Šios dienos Financial Times Lex skirsnis rašo apie lato devalvaciją (apie kurią vis dažniau užsimenama finansinėje žiniasklaidoje) ir siūlo naują būdą, kaip „teisingai“ devalvuoti latą. Kaip visiems žinoma, didžiausias argumentas prieš devalvaciją yra faktas, jog latviai didžiąją dalį paskolų yra paėmę ne vietine valiuta, o eurais, tad devalvacija neišspręstų jų problemų, o kaip tik jas paaštrintų: įsiskolinusius gyventojus užgultų dar didesnė skolų našta. Šio argumento vedini latviai stipriai laikosi įsitvėrę fiksuoto lato kurso, nors jam palaikyti reikia išleisti nemažai atsargų.
Lex siūlo pirmiausia priverstinai pakeisti visų paskolų valiutą į latus, o tada jau devalvuoti latą kokia 40 procentų. Taip nepralaimėtų tie, kurie pasiėmė paskolas eurais, o devalvavus valiutą, būtų galima skatinti eksportą ir tikėtis ekonomikos atsigavimo. Daugiausiai dėl tokių veiksmų nukentėtų Švedijos bankai (skaičiuojama, jog jie patirtų 7 milijardų eurų nuostolio), bet, kita vertus, panašių nuostolių jie gali patirti ir nedevalvavus valiutos – tokių krizių metu nieko keisto, kad blogos paskolos gali sudaryti 35% nuo viso paskolų portfelio. Tiesa, blogos paskolos kaupiasi lėčiau, tad tam yra daugiau laiko pasiruošti. Švedijos bankai tokia įvykių linkme tikriausiai nebūtų itin patenkinti, bet Lex siūlo dar vieną mintį: Latvijos vyriausybė, padedama Europos Sąjungos, galėtų Švedijos bankams kompensuoti dalį nuostolio dėl priverstinio paskolų valiutos keitimo. Taigi, galbūt toks radikalus sprendimas netgi išeitų švedams į naudą. Klausimas tik, kokios būtų paskolų palūkanos latais po tokių pertvarkų: jeigu jos lieka apie 20%, tai gal ir šis planas situacijos negelbėja. O bankų naujai skolinti latus irgi nepriversi, tad tikriausiai iš kart po devalvacijos RIGIBOR nesusilygins su EURIBOR.
Beje, vakar buvo pranešta, jog latviai pasiryžę sumažinti biudžeto išlaidas dar 500 milijonų latų. Tai tikriausių naujų derybų su Tarptautiniu Valiutos fondu pasekmė, taigi galima daryti prielaidą, jog stumiamasi į priekį, ir Latviją greitu laiku visgi turėtų pasiekti nauja TVF pinigų dozė. Tad gal devalvacijos klausimas atidedamas dar keletui mėnesių.
Dar vienas niuansas: Lex rašo, jog devalvavus latą, latvių pavyzdžiu gali sekti Estija ir Bulgarija, kurių valiutos irgi yra susietos su euru. Lietuva buvo pamiršta netyčia, ar manoma, jog jeigu išsiplatinsim euroobligacijų emisiją, mums ateitis šviesėja?
latviai truputi mudakai – jau geriau nusižudys mažindami pensijas, atlyginimus, soc. išlaidas ir t.t. bet nedevalvuos.
Tikrai teisingas sprendimas būtų prieš devalvuojant valiutą visas paskolas priverstinai konvertuoti į LVL ir taip bent iš dalies apginti visuomenės, o ne Švedijos bankų finansinę padėtį.
Tamagochi, tai kad devalvavimas yra tas pats pensijų, soc. išlaidų ir atlyginimų mažinimas. Ypač turint omeny, kad gyvename iš perdirbamosios pramonės. Ar tu tikrai tiki, kad žvyras ištrauks Latviją ir Lietuvą iš krizės?
kazka panasaus The Economist pries kokius du menesius rekomendavo Baltijos salims.
Teko skaityti minėtą straipsnį – berods, parašytą garsiojo pranašo, ekonomikos profesoriaus p. Roubini. Mano nuomone, kalba apie priverstinę konvertaciją truputį panašėja į Argentiną ir panašias šalis, kur nacionalizuojami pensijų fondai ir t.t. Gyvenant Europos Sąjungoje, mano nuomone, toks scenarijus vargiai tikėtinas (kažin, kaip tokia priverstinė konvertacija atitikų Latvijos ar Lietuvos konstituciją apie turto (bankų) neliečiamumą). Be to, devalvacija šiuo metu būtų jau pradelstas dalykas – priėmus tokius ryžtingus sprendimus, devalvavimas pradelstas žingsnis, ir, turint omeny esamą situaciją, kažin ar labai naudingas. Nelabai matau eksporto sričių, kurios galėtų atgaivint Latvijos ekonomiką po devalvacijos, tas pats ir su Lietuva – didžiųjų eksportuotojų, pvz., Mažeikių nafots, Lifosos produkcija yra paremta energetinių išetklių importu, kurie perkami EUR, USD ir devalvacija šiuo atveju jokios naudos neduotų. Todėl tiek Latvija, tiek Lietuva laikys kursą, kurį, panašu, kad gali išlaikyti, ypač su TVF paskola (Latvija) arba galimybe skolintis eurais (Lietuva). Juolab, kad iš karto, kai tik visi nustojo pirkti “nuliovas” mašinas ir “krutus” televizorius su namų kino sistemomis, einamoji sąskaita iš karto susibalansavo, o vidinė devalvacija jau nukeliavo šiokį tokį kelią (neišmokėtos premijos, krentantys atlyginimai, stipriai kritusios NT kainos, etc.)
Siaip >
Sutinku su tavo mintimis. Tik šis straipsnis rašytas ne Roubini (jis savo straipsnį publikavo keliomis dienomis vėliau)
Teisingai, pažiūrėjau – atsiprašau už klaidą. Bet vis tiek manau, p. Roubini yra šiek tiek linkęs skleisti paniką :)