Vakar investuotojų asociacija paprašė pakalbėti apie tai, ką manau apie rinkas. Kadangi prašė kalbėti daugiau apie pasualio rinkas, tai apsiribojau JAV, ir dariau prielaidą, jog ji atsigaus tik tuomet, kai atsigaus JAV vartotojai. Bet jie kol kas pinigų neturi, nes didėja nedarbas, paskolų aptarnavimui reikia skirti vis dar skirti rekordiškai didelę pajamų dalį (mat skolų yra labai daug, tad net sumažintos palūkanos leidžia tik ribotai atsikvėpti), o net ir tie, kurie vis dar turi darbus ir nedaug skolų yra linkę taupyti (taupymo lygis šovė į viršų). Kol kas dar vienareikšmiškai pasakyti ar verta pirkti akcijas sunku, mat neaišku, ar ekonomikos atsigavimas jau užuodžiamas. O akcijos kainuoja tiek, lyg jau atsigavimas būtų už kampo. Prisegu savo pristatymo skaidres.
10 Comments
Comments are closed.
Paskutinė skaidrė daug optimizmo nesuteikia.
“o net ir tie, kurie vis dar turi darbus ir nedaug skolų yra linkę taupyti (taupymo lygis šovė į viršų)”
Petrai, juk akcijų pirkimas nėra vartojimas, todėl didesnis taupymas, mano nuomone, turėtų koreliuoti su akcijų kainų kilimu (ypač rinkose, kur kapitalo formavimas nėra paveiktas vykdant kredito ekspansiją, ko apie dabartinę padėtį nepasakytume…).
Deja, taupymas daugiausiai yra lygus skolų atidavimui o ne investavimui į akcijas.
Na, bet ir tas skolų atidavimas nusustabdo pinigų cirkuliacijos rinkoje: tie, kas deleveragina, jų neišleidžia nei produktyviai, nei neproduktyviai, bet tie, kam tos skolos atitenka, jau gali juos toliau išleisti arba produktyviai, arba neproduktyviai, arba vėl juos kam paskolins – ir taip cirkuliacija tęsiasi.
Kad ir susikurtume hipotetinę ekonomiką, kur pusė gyventojų skolingi 70 procentų savo pajamų kitai gyventojų pusei – na, ir kuomet ta skola grąžinama, taupymo lygis šoktų į viršų, bet nemanau, kad ekonomikoje vyktų neigiami procesai, nes kita pusė gyventojų galėtų tuos pingus (produktyviai arba ne) išleisti.
Paskutinė skaidrė…Aš labai stebiuosi, kad daugelis žmonių bando lyginti dabartinę krizę su Didžiąja depresija. Tas lyginimas yra beprasmiškas. Visa ekonominė, monetarinė sistema ir t.t. skiriasi iš esmės. Nebuvo nei derivatyvų, nei kitų kvailų finansinių išvestinių instrumentų, nei kreditinių kortelių, nei gyventojai tiek prasiskolinę buvo kiek dabar, ir gamyba dar neiškelta iš JAV buvo, o dar kur dolerio kaip rezervinės valiutos funkcija.
Derivatyvai iš tiesų nebuvo taip paplitę, bet 1929-aisiais metais finansinis svertas buvo itin didelis. http://tinyurl.com/lz4sxq
Kaip nedirbančiam finansų sektoriui – labai įdomus pristatymas. Dėkui Petrai, kad daliniesi.
Man tik kilo klausimas, ar visame šiame reikale yra kokia scenarijaus vystymosi priklausomybė nuo su kiekviena akimirka vis didėjančio pasaulio bendro vystymosi (ne tik finansinio) pagreičio? Juk apsukų greitis stipriai skiriasi sakykime nuo 1974m.?
Petrai, neseniai kalbejau su pusbroliu is Cikagos,
tai jis sake kad pagyvejimas labai jauciamas JAV< jei anksciau visi spausdavo ir neislaidavo, tai dabar sako siuo metu (liepos 15 kalbejau) tai visi kabakuose sedi linksminasi, vel islaidauja patenkinti, kad jau "baigiasi krize"…..
Pirmakart uzklydau i puslapi, tai visu pirma norejau pasidalint ispudziais, kad nemazai idomiu straipsniu. Bet kas liecia sia tema, tai as buciau linkes manyti kad vartotojai dazniausiai laksto paskui stambu kapitala kaip aviu banda. Consumer Confidence ir kiti vartotojais paremti indeksai krenta kai jau visiems aisku, kad krize. Jei stambus kapitalas patikes, kad blogiausia jau praeityje, tai prades viskas vel suktis, ir vartotojai turetu veliausiai isijungti, ir galutinai viska isjudinti. Bet nemanau, kad tam jau laikas.
Petrai, būtų labai įdomu pamatyti atnaujintą paskutinę skaidrę. Jau praėjo 42 mėnesiai nuo krizės pradžios.