Seimas moka nustebinti. Šiandien priimtas tokio turinio įstatymo pataisos projektas:
Įmonės, prekiaujančios maisto produktais, negali imti jokio kito mokesčio už vidaus rinkoje realizuojamus maisto produktus, išskyrus prekybinį antkainį, kuris didmeninėje prekyboje negali būti didesnis nei 15 procentų produkto įsigijimo kainos, mažmeninėje prekyboje negali būti didesnis nei 20 procentų produkto įsigijimo kainos. Už maisto produktus atsiskaitoma įstatymų nustatyta tvarka. Šios nuostatos netaikomos tabako ir alkoholio gaminiams.
Už šio straipsnio pažeidimą ruošiamasi bausti nemenkai:
Už 81 straipsnio pažeidimą taikoma 5 procentų nuo įmonės mėnesinės apyvartos dydžio bauda.
Sunkiai galiu suvokti tokio įstatymo racionalumą – ekonomikos teorija teigia, jog kainų ribojimas neveikia. Prisiminkime Sovietinius laikus: kainos buvo nustatomos valstybės, tad viskas buvo pigu, tik, deja, tų prekių niekur nebuvo galima įsigyti – žodis „deficitas“ dažniausiai buvo minimas ne einamajai sąskaitai ar valstybės biudžetui apibūdinti.
Įstatymo rengėjai lyg ir prisidengia tuo, jog prekybos tinklai yra sudarę monopolį ir piktnaudžiauja užimama padėtimi rinkoje. Bet tuo labai abejoju: jeigu brangu „Rimi“ ar „Maximoje“, visada galima eiti į „Norfą“ ar į turgų. O be to, net jeigu ir egzistuotų monopolinės padėties naudojimasis, tuo turėtų užsiimti Konkurencijos taryba. Sutinku, jog gal būt didieji prekybos centrai naudojasi savo svoriu sudarant kontraktus su tiekėjais (blogos atsiskaitymo sąlygos ir pan.), bet šitokios priemonės šios problemos tikrai nesprendžia.
Galų gale ir didelėms prekybos organizacijoms tokius apribojimus apeiti labai lengva: tiesiog tiekimo grandyje tereikia įsteigti naujas bendroves, kurios užsiims tik prekių perpardavinėjimu ir antkainio kėlimu. Tiesiog prekybos centras pirks ne tiesiai iš gamintojo ar didmenininko, o iš UAB „Prekybos centro sandėlys“, kuri užsidės papildomą maržą, prieš tai prekes nupirkęs iš to pačio gamintojo ar didmenininko. Jeigu reikia kainą pakelti daugiau, grandinę dar galima ilginti. Tikriausiai vėl daugiausiai nukentės sąlyginai smuklūs prekybininkai, kurie nesugalvos išsamių schemų, kaip apeiti šią įstatymo kliūtį. Nors lyg ir teigiama, jog šios taisyklės bus taikomos tik didelėms prekybos kompanijoms.
Net jeigu ir šiame įstatyme būtų kruopelė logikos (deja, jog nematau), manau, kad jis niekaip nepraslystų pro Europos Sąjungos akis – tokie verslo suvaržymai ir konkurencijos iškreipimai, nesiderinantys su laisva rinka galimi nebent tik Baltarusijoje.
RSS pasiligojo, paskutinių dviejų įrašų negauta.
Aha, pastebėjau, bet kol kas neradau kur šuo pakastas.
Lyg ir radau problemą — pasitikrink, ar tikrai prenumeruoji adresu http://petras.kudaras.lt/feed/
Pasirodo, jog nustojo veikti senas senas RSS adresas http://moxliukas.esu.as/index.pl?id=rss kuris anksčiau buvo nukreipiamas į naujesnį.
Mačiau viena akimi Rudzkio komentarą apie šį įstatymą, tai, manau, teisingai pasakė „jei norima riboti monopolijas, tai reikia didinti konkurenciją“ ir kaip pavyzdį pateikė variantą išvis neapmokestinti itin mažų įmonių.
Racionalumo stoką paskelbta bet neįrodyta. Jeigu nuspręsta kad pr.tinklų svoriai iškreipia rinką, tai ir teorijos neveikia. O tai, kad iškreipia visai gali būti.
Sakinys “tegul Konkurencijos taryba sprendžia” yra 100% scholastiškas. Valstybė gali ir turi reaguoti ne pagal taisykles. Ypač jeigu pagal taisykles neišeina, o gyvenimas reikalauja. O čia būtent tas avėjus.
Dėl to kad gali ir nesuveikti, ir Briuseliui nepatikti sutinku.
IMHO, jeigu vyriausybė tikra kad egzistuoja trust’inis susitarimas bet įrodyti negali (o tai beprotiškai sunku), tai po antro ignoruoto perspėjimo, gali paimti ir atakuoti kompanijas tiesiogiai, pvz. kasdien tikrinti sanitarija, ir bausti, bausti, bausti… Tai ir yra “politinė valia”…
Manau, jog kovoti prieš monopolijas yra efektyvesnių būdų. Tarkim būtų galima apriboti vienos grupės užimamą rinkos dalį iki 10% (ar kitokio procento). Tai žymiai mažiau iškreiptų rinką ir duotų daugiau apčiuopiamos naudos.
Kartais rodos nesusivaldysi ir paskaitęs tokias naujienas pradėsi trankyti galvą į sieną:
“Trečiadienį po pietų patvirtinę prekybininkų antkainius ribojantį įstatymą, valdančiosios koalicijos lyderiai sako atsipeikėję, jam nepritariantys bei pageidaujantys, kad prezidentas šį įstatymą vetuotų.”
Tai bent valdžią turim..
Ramūnui: pritariu, ir kas blogiausia, kad nebe pirmą kartą “atsipeikėja”. Na tik šįkart kažkaip labai greit tai įvyko.
Neesu ekonomistas, tačiau visiškai pritariu monopolių JAV “skaldymu” ( http://www.nezinau.lt/jei-nebutu-google-ar-google-monopolis ).
Manau tai irgi gerokai išsprendžia problemas.
VP marketas įkurs antrinę įmonę ES šalyje su mažesniu nei Lietuvos PVM, ir tuomet visi antkainiai su PVM nuo visos VP marketo apyvartos liks toje šalyje. Trūko tik sukurti pakankamo aukščio kainų sirtumo slenkstį (tipo antkainių apribojimą), kad tai apsimokėtų organizuoti.
VP ir kiti prekybos milzinai iskreipia rinka. O ka jie daro su prekias teikianciomis imonemis? Vykdo ekonomini santaza ir reketa. Esama situacija manau daugelis vertina kaip bloga. Didieji prekybos centrai net nesistengia didinti savo ekonomines veiklos efektyvumo.Pelnas isspaudziamas gan primityviai tiek prekiu gamintoju tiek vartotoju saskaita. Jai didzios daugumos maxi prekiu, kurias mes perkame kainoje 30-60% vertes lieka VP, tai apie kokia galimybe vystyti gamyba ir salies ekonomika galimsa kalbeti?
Gerai kad si vyriausybe bent bando ka daryti, nors gal si priemone ir nebus efektyvi. O ka efektyvaus galima butu pasiulyti? Tik nesitikekite kad VP solidarizuosis ir laisvanoriskai uzsikraus sau sunkmecio nasta ir solidariai susivers dirzus, susimazins pelnus. Gereiciau jau pakeis ta vyriausybe. Sunku tiketi kad vyriausybe sugebes pakeist susidariuse “rinkos situacija”.
Tad ka galite pasiulyti gerbiamas Petrai, ar turit ka? Kritikos verte nedidele, nes pasiula jos siuo metu per didele!
Siūlyčiau monopolijų problemas spręsti taip, kaip tai daroma civilizuotame pasaulyje: jei iš tiesų yra problema, apriboti kompanijų dydžius nustatant didžiausią galimą užimti rinkos dalį (arba prekybos ploto dydį). Jeigu nustatysi, jog prekybos centrų valdytojas negali užimti daugiau nei 5% (ar kokį kitą procentą) rinkos, ir principingai skaidysi didesnes bendroves, kaip kad JAV daroma su dominuojančią padėtį užimančiomis kompanijomis, tikslas turėtų būti pasiektas.
Ačiū Seimui, kad bent jau atkreipė į tai dėmesį, kitas klausimas, kad tikrai galima sukurti fiktyvias grandis dėl kurių kaina galėtų išaugti, tad tobulėti yra kur.
Petrai, tavo siūlomas variantas sumažinti rinkos dalį gali būti sunkiai įgyvendinamas – ar įsivaizduoji, kas būtų jeigu kas trečia VPM parduotuvė turėtų užsidaryti?
Aš kaip verslininkas prarasčiau trečdalį pelno, o ne tam tikrą maržą.
Abejoju, ar kas trečia parduotuvė užsidarytų, jeigu būtų reikalavimas sumažinti VP Market dydį trečdaliu. Tiesiog kas trečia parduotuvė būtų parduota naujam rinkos dalyviui (tarkim kokiam nors naujai į Lietuvą įeinančiam Carrefour ar Tesco), tad jeigu sutarsi su naujais savininkais, verslo dalies neturėtum prarasti. Jeigu tos parduotuvės pelningos, visada yra naudingiau jas parduoti, o ne tiesiog uždaryti.
Manau tokio įstatymo nepasirašys prezidentas ir vėliau jo nebepriims, nes jis garantuotai pjaunasi su konstitucija ir mūsų motina EU.