Du trečdaliai analitikų: „mano vadovas nesupranta, ką darau“

Šiandien beskaitant dienos RSS dozę mano akis užkliuvo už straipsnio apie vykdytą matematinių analitikų (quantitative analysts, quants) apklausą, kurioje du trečdaliai jų išsakė nuomonę, jog jų vadovai nesupranta analitikų darbo. Quant‘ai yra tie analitikai, kurie kuria itin sudėtingus matematinius rinkų modelius, kurių pagalba vėliau kuriami tokie išvestiniai finansiniai produktai kaip liūdnokai pagarsėję CDO: sukurtas matematinis modelis daugeliu atvejų veikia puikiai, tačiau kada nors iš maišo ima ir vis išlenda kokia nors nenumatyta yla. Nemaža dalis kaltės dėl šios krizės būtent verčiama ant per daug sudėtingų finansinių produktų, kurių rizikos iki galo nebuvo aiškios. Taigi, šios apklausos išvada verčia sunerimti: jeigu net analitikų vadovas nesupranta, ką tie analitikai analizuoja, tai ką jau kalbėti apie kokius nors teisininkus, kurie atsakingi už teisinę sukurtų produktų pusę, ar vidaus kontrolės žmones, kurie irgi ne visada turi mokslų daktaro lygio išsilavinimą matematikoje. O kokia kompetencija gali būti priežiūros institucijose?

Kita vertus, gal šios apklausos rezultatais nereikėtų taip stebėtis: vadovai bet kuriame versle dažniausiai supranta mažiau, nei jų pavaldiniai – ar kiekvienas aktuarijų skyriaus vadovas giliai išmano visas konkretaus kliento rizikos vertinimo plonybes ir ar kiekvienas atsakingas už chirurgijos skyriaus veiklą yra pats geriausias širdies persodinimo specialistas ligoninėje? Be to, neverta pamiršti, jog buvo apklausti matematikai, o jie, kaip ir programuotojai (been there, done that :) yra linkę manyti, jog jie žymiai geriau viską išmano, nei jų vadovai, nors toliau savojo modelio ar programos nelabai ką mato. Gal būt tikroji tiesa nėra tokia baisi, ir visgi bankai supranta ką daro.

6 Comments

  1. Nelabai suprantu problemos. Jei jau investicinis produktas investuotojams atrodo per daug sudėtingas, kad jį suprasti, į tokį protingas investuotojas neinvestuos. O jei jau kas nors vis tik ryžtasi nesuprasdamas investuoti, pats kaltas, kitą kartą pakartoti tokios klaidos neturės už ką. Aišku jei tik tas rizikuojantis nėra koks valdiškas pensijų fondas, ar/ir darančių tokias klaidas valdžia nepaskatina mokesčių mokėtojų pinigais.

    1. Problema atsiranda tada, kai visi galvoja, jog visas rizikas supranta, bet pasirodo jų yra žymiai daugiau ir jos išlenda pačiu netikėčiausiu metu. Jei visi investuotojai ir bankininkai puikiai suvoktų visas rizikas, ir, kaip minėjai, nepirktų produktų, kurių iki galo nesupranta, tai ir šios krizės neturėtume. Lygiai taip pat jei bankininkai tobulai suprastų rizikas, tai nebūtų išdalinę tiek paskolų, kurios dabar virto blogomis, ir mokesčių mokėtojų pinigais nereiktų gelbėti bankų.

  2. Sutinku, kad šiandien pasaulis sudėtingas ir ne visada visi gali visas rizikas numatyti. Tačiau IMO dabartinės krizės nebūtų jei nebūtų buvę fractional reserve bankininkystės su centriniais bankais priešaky ir legal tender galias turinčių pinigų, o, kaip ir rašiau, bankeliai ir kitokie nelaimėliai daryti nesąmones keletą kartų iš eilės gali tik tada, jei juos gelbėja mokesčių mokėtojų pinigais vietoj to, kad leistų susimokėti už savo klaidas patiems ir iš jų arba pasimokyti, arba kitą kartą neturėti kuo tokias klaidas kartoti.

  3. Ar vadovas išmano ar neišmano — ne tame esmė.
    Ką jūs galite pasakyti apie reitingų agentūras?
    Apie tas pačias kurios ant tų pačių CDO uždėjo AAA reitingus? Visus tuos Moodžius? Normaliomis salygomis pasaulyje buvo vos 13-15 tokių instrumentų su AAA reitingu, tuo tarpu šitų quantų dėka krizei įsibėgėjus atsirado tūkstančiai. Mano akimis investuotojai buvo ne tik painiojami sudėtingais instrumentais bet ir atvirai apgaudinėjami.

  4. Didziausi pasaulio bankai yra per dideli, ir ten informacija sunkiai vaiksto. Pvz. 2007 m. Lehman fixed income skyrius buvo įsitikinęs dramatišku nekilnojamo turto obligacijų burbulo sprogimu, bet matyt mortgage skyrius turejo draugiskesnius santykius su vadais.
    Vienzo faktai rodo kad auksciausias mega banku lygis nieko nesuprato apie CDO.

  5. Mano manymu, pats blogiausias dalykas, kad tuo finansinius modelius kuria matematikai/fizikai. Manau kad dazniausiai jie neturi pajautimo apie ekonomine prasme kuriamo instrumento, kaip jie veiks jau rinkoje esancius ir kokias rizikas jis istikro atsinesa i rinkas. Jei pradetu finansinius instrumentus kurti zmones su ekonominiu/finansiniu issilavinimu tik su siek tiek didesniu matematikos modeliu ismanymu (kas PhD lygyje finansininkam ir ekonomistam siais laikais yra privaloma) tai gal ir instrumentai butu suprantami geriau IMO.

Comments are closed.