Šį rytą beskaitydamas Nassim Taleb knygą „The Black Swan: The Impact of Highly Improbable“ aptikau šią mintį:
To understand successes and analyse what caused them, we need to study the traits present in failures.
Dauguma tyrimų, kuriuose bandoma išsiaiškinti, kokių savybių reikia, kad taptum milijonieriumi, atliekami taip: pirmiausia atrenkami daugiausiai pasiekę ir daugiausiai pinigų uždirbę žmonės, ir bandoma surasti, kokias bendras savybes jie turi. Dažniausiai randama, jog jie drąsūs, nebijantys rizikuoti, optimistai, ir iš to daromos išvados, jog būtent šios žmogaus savybės ir lemia faktą, jog jie tampa milijonieriais. Bet pažvelkime į tuos, kurie milijonieriais netapo. Tai daroma ne dažnai: nieko nepasiekę žmonės dažniausiai niekam neįdomūs ir jie retai tampa tyrimų objektu. Bet tarp nieko nepasiekusių žmonių irgi nesunku atrasti tokių, kurie turi lygiai tokias pačias būdo savybes kaip ir sėkmingieji: ne visi nebijantys rizikuoti, drąsūs ir optimistai tampa pasakiškai turtingi. Visai gali būti, jog vienintelis tikras skirtumas tarp daug pasiekusių ir nieko nepasiekusių tėra atsitiktinė sėkmė.
Čia panašiai kaip su istorija, kurią prieš du tūkstančius metų apie vieną netikintįjį dievais vardu Diagoras pasakojo Ciceronas. Kartą Diagorui buvo parodytas paveikslas, kuriame buvo nupiešti žmonės, kurie meldėsi dievams, o po to per audrą išsigelbėjo iš sudužusio laivo — tuo norėta jam parodyti, jog malda padeda išsigelbėti. Diagoras paklausė „O kur paveikslas, kuriame nupiešti žmonės, kurie meldėsi, bet vis tiek nuskendo?“. Skenduoliai dažniausiai tyli ir neskelbia, jog jų maldos nepadėjo — kalba tik išsigelbėjusieji, tad galima susidaryti vaizdą, jog maldos Romėnų dievams iš tiesų padeda. Lygiai taip girdime tik daugiausiai pasiekusių žmonių istorijas, nes tik jos visiems yra įdomios, todėl galime susidaryti vaizdą jog jie būtinai turi turėti kažkokių išskirtinių savybių, kai tuo tarpu jie visiškai tokie patys kaip visi, o jų sėkmę lėmė atsitiktinumas.
Pastebėjimas labai geras – dauguma tyrimu šiuo požiūriu yra nemoksliški, nes pasirenka neteisingą imtį.
Reikėtų paimti tarkim 1000 milijonierių ir 1000 atsitiktinių žmonių (kontrolinė grupė) ir žiūrėti kokie skirtumai. Tikėtina, kad abiejose grupėse bus drąsių, nebijančių rizikuoti, optimistų, tik ar santykis vienodas?
Kita problema – tiriami milijonieriai, kai jau jie to pasiekė. Tikėtina, kad jų charakteris pasikeitė per tą laiką kol jie tapo milijonieriais. Todėl reikėtų imti kokia 10 000 ar daugiau žmonių, kurie nėra milijonieriai ir kas kokie 5 ar 10 metų juos tirti. Tada po kokia 20 ar 30 metų, pažiūrėti kurie tapo milijonieriais ir ieškoti kas tai lėmė, ir kokie skirtumai tarp jų ir kitų.
Idomios mintys. Kas kartą perskaitęs naują knygą ar straipsnį apie sėkmę pažabojusius žmones ir palyginus su tais, kuriems ne taip pasisekė, darau išvadą, kad pirmieji, yra labiau praktikos žmonės. t.y. jie be abejo ir optimistai ir nebijantys rizikuoti, tačiau jie, užuot analizavę aplinką, ją keičia..
Kažkas yra pasakęs: svarbiau yra apgalvotai veikti, nei protingai mąstyti.
Skirtumas tarp tų kuriems pasisekė ir tų kuriems nepasisekė dažniausiai būna vienas – pirmieji daug kartų bandė ir jiems pagaliau nusišypsojo laimė, o antrieji sėdi ir laukia tos laimės. Čia kaip su Teleloto – jeigu nori laimėti tai bent jau bilietą reikia nusipirkti.
Smagu, kad Lietuvoje yra zmoniu, skaitanciu Taleb’a. Man asmeniskai si ir jo pries tai buvusi knyga Fooled By Randomness yra vienos svarbiausiu populiariuju knygu siuolaikiniuose finansuose ir ekonomikoje, ir, tikiuosi, tures pakankamai itakos pakeisti (1) socialiniu mokslu studentu ir mokslininku poziuri, metodika ir prielaidas, (2) kartu su Mandelbrot – finansu tyrimu metodika, (3) poziuri i mus pacius ir daugybe istoriniu dalyku (pvz pats zmogaus atsiradimas buvo atsitiktinumas, o ne visos evoliucijos tikslas ir kulminacija, kaip mes daznai pasamoneje galvojame).
Vienu zodziu, gero skaitymo :)
Kelejime sedi daug drasiu ir nebijanciu rizikuoti
dar daugiau guli , kapuose
Daugelis situ, dabar sedinciu kalejimuose, seniau butu buve kunigaiksciais ar karaliais ir jiems stovetu paminklai… ;)
O del sekmes versle, tai aisku, kad kokia 95% lemia atsitiktinumai. Turbut labai mazai zmoniu yra pasake “tapsiu turtingu” ir juo tampa. Kazin ar tokia programine nuostata netgi nera trukdis.
O stai Rowling, Hario Poterio autore, emusi rasyti skurde, net nenutuoke, kas jos laukia :). Taigi imi ir pataikai netycia, arba imi ir susitinki “teisingus zmones” netycia…
Kodėl pamiršta aplinkos įtaka. Yra žmogus (su įvairiomis savybėmis) ir yra jį supanti aplinka. Ar galima suprasti žmogaus poelgius (nes tik tą galime bandyti suprasti) nesuprantant jo aplinkos (nes netyrinėjama)?
visiškai pritariu Internetas LT: sėkmės žmonės nuo eilinių skiriasi tuo, kad pirmieji atlaikė daugiau nesėkmių, stojosi ir ėjo į priekį, kai antrieji pabandė kitą-kartą (dauguma net nebando) ir pasidavė.
pritariu tiems komentatoriams kurie teigia kad sekme lydi tik tuos kurie po daugelio nesekmiu stojasi per nauja ir siekia savo uzsibrezto tikslo (u). na ir kas kad esu viena karta skaudziai subankrutaves taciau dabar zinau ko siekiu ir stengiuosi visad mokytis is kitu ir kas svarbiausia sekmingu pavyzdziu. tik nuolatinis darbas (nebutinai nuo 8 iki 5) gali duoti didele nauda. reikia stengtis nuolat kiekviena minute ir ryztingai keisti situacija jei situacija pradeda imti virsu! aciu