Kovo viduryje Federalinė rezervų sistema (FED) nusprendė išleisti 300 milijardų JAV dolerių supirkti ilgo laikotarpio obligacijoms. Beveik pusė sumos ($130b) jau išleista, bet obligacijų rinkoje atrodo įsivyrauja panika: nuo tos dienos 10 metų obligacijų pajamingumas pakilo nuo 2,53% iki 3,73%. Vien vakar per vieną valandą 10 metų trukmės obligacijų pajamingumai padidėjo 20 bazinių punktų (bazinis punktas yra lygus 0,01 procentinio punkto).
Didėjantis JAV įsiskolinimas turi didinti palūkanų normas, nes skolintojai pradeda abejoti JAV kreditingumu (dar visai neseniai reitingų agentūros įspėjo, jog iš Didžiosios Britanijos gali atimti AAA reitingą). JAV skolinimosi poreikis milžiniškas: vien per šią savaitę buvo išleista obligacijų už 100 milijardų JAV dolerių, o FED’as jų nupirko gal tik kokį dešimtadalį. Beprecedentinis FED’o balanso plėtimasis kažkada turėtų smukdyti dolerį ir iššaukti infliaciją: infliacinių procesų įpūtimas (reflation) ir yra vienas iš ekonomikos gaivinimo tikslų. Kol kas dar neaišku, ar iš tiesų jau verta baimintis JAV infliacijos, mat ekonomika vis dar smunka, nors, iš kitos pusės, nuo metų pradžios kilusios žaliavų kainos turėtų prisidėti prie infliacinio spaudimo. Tiesa, Marc Faber mano, jog reikia tikėtis hiperinfliacijos (netgi minima valstybė iš „Z“ raidės), tačiau bent jau kol kas toks požiūris nėra visuotinai priimtas.
O ką toks obligacijų palūkanų augimas gali reikšti JAV ekonomikai? Pirmiausia, su šių obligacijų pajamingumais labiausiai susijusios būsto paskolų palūkanos, tad namų savininkams skolinimasis brangs. O tai kartu reiškia, jog nekilnojamo turto kainų dugno teks palaukti ilgiau, nei buvo galima tikėtis. Savaime suprantama, ekonomikos atsigavimą irgi galima atidėti, mat „žalius daigus“ greitai gali pakąsti šalna. O gal FED’as įjungs dar galingesnę pinigų spausdinimo mašiną ir palūkanų augimas bus sutramdytas?
SNP ratings nedaug kuo deti prie recent rates selloff. jei kazkas galvoja, kad jav reitingas kada nors gali buti questionable, tai yra absurdas – jav paprasciausiai “will print itself out of debt”. bet cia separate discussion. assuming kad reitingai yra svarbus, galima argumentuoti kad sumazinus UK rating, o US palikus toki pat, chinese buyers, jeigu jiem is tiesu svarbus SNP ratings, turetu sumazinti srauta i UK ir padidinti i US.
taciau didziausias rate increase per paskutine savaite susijes to convexity hedging of MBS. cia jau self-defeatin loop – kuo rates kyla auksciau, tuo mortgage guys must shed more duration (sell bonds or pay on swaps). aisku, daug kam neramu kad us treasury duoda tiek daug supply, bet tuo pat metu economy is still in the dumpster ir nera daugiau ka pirkti (negi pirksi bank debt), todel as manau kad sitas rates backup yra laikinas ir daugiau technical nei fundamental. paziurekim i japonija – 30 year yield at 1-2pc for years!
Aišku, kad reitingų agentūrų nuomonė čia nelabai kuo dėta. Convexity trade yra istoriškai būdavo gana svarbus judinant obligacijų pajamingumus, bet negaliu daryti išvadų, nes mažai apie apyvartas ir bondų rinką žinau :)
Mike Shedlock apie JAV būsto paskolų rinką ir infliacijos perspektyvas JAV:
Sunday, May 31, 2009
Mortgage Meltdown, More Pain To Come
http://globaleconomicanalysis.blogspot.com/2009/05/mortgage-meltdown-more-pain-to-come.html
Turbūt žinote šį autorių. Labai sėkmingai prognozuoja defliaciją ir iždo obligacijų kainų svyravimus.
Prie viso sito bukieto “geru dalyku” reikia nepamirsti prideti Kinijos. Geguzes 28 d. FT yra vienas geras grafikelis – kai kinai persimete nuo agenturu ir ilgu Treasuries i t-bills’us, ilgos palukanos pradejo kilti. Taip sakant, keiciasi investuotoju struktura ivairiuose kreives segmentuose, ar ne?
Siaip idomu, kuo baigsis kinu/amerikonu investavimo zaidimas. Dabar abu tiek iklimpe, kad iseities nelabai matyti.
Įjungus galingesnę pinigų spausdinimo mašiną, 10 ir 30 metų obligacijų grąžą galima nebent padidinti. Geruoju atveju (kaip rašo Scott Sumner http://blogsandwikis.bentley.edu/themoneyillusion/?p=4) tai bus dėl augimo infliacijos, bloguoju – tik dėl infliacijos.
Kažkur susivalgė pliuso ženklas. Norėjau parašyti “dėl augimo plius infliacijos”.
(GOLDMAN, SACHS & CO. komentarai
Erik Nielsen on some important developments in Latvia. As you hopefully know, while we do not follow the Baltics at the same level as we do the bigger European countries, we have long been seriously concerned about economic developments in the region, particularly in Latvia.
Following the onset of the crisis, the Latvian government has been supported by an IMF/EU program, which includes critical financing of the budget in return for fiscal tightening and other reforms, including a sizable nominal pay-cut for public employees. Disbursements are conditional upon policy implementations.
Today, four Latvian government auctions for a total of about EUR 80 million equivalent failed. As a result, Latvian o/n rates shot up to 24% (from 16% yesterday and 3% a few weeks ago). With GDP in virtual free fall (-16% qoq non-annualised in Q1), tax revenues are evaporating at a frightening speed which has forced the government to increasingly rely on various forms of IOUs. We understand that the IMF is now holding back disbursements on the program due to lack of action on the fiscal stabilisation program.
Unless the IMF and the EU step back in with extra-ordinary financing, the government is now at great risk of running out of money. They may then run up further arrears to employees and suppliers – or to creditors. Either way, this significantly raises the risk of the population taking the last step of fleeing their own currency. On Monday, an advisor to the PM was quoted saying that a devaluation from its fix to the Euro is possible, but I don’t know how influential he is, but it is clear that devaluation (a taboo until very recently) is now being debated as a policy option. However, yhe Latvian economy is highly Euro-ised with both loans and deposits in Euros, so a devaluation is not your usual easy fix. But it may still be unavoidable – by policy action or by “public vote” as the population takes refuge in Euros. If the latter becomes the outcome, the government could then do the same, and unilaterally adopt the Euro, something the ECB is strongly opposed to, however. Or they could declare a stand-still in its payments. Either way, the risk is now very high indeed that we are moving into the end-game for the present FX regime in Latvia.
As this unfolds, Scandinavia and Central Europe will almost surely be impacted on their currencies and CDS spreads. Today, the FX in Scandinavia (because of the Swedish banks’ exposure) and Central Europe (in pure sympathy) depreciated by 1%-2%.
Stay tuned.
Erik
tarp kitko, kodel dabar kad palikti komentara yra butina ivest email? kas cia per big brother sistema?