Ši knyga apie Izraelio ir Palestinos konfliktą mano rankose atsidūrė visai atsitiktinai: plaukiant jachta į Švediją savo pasiimtą knygą jau buvau suskaitęs, tad teko skolintis ką nors iš draugo. Iš Teach Yourself knygų serijos gilios analizės, aišku, tikėtis negalima, tačiau faktų knygoje pateikiama itin daug – galbūt net per daug, nes per juos kartais sunku įžvelgti esmę. Kiekvienos taikos derybos ar pozicijų keitimas vis tiek galų gale tikslo nepasiekė: konfliktas vis dar vyksta.
Ir, tikėtina, jis tęsis dar ilgai, o didžiausia to priežastis, mano nuomone, tai, jog Palestinoje nėra tvirto lyderio, kurį visi gerbtų. Net Arafatui nepavyko iki galo išlaikyti autoriteto: net jeigu jis ir siekė taikos, tai visada atsirasdavo grupuočių (Hamas, Hezbollah), kurios nesutikdavo su tokia pozicija ir toliau tęsdavo išpuolius prieš Izraelį. Tad ilgalaikė taika neįmanoma, kol visi palestiniečiai (bei kiti arabai bei musulmonai) nėra pasiryžę tvirtai jos siekti.
Aišku, palestiniečius galima suprasti: dar prieš šimtmetį dabartinis Izraelis buvo jų žemės, į kurias masiškai pradėjo keltis žydai. XX amžiaus pradžioje buvo pradėta pirkti palestiniečių žemės, o paskui, po antrojo pasaulinio karo, žydai paskelbė nepriklausomybę (tuo metu jie jau sudarė daugiau nei trečdalį regiono gyventojų), išstūmė palestiniečius iš jų žemių, netgi vykdė etninį šių žemių valymą. Per pirmuosius Izraelio gyvavimo metus žydų imigracija buvo itin stipri, jie tapo dominuojančia etnine grupe (šiuo metu Izraelyje arabų tėra apie 20 procentų). Vėliau, arabams vis galvojant apie savo žemių atsiėmimą, Izraelis vykdė itin aršią politiką: už karinius išpuolius atkeršyti nepalyginamai didesne jėga. Ši politika vykdoma ir iki šiol: prieš keletą metų įvykusi Izraelio invaziją į Libaną pradėta todėl, jog nuo raketų atakų žuvo keli žydų kareiviai. Nenuostabu, jog arabai į žydus žiūri nedraugiškai.
o kur kelionės jachta aprašymas??? :)
ir kodėl palestiniečiai iš didžiosios?
Laukiu nuotraukų dar, tai nėra ir aprašymo :)
O plaukimas buvo puikus, nes buvo visko: ir halfvindo, ir 5 balų vėjo, ir 2-3 metrų bangų (ir menkių šėrimo), ir teko laviruote eit, ir grįžt padedant varikliui :)
O palestiniečiai tikriausiai iš tiesų iš mažosios turėtų būt.
Man tai gaila palestiniečių, pats liūdniausias regionas su savo amžinu konfliktu.
Manau ištakos šiame konflikte yra kur kas gilesnės nei 100-200 metų ir siekia ~1800m.pr.m.e., kai dar jokių musulmonų nebuvo:
– “žydų protėvis Abraomas apgyvendino tautą Mesopotamijos šiaurės vakarų dalyje, o jo anūkas Jokūbas (pervadintas Izraeliu ir davęs pavadinimą visai tautai; dvylika Izraelio sūnų tapo dvylikos žydų giminių protėviais) įsitvirtino Palestinoje. Tuomet palestina vadinosi Kanaano žeme. Joje gyvenę semitų kilmės kanaanitai jau buvo virtę sėsliais žemdirbiais, kai čia atėjo žydai.”
– “tais laikais, kai palestina buvo pažadėta Abraomui, Kanaane gyveno vieni semitai. Atkeliavę žydai jau rado ir naujų žmonių – filistiniečių (nuo jų vardo kilęs Palestinos pavadinimas). Tad kilo ilgas karas dėl pažadėtosios žemės …”
Na, šioje knygoje teigiama, jog tie mitiniai Senojo Testamento filistiniečiai su dabartiniais palestiniečiais (arabais) nelabai kuo susiję.
Tuomet aš manyčiau, kad knygos autorius per siaurai mato paveikslą :).
Kokia sėkla pasodinta, toks augalas ir išauga. Tik kad niekas jau nepamena kokia ta sėkla buvo :). Tai ir bando įvairių augalų trąšas. Panašu, kad kol kas dar nepataikė. Arba greičiau, neapsimoka pataikyti, ką gi po to veiks iš trąšų gaminimo gyvenantys verslininkai.