Įdomią mintį radau pas Stumbling and Mumbling: tikrai tobulai konkurencingoje ekonomikoje akcijos nebūtų labai patrauklios, kadangi kompanijų pelnai būtų artimi nuliui. Juk jeigu kompanijos uždirba pelną, tuoj atsiranda konkurentų, kurie tą pelną sumažina — tobulos konkurencijos ekonominis modelis ir prognozuoja, jog tobulai konkuruojančių kompanijų pelnai yra nuliniai (kalbama apie ekonominį pelną, arba viršpelnį). Pasirodo, kad mažiau ekonomiškai laisvos Prancūzijos akcijų rinka ilguoju laikotarpiu davė didesnę grąžą nei labiau konkurenciją skatinančios JAV.
First, anti-capitalists are, in Lenin’s phrase, useful idiots – they actually help stock markets.
Second, a healthy economy and a healthy stock market are two different things.
Nu bet tavo postas ir i tema:) Ka tik laikiau mikroekonomikos egzamina univere, tai visa sia savaite man vaidenosi tie nuliniai pelnai tobulos konkurencijos rinkoj:))
Tai kad ta tobula konkurencija butu labai nestabili sistema. Imones gi naturaliai pereina i didesnes pridetines vertes sritis. Tam gi ir visokie triukai naudojami kaip prekiniai zenklai, patentai, autorines teises ir “know how”, kad tik per saugu atstuma nuo konkurentu atsiplesti.
rinka pati neleis atsirasti tobulai konkurencijai, nes atsiranda zmogiskas faktorius – gobsumas ir noras tureti daugiau nei kiti. :)
o visa tai prasidejo tada, kai vienas zmogus atsitvere nuo kitu ir pasake cia mano :)
hm, gamtoje nera tobulos pusiausvyros – isgyvena stipriausias.
Labai įdomi mintis, niekada apie tai nesusimąsčiau.
Man atrodo akcijų grąža labiau priklauso nuo akcijų rinkos tobulumo negu nuo pelnų dydžio. Jeigu pelnai dideli, bet prognozuojami, spekuliantai greitai “suvalgys” visą akcijų grąžą. Gali būti, kad labiau socialistinėse šalyse pelnai yra sunkiau prognozuojami, bet tai jau truputį kitas dalykas.