, kokie yra subtilūs skirtumai tarp taško, kablelio, dvitaškio, kabliataškio ir kitų skyrybos ženklų — man tiek visko daug reikia išmokti.
Sveikas Petrai, taip ir nesupratau narsydamas po sia svetaine, koks yra tavo mail’o adresas – gal gali parasyti? Tiesiog norejau asmeniskai pasiteirauti taves poros dalyku.
Ka jau cia nagrinetis kablelio, tasko ar kabliataskio subtilybes lietuviskuose takstuose, jei musu “zymiuju” maklerio imoniu komentaruose tiesiog mirga marga akivaizdziausios gramatines klaidos (ypac megstamos nosines ten, kur ju nereikia : ), o dar graziau, kai imama rasyti snekamaja kalba ir tuomet jau isvis sunku suprasti, kas noreta pasakyti.
Pikciausia, kad tokiai rasliavai istaisyti tiesiog uztektu savo rasini perskaityti antra karta, nes netikiu, kad rasantiesji yra tokie berasciai. Bet tokia padetis tiesiog byloja apie savo klientu ir siaip puslapi skaitanciuju visiska negerbima. (Na is tikro – ka cia terliotis su tom apzvalgom, kai ir taip visiems viskas aisku; sumesiu beleka ir – sueis ! :)
Kai palygini si bloga su makleriu apzvalgom, tai pagalvoji, ant kiek dar ner supratimo, jog ne tik geri komisiniai lemia klientu lojaluma.
As tai vienam lietuviskam valiutu trederio puslapyje kazkada toki sakini pamaciau, kad juokas paeme…gal 3 gramatines ir 2 skyrybos klaidos…parasau laiska ir sakau, kad issitaisykit klaidas, nes labai jau aki “uzkabina” ir siaip jusu ivaizdi gadina. Net pasakiau, kur tos klaidos. Na, ka, po savaites ziuriu “pataisytas” sakinys :))) kur reikejo, pataise, bet tada kitoj to sakinio vietoj 3 naujos atsirado :)))….
Taip, tikra tiesa, labai nesunku pastebet kuris makleris per lietuviu kalbos pamokas ‘grybavo’, o kas mokesi:)
P.S. Jei jau preciziskai prie visko kabinetis, tai Arturai, jusu pirmo sakinio, pirmoje eiluteje, vienuoliktas zodis parasytas su klaida: turetu buti ‘tekstuose’:)
Ir sumąstė mat “svepliai” komentatoriai kitus rašto mokyti… Juokiasi puodas, kad katilas juodas.
pritariu, turime savo kalbą, tai bent nesityčiokim iš jos.
Gal gali mestelti pora saltiniu apie pasauline pramonine ekonomika, ty, tiksliau apie kokio valstybes daugiau eksportuoja, importuoja x produktus.
Kas link lietuvių stilistikos, galiu parekomenduoti Jono Šukio “Kalbos kultūra visiems”. Šviesa, 2003. Pats tas entuziastams norintiems pagerinti savo kalbą laisvalaikiu.
O prie Truss knygos parekomenduočiau Lynn Dupré “Bugs in Writing”. Cookbook stiliaus knyga apie anglų kalbos stilistiką, su 2-3 puslapių straipsneliais apie kiekvienos konkrečios konstrukcijos vartoseną ar rašybą. Smagu paskaitinėti, kai turi kelias minutes. Puikiai parašyta. Iliustruota autorės ir jos kačių portretais.
Albertas