Gal toks įspūdis susidaro tik man, bet drįsčiau teigti, jog pastaraisiais metais Vakaruose žymiai paaštrėjo priešprieša tarp ateistų ir religijos šalininkų. Daugiausia įtakos tam tikriausiai turėjo labai populiari biologo Richard Dawkins knyga „The God Delusion“, kurioje jis labai aštriai gina ateizmo poziciją, o religiją sulygina su blogiu, iš kurio reikia vaduoti naivius žmones.
John Humphrys knyga „In God We Doubt“, kurios paantraštė skelbia, jog autoriui iki galo nepavyko „atsiversti“ į ateizmą, parašyta iš agnostiko pozicijų. Knygoje sutinkama, jog naudojantis grynai loginiais argumentais neįmanoma įrodyti, jog dievas egzistuoja, juo labiau, jog jis kišasi į žmonių gyvenimus, išklauso maldas ar atleidžia nuodėmes (aišku, klausimo, kas yra nuodėmė, nagrinėjimas dar labiau viską komplikuoja). Religija, su visomis tradicijomis ir teologinėmis plonybėmis, racionaliam mokslininkui, kuris vadovaujasi tik geležine logika, iš tiesų atrodo niekam verti paistalai, o religingi žmonės — kvaili naivuoliai.
Tačiau John Humphrys iki galo nesutinka ir su ateistų pozicija. Tikėti mergelės Marijos nekaltuoju prasidėjimu gali būti naivu, bet iš esmės atmesti visatos kūrėjo (ar „asmeninio dievo“) idėją ne taip jau lengva, kadangi logika ir mokslas vis dar neturi atsakymo į pagrindinį klausimą „why is there something instead of nothing?“. Fizika gali papasakoti apie didžiojo sprogimo eigą, bet negali atsakyti iš kur ta energija atsirado. Tiesa, dievo-visatos kūrėjo idėja iškelia klausimą, kas sukūrė dievą, tad tai irgi gali būti ne sprendimas, tačiau faktas, jog filosofijai čia dar daug vietos.
Autorius taipogi nesutinka su dabartinių ateistų požiūriu, jog religija yra blogis, su kuriuo reikia kovoti. Religija suteikia žmonėms viltį, skatina juos būti geresniais. Per pastarąjį šimtmetį dėl religinių įsitikinimų kilo labai nedaug karų (kaip tik, Stalinas ar Mao, kurie kalti dėl daugybės žmonių mirčių, buvo ateistai), tad religinio fanatizmo grėsmė gali būti perdėta. Taip, mokslas ir racionali logika turėtų būti labai svarbūs pasaulėžiūrai, tačiau žmonėms reikia ir svajonių bei jausmų: negalima visko suprimityvinti. Ar vaikams irgi nereikia sekti pasakų ir nedalinti jiems dovanų Kalėdų proga, nes tiek pasakos, tiek Kalėdų senelis yra išgalvoti?
Religija iš tiesų yra į gražų apvalkalą įvyniotos visuomenės taisyklės (nežudyk, nevok, etc.). Jei tu esi pakankamai sąmoningas ir stiprus, kad tas taisykles suvoktum ir jų laikytumeis, tau religijos kaip ir nereikia. Tačiau yra silpnų žmonių, kuriuos nuo nusikaltimo sulaiko tik neišvengiama bausmė. Kadangi žmonių teismas ne visada juos pasiekia, lieka Dievo bausmės neišvengiamybė. Taigi, iš esmės religija yra masių valdymo mechanizmas, kad nesugriūtų visuomenė. Šiuo aspektu klausimas, ar Dievas egzistuoja, yra antraeilis.
Pabūsiu priekabus – radau loginę klaidą tekste:
“Richard Dawkins knyga „The God Delusion“, kurioje jis religiją sulygina su blogiu, iš kurio reikia vaduoti naivius žmones”.
“Autorius taipogi nesutinka su dabartinių ateistų požiūriu, jog religija yra blogis, su kuriuo reikia kovoti”.
Tai siūlo ar nesiūlo R.Dawkinsas kovoti su ta religija? ;)
Esu kaip amerikiečiai vadina “twice a year catholic”, nei karštai tikintis, nei visiškas ateistas. Man asmeniškai tikėjimas tai gilinimasis į save ir supantį pasaulį, beje kartais visai įdomus – pastudijavęs pasaulines religijas, nemažai sužinai, kodėl būtent taip yra sukonstruotas šiuolaikinis pasaulis ir visuomenė.
Šiame kontekste autorius = John Humphrys, dabartiniai ateistai = Richard Dawkins.
Ne visada sugebu raiškiai ir suprantamai reikšti mintis ;)
Rza> sutikčiau su tavo mintimis, jei ne:
1. Pats esu tikintis (katalikas) ir žinau, kad religija tai žymiai daugiau nei vien taisyklės. Tu matai tik vieną aspektą. O kur malda (t.y. asmeninis pokalbis su Dievu), kūrybingas Dievo garbinimas (žr. kiek meno ir naudingų visuomenei dalykų sukurta), amžinojo gyvenimo viltis, gyva bendruomenė?
2. A. Tai ką matome aplink save Lietuvoje niekaip neįtelpa į tavo nusakytus rėmus. 80% žmonių formaliai yra katalikai. Bet ar tą pasakytum pasižiūrėjęs ką matai aplink? Ar kas kreipia dėmesį į Dievo įsakymus ir pan.? Kiek žmonių rimtai kreipia dėmesį į tai ką sako vyskupai?
2. B. Jei pasiskaitytum Senąjį Testamentą (labiausiai pranašus), pamatytum, kad žydai visada galėjo turėti tą masių valdymo mechanizmą, bet kažkaip jis vis vadukams išslysdavo iš rankų ir jie vis suklupdavo ant kokio akmens.
3. Kaip į tavo schemą tilps toks dalykas kaip “nuteisinimas tikėjimu”?:
http://biblija.lt/index.aspx?cmp=reading&doc=BiblijaRKK1998_Rom_4
Kur čia taisyklių rinkinys?
4. Manau, tu be reikalo nuvertini religingus žmones iki kvailių. Protaujančiam žmogui klausimas ar Dievas yra ir koks jis — esminis, o visi kiti seka tik po jo.
Emiliui. Ačiū už komentarą.
1. Sutinku, mano komentare buvo išsakyta nuomonė tik vienu aspektu. Jei bučiau išsakiusi visais, ilgokai užtrukčiau. Bet manau, būtent dėl šio aspekto religija ir buvo sukurta. Manau, kad visi kiti tavo paminėti dalykai atsirado vėliau, jau iš pačios religijos, kad ši galėtų tenkinti ir dvasinius žmonių poreikius. Beje, aš turiu omenyje ne tik krikščionių religiją, o religiją apskritai.
2. A Žmonės turi pasirinkimo teisę. Jei renkasi elgtis blogai, niekas jų už rankos nelaikys. Jei Dievas baustų iš karto po nusižengimo ir tiesiogiai, manau nuoširdžiai tikinčių būtų žymiai daugiau. Tokia tolima perspektyva kaip amžinos pragaro kančios šiuolaikinių žmonių neveikia, bet juk anksčiau veikdavo! (šioje vietoje derėtų prisiminti, kad religija vis dėlto yra labai senas dalykas).
2. B Pasaulyje nieko nėra tobulo. Jei religija būtų tobulas masių valdymo mechanizmas, nemanau, kad pastarąjį šimtmetį užsiiminėtume tokiais masių valdymo eksperimentais kaip komunizmas, fašizmas ar net gi demokratija.
3. Prisipažinsiu, aš nesuprantu, kas ten parašyta ir kokia to mintis. Tačiau noriu pasakyti, kad “taisyklių rinkinys” greičiausiai buvo tiesiog šerdis, apie kurią apaugo visos kitos religijos dogmos. Ir dar kartą pasikartosiu – aš nekalbu vien tik apie krikščionybę.
4. Atsiprašau, jei mano nuomonė žeidžia religingų žmonių jausmus. Religingų žmonių nelaikau kvailais – jokių būdu. Kiekvienas turi teisę rinktis kuo tikėti ir kaip tikėti. Svarbiausia būtų geri žmonės ir nekenktų kitiems.
Nors dievo įdėja man yra priimtina, bet visi tie gal-ir-faktai-gal-ir-ne apie visokius nukryžiavimus ir prisikėlimus tai nelabai.
Matyt aš irgi toks nevisai ateistas.
Atsakant į Rza komentarą, bent man paskutiniu metu religija labiau asocijuojasi su vidinės ramybės paieška, nei taisyklėm.
Tik savo bloge prieš kelias dienas kaip tik svarsčiau, ar religija išties yra geriausias būdas tai ramybei pasiekti. Mano nuomone – ne :)
Visos religijos yra sukurtos tik su vienu tikslu – padėti jomis besinaudojantiems valdyti ir plėšti žmones. Krikščionybė yra pati didžiausia, turtingiausia ir žiauriausia religija iš visų, atnešusi pasauliui daugiau blogio nei visos kitos religijos kartu sudėjus. Vienintelė priežastis kodėl per paskutinį ~100 metų jos įtaka, plėšikavimas ir teroras labai stipriai sumažėjo yra demokratijos, o kartu su ja ir pagarbos žmonių teisėms ir laisvėms, įsigalėjimas pasaulyje. Žmonėms tampant vis laisvesniais darosi vis sunkiau jais manipuliuoti, užtat paskutiniu metu demokratinėse šalyse religijos pradėjo veikti kaip paprasti sukčiai – užuot manipuliavę žmonėmis ir atiminėję iš jų pinigus fizine jėga tą daro naudodamiesi jų silpnybėmis ir baimėmis. O nedemokratinėse šalyse religijos šiandien veikia lygiai tokiais pat principais, kaip kad krikščionybė veikė prieš keletą šimtmečių.
Beje rekomenduoju filmuką religijų istorijos tema (1 dalis):
http://www.zeitgeistmovie.com/
Labas, Petrai,
Skaiciau “The God delusion” ir kaip besistengiau buti nesaliska sios knygos atzvilgiu, i knygos gala man sunkiai sekesi susitaikyti su atmetimo reakcija. Visu pirma i mokslinius bei “negincitinus” “tariamus” irodymus apie visiskai neapciuopiamus dalykus. Ir ne del to, kad buciau baisi religijos salininke. Visu pirma rasymo stilus man pasirode gana autokratiskas. “In God we doubt”, is tavo aprasymo, skamba bent jau humaniskiau. Ar verta paskaityti? Gal turi?
Aiste
Aiste,
Nors nesu skaitęs “The God Delusion”, bet visi Dawkins pasisakymai, kuriuos teko matyti mane lygiai taip pat atgraso savo “neginčijamumu”. Gal todėl “In god We Doubt” labai puikiai susiskaitė, nes taikliausiai atspindi mano nuomonę religijos klausimu.
Deja, knygos neturiu — ją skolinausi iš draugės Londone.
„why is there something instead of nothing?“ atsakymas labai paprastas, tai man atrodo vadinasi antropoliginis paradoksas ar kazkas panasaus. Jei nieko nebutu, niekas ir neuzduotu sito klausimo. Cia yra tiesiog atsitiktinis reiskinys kad kazkas atsirado ir dabar klausineja.
Del visatos sprogimo tas pats, jei nebutu sprogusi, tai nebutu musu ir niekas nesvarstytu sito klausimo, taigi alternatyvos kaip ir nera.
Gaila man tu zmoniu stiklinemis akimis visa gyvenima atiduodantiems tam, ko nera. Religija – pats stipriausias narkotikas zmonijos istorijoje. Beje, nesimelskime savanaudiskai, nepamirskime aukot! Dievas nors ir visagalis stebukladarys, taciau su pinigais jam striuka, o ju taip reikia… na taip reikia – nebukim syskstus :)
Kiekvienas zmogus yra Dievas, stebuklus darantis savo smegenimis.