Prisipažinsiu: turiu vieną blogą įprotį, susijusį su knygų skaitymu (tiesa, blogų įpročių turiu daugiau nei vieną, bet kiti ne tiek glaudžiai susiję su juodų avių ganymu baltose popieriaus lankose). Kai tik pradedu skaityti kokią nors knygą, jaučiuosi kažkaip nejaukiai, jeigu jos nepabaigiu. Tai nereiškia, jog nuo viršelio iki viršelio perskaitau visas knygas, kurios pakliūna į mano rankas — anaiptol! Tačiau jeigu numetu knygą perskaitęs vos kokį šimtą puslapių, tikriausiai tai nebuvo mano sąmoningas sprendimas — tikėtina, jog tuo metu į mano akiratį pateko kita, žymiai įdomesnė knyga, kuri užkariavo mano dėmesį ir privertė mane pamiršti, jog esu pradėjęs skaityti ką kita. Bet vėliau vis tiek prisimenu (kartais ir po metų!) tą ankstesniąją ne itin įdomiąją knygą, iš kurios priekaištingai kyšo žymeklis, rodantis, jog dar manęs laukia neperskaityti du šimtai puslapių. Ir kažkodėl sunku sau pasakyti tiesą, jog ta knyga neįdomi ir neverta dėmesio, nes pasąmonėje kirba mintis „o gal ten visas knygos gerumas yra jos antroje dalyje — juk visos jos neperskaitei, tad iš kur žinai, jog ji visa bloga?“ Tad imu tą knygą į rankas, ir nuobodžiai skaitau. Iki tol, kol užverčiu paskutinį puslapį, ir tada, su palengvėjimu, užrašau knygos pavadinimą į perskaitytų knygų sąrašą ir imuosi skaityti ką nors įdomesnio. Pliusiukas uždėtas, knygą perskaičiau, tikrai įsitikinau, jog nebuvo verta. Tik bėda, jog tam sugaišau pusdienį.
Panašiai nejaukiai jaučiuosi, kai tenka skaityti kokią nors ne grožinės literatūros knygą ir sveikas protas sako, jog taupant laiką vieną ar kitą knygos skyrių galima praleisti, mat autorius kartojasi arba pasakoja tai, ką jau seniai žinai iš kitų knygų. Kažkodėl pasąmoningai atrodo, jog jeigu taip praleisi kelis ar keliasdešimt puslapių, tai gal būt praleisi kažką itin svarbaus. Perskaitau viską nuodugniai. Tikrai įsitikinu, jog tuos skyrius iš tiesų galėjau praleisti. Sugaištu tam keletą papildomų valandų, bet mane apima išbaigtumo jausmas.
Ar tai pagydoma?
Galbut reiktu ismokti dar geriau rinktisk nygas, tuomet laikas stengaintis ja uzbaigti nebus veltui sugaistas
O siaip manau kad cia geras, o ne blgoas iprotis. Viska visada reikai daryti iki galo
Knyga tai ne naršymas internete. Būtent knygose ir atrandi nuoseklumą.
nežinau, aš irgi negaliu numesti nepabaigęs. va ką tik vieną pabaigiau – gal du metus užtruko ;]
aš tyliu… tiek knygų per metus. Pas mane tikriausia ir per gyvenimą tiek nebus.
Man šis jausmas irgi pažįstamas. O atsakant į klausimą – problemos pripažinimas yra pirmas žingsnis į jos įveikimą :) Nors čia tikrai nėra blogiausias iš man žinomų skaitymo įpročių.
mirk – pagysi.
Bijau, kad nepagydoma :)
Man tas pats. Stai viena knygele (700 psl) neseniai ipusejau. Pradejau pries metus……. Nors ir idomi, bet parasyta sudetingai ir dar ne gimtaja kalba…. bet vistiek as ja iveiksiu! Tiesa per ta laika vis padarydavau savotiska “pertraukele” ir sukirsdavau koki lengva bestseleri :)
Petrai, manau kad cia labai geras bruozas. As kaiptik grauziuosi, kad tokio neturiu.
knygu skaitymas, tai ne blogu vartymas nete. yra teke skaityti 300-400 psl grozines literaturos knyga, kur visas minties gilumas atsiskleisdavo tikpaskutiniuose 10 puslapiu. ir jei neskaitytum visko is eiles – liktum nesuprates, arba suprates labai pavirsutiniskai.
o kaip “prisiverti” į sąrašą surašyti? aš kažkada bandžiau, net recenzijėles kepiausi, bet baigėsi tuo, kad net į sąrašą nieko nerašau jau.
Tomai, į sąrašą įrašyt tai nesunku prisiverst, nes tetrunka tik kokią pusę minutės — ir tai atsitinka ne taip jau dažnai, gal kartą per savaitę.
Va, su recenzijom man irgi kartais sunkoka. Dažniausiai savo nuomone apie knygas pasidalinu šiame tinklaraštyje, bet jeigu knyga neužkabino ir ją perskaičius nelabai kas liko galvoje, tai dažniausiai nieko apie ją ir neparašau.
Gyvenimas per trumpas geroms knygoms skaityti. Reikia skaityti labai geras.
Pagal tavo sąrašą kai kurias knygas perskaitai per dvi – tris dienas. Ir per mėnesį po 4-5.. Turi laisvo laiko nemažai :))
Pagydoma, bet nėra lengva. Du pagrindiniai psichologiniai pratimai, kaip padėti į šalį blogą knygą ir jos daugiau nebeatsiversti:
* pagalvok, kiek gali būti gerų knygų, kurių nepradėjai skaityti, nes bijojai, kad nebaigsi
* pagalvok apie geras knygas, kurių dar neperskaitei, nes baiginėji skaityti nelabai geras, bet jau pradėtas knygas
Jau nekalbant apie tai, kad gal yra kitų dalykų, kuriuos veikti yra geriau, nei skaityti nelabai gerą, bet pradėtą knygą.
Pritariu Giedriui,neverta gaišti laiko knygai,kuri šiuo metu neatitinka Jūsų nuotaikos.Yra devynios galybės puikių knygų,galima rasti tinkančią šiam momentui.Aš metu be sąžinės graužimo ir mintyse atidedu ją pensijai arba visai išbraukiu.
Petrai, matau, skaitei Greenspana “Turbulencijas” :) Pasidalink mintimis, ka ten Alanas prisamprotaves!
trust your instincts. jei 18 sekundziu neuztenka kad knyga uzkabintu, mesk ja. prarasi kokias 3 geras knygas is 56.
follow the trend, so to speak.
Nu, aš irgi taip pat darau. Ir manau, kad tame nieko gero nėra. Greičiausiai, dėl to kaltas į kaupimą linkęs charakteris (iki galo neperskaičius neišeina padėti pliusiuko). Negalėjimas mesti prastos knygos gal kažkuo panašus į negalėjimą parduoti nuostolingos akcijos.
Kai žinai, kad žmogus per gyvenimą tegali perskaityti tik kelis tūkstančius knygų, tai baisu pasidaro.
DNR, “The Age of Turbulence” — nebloga knyga, kurioje gana aiškiai ir paprastai išdėstomas Grynspano požiūris į daugumą šių laikų pasaulio problemų. Tačiau man nepatiko pirmoji knygos dalis (jo autobiografija): paskaičius ją atrodo, jog Grynspanas nei karto gyvenime nėra klydęs, jis viską žinojo visada geriau už kitus. Kas toli gražu nelabai panašu į tiesą.
to pasirinkėjai: na, ne visos gerose knygose greit užsikabina, kartais užsitęsia iki vidurio. nors, ir pas mane yra kabančių jau kelis metus ;-)
to asterisk: o su laiku labai paprasta – jo visada yra tik tai veiklai, kuriai aukštas prioritetas užmestas, o jeigu žemas prioritetas, tai niekad ir neatsiras ;-)
Petrai, yra toks dalykas kaip Photoreading, jei neteko susidurti. “Photo” dalies ivaldymui laiko vis neatrandu pakankamai, bet visa kita aplinkui yra labai galinga sistema padedanti ir greitai ivertinti knyga ir isisavinti svarbiausia informacija ir teigiama, kad isisavinama gerokai daugiau, nei skaitant visa ja is eiles.
Aisku nelabai tinka grozinems.