Šį savaitgalį, kaip įprasta, klajodamas po internetą, užtikau labai įdomų Anne Trubek straipsnį, kuriame siūloma nebemokyti vaikų rašyti: geriau tą laiką paskirti jų spausdinimo įgūdžiams gerinti. Idėja gana kontraversiška, ir vien ją išgirdus norisi pulti įrodinėti, jog ji niekam verta, tačiau perskaitęs straipsnį turiu pripažinti, jog argumentai įtikinami. Iš tiesų, nuo to laiko, kai baigiau universitetą, ranka tikriausiai esu prirašęs gal tik kokį sąsiuvinį ar du, kai tuo tarpu klaviatūra esu sumaigęs šimtus (o gal net ir daugiau!) puslapių teksto. Rašymas ranka nyksta, o ateityje jo svarba dar turėtų mažėti. Bet nereikia pasiduoti sentimentams: rašymas ranka nėra prigimtinis žmogaus įgūdis, jis lygiai toks pat nenatūralus kaip ir teksto rinkimas klaviatūra (ar šumeriškasis dantiraščio spaudymas nendre į molinę lentelę). Raštas turi trūkumų: žmogaus rašto įskaitomumas ir grožis dažnai nulemia ar rimtai bus pažiūrėta į autoriaus idėjas – tyrimai teigia, jog studentų, kurių raštas gražesnis, pažymiai būna didesni, nors turinio kokybė nesiskiria nuo kitų. Vienodas spausdintas žodis skatina idėjų demokratiją: skaitytojas yra priverstas vertinti vien tik turinį. O tai tikriausiai nėra blogas dalykas.
Nors ir turiu tam tikrą asmeninį fetišą plunksnakočiams bei rašymui ranka, bet šiai drąsiai idėjai pritariu. Svarbu rašto turinys, o ne forma.
na cia jau manau perlenkta lazda. kazkur po interneta klajojo straipsnis apie ranka rasymo svarba ir itaka zmogaus intelektui. kazkaip tam as labiau pritarciau. nors tai tikriausia kiekvieno zmogaus pasirinkimas. jei esi neisilavines tai nei lietuviskos raides klaviaturoje, nei rasymas ranka ar klaviatura tau tikrai itakos netures. nesvarbu kiek lapu prirasiau ranka ar klaviatura – nepritarciau tokiai idejai kad vaikus reiketu mokyti kompiuterinio rastingumo pamirstant rasta ranka.
Mokejimas rasyti ranka yra butinybe. Net jei i metus prirasai tik 1 lapa.
Siuo metu spauzdinimas klaviatura yra reikalingesnis.. bet rashyti ranka vistiek yra butina.
Taip, ir man teko skaityti, jog rašymas ranka daro įtaką žmogaus intelektui. Bet nenustebčiau, jog lygiai taip pat ir rašymas klaviatūra daro įtaką žmogaus intelektui. Straipsnio autorė šitą irgi savo straipsnyje mini.
Prasta idėja. Neseniai skelbtas Umberto Eco straipsnis The lost art of handwriting daug įtikimesnis. O ir nuomonių autorių erudicijos svoris iš skirtingų kategorijų. Originalus šaltinis Guardian jau neprieinamas, tad http://kobason.spaces.live.com/Blog/cns!C873246EA6369396!31239.entry
Umberto Eco mintys iš esmės neprieštarauja šiai idėjai: jis duoda pavyzdį apie tai, kad net šiais laikais žmonės mėgsta jodinėti, nors tai nėra pagrindinė transporto priemonė, o kiti kaip hobiu užsiima buriavimu, nors seniai burės pakeistos varikliais — bet juk tai nereiškia, jog kiekvienas vaikas privalo išmokti jodinėti ir buriuoti. Taip, kiekvienas šių užsiėmimų savaip įdomus ir naudingas, bet net Umberto Eco nuomone rašymas ranka ateityje bus tik hobiu.
Aš šimtu procentų sutikčiau, “Šriftas” mano kreivas ne visiems įskaitomas, o klaviatūra, daug patogiau, greičiau ir naudingiau, bent tol, kol paprastai, su skaneriu ar iš nuotraukos, bus įmanoma nuskaityti ranka rašytą tekstą ir perversti į skaitmeninį formatą.
galima būtų nemokyti ir skaityti. žiūrėti pornuchą skaitymas nereikalingas.
bet kas kas PRIVALOMA yra visiska nesamone. net gyventi nera privaloma.
tl;dr trumpai tariant atsipiskit nuo vaiku.
Nesutikčiau, kad reiktų vaikus mokyti tik kompiuteriu. Juk ranka rašyti būtina. Ir keiktis nebūtina juk viešumoje :(
nu kazkaip keista ideja.. pas mane visada ant stalo yra sasiuvinis ir rasiklis. kartais uzsirasyti svarbiausias pastabas, kartais tiesiog papaisyti kazka jeigu neina darbas :) Be sio dalyko produktyvumas tikrai krenta. paisymas MS Paint’e ar rasinejimas Worde to neatstoja :)
O svarbus dokumentai jau ir dabar rasomi tik kompiuteriu. saliskumo del srifto problema aktuali nebent universitete per atsiskaitymus kur stipriai ribojama pasaliniai informaciniai srautai.
O man visa ta problema arodo grynai dirbtine. Rasyt ranka gi ir nemokoma vien del paties rasymo. Gi vaikas po to 11 metu mokykloj 4(6) univere visus atsiskaitymus, pratimus, uzrasus darys ranka. Tai naturalu, kad apsimoka pamokyt gero srifto, kad butu patogiau/greiciau rasyt. O kai visi mokykliniai mokslai persikels i elektroninius ekranus, uzteks ir to, kad vaikas moketu parkeriu rasyt spausdintinem raidem.
Tad kaip suprast ta pasiulyma nebemokyt rasyt ranka kol mokyklos neaprupintos tinkama IT technologija? Tipo klasese aprupinti visus kompais su QWERTY, kad jie visa diena spoksotu i LCD ekranus?
Žiūriu komentaruose išlenda tas pats kompleksas, kaip su elektroninėmis knygomis. Net keista, kai žmonės rašo, kad ranka rašyti būtina. Iš kur toks nusistatymas? Gal ir benzininiu automobiliu važiuoti būtina? (jokiu būdu ne kokiu elektromobiliu ar hibridu) Jei patys vis dar rašome ranka, neverskime to daryti viso pasaulio ir negalvokime, kad tai tiesiog būtina. Pavyzdžiui mano darbas tiesiogiai susijęs su rašymu. Rašau labai daug. Tačiau, popierių ir rašiklį į ranką paimu ypač retai, gal kokį kartą per mėnesį (viską rašau (spausdinu) kompiuteriu). Bet juk dėl to nesakau, kad rašymą ranka reikėtų uždrausti. Gal leiskime vaikams patiems pasirinkti, kas jiems geriau (juk užaugę jie ar taip ar taip kaip norės, taip darys)?
Ana, viesai keikts ne tik, kad reikia, bet ir butina. Tai musu kalbos dalis ble! Visi zmones keikiasi, kaip ir mylisi, kaip ir eina tuoletan.
Del rasymo. Kalba apie ateiti. Manau vaikas turetu sugebeti parasyti savo varda ir pasirasyti. Ir tai ne ilgam. Jei ateityje bus po oda implantuojama skoks identifikatorius ir to nereikes. Konspektai paskaitose? Gal laptopas ir puikus greito rasymo sugebejimai?
Trumpai tariant su laiku rasymas bus hobis, vienareiksmiskai ir neisvengiamai. Kazkokiu kringeliu raitymas ant popieriaus, kuris su laiku irgi isnyks? Come on, give me a break!
Aš už mokymą rašyti ranka. Bent jau artimiausiais laikais tai tikrai. Nejau nebūna tokių situacijų, kai šalia nėra nei kompiuterio, nei mobilaus, nei kitokios panašios priemonės rašymui? Ir ką tada daryt? Keverzot raides taip, kaip dabar dešiniarankis keverzoja kairiąja?
O ir pasirašyt manau reiktų mokėt… Kas liečia implantus, tikrai, tada jau ir parašo nebereik.. Amonimai, norėtum turėt tokį po oda? Kuo daugiau technologijų mūsų gyvenime, tuo mažiau privatumo mums paliekama. Jau ir taip viskas surišta – mobilieji, internetas su savo socialiniais tinklapiais, kreditinės kortelės.. DNR – tavo nuomone, 6-7 metų vaikas gerai žino ko nori? O gal geriau vis tik išmokinkim vaikus rašyt, o po to jau subrendusiems ir tikrai geriau žinančiams, ko jie nori iš gyvenimo, leiskime pasirinkti – nori jie rašyt ranka, ar užteks ir kompo.
uj kaip nekenciu to “argumento”, kad vaikas nezino konori….
tu ka neatsimeni ko norejai 6-7 metu budamas????
as nuo 5 metu visiskai niekuom nepasikeiciau, isskyrus patirtis. Bet as noriu lygiai tu paciu dalyku kaip ir 6-7 metu budamas.
Isvis kalba apie paskaitas, lyg butu kazkas neisvengema… o kodel nelost kase ir uzdirbt milijonus? jai pats debilas ir nesugebi tai nebandyk vaikus irgi debilais versti.
Dominygaudai, nezinau ar noreciau kazko po oda, bet ne visad gyvenime buna taip, kaip nori. paso gal irgi nenoreciau turet… Snekejimas ir vapejimas apie tai, kad negerai, kad technologijos verziasi i musu gyvenima – putimas pries veja, ir piktinimasis, kad shudas gaunas.
ismokyt vaika, o po to jis atsirinks ar reikia ar ne? Tai ismokykim nert vaseliu, vaiksciot atbulu, skirt augalus pasiziurejus i ju seklas ir t.t. Klausimas kitas – kam to reikia? Ismokt galima viska, bet koks tikslas?
Aš už:
* logikos pagrindų (bei programavimo pagrindų) mokymą kuo anksčiau
* už mokymą spausdinti (bet kol kas nepanaikinant mokymo rašyti)
* už kalbų kiekio mažinimą
Kol mokyklose ir universitetuose vyksta atsiskaitymai raštu, ir kol daug daug daug kur yra krūva popierizmo ir žmogus turi ranka įrašyti duomenis o negali info atsiųsti email’u ar pan – klausimas dėl rašybos reikalingumo yra visiškai tuščias. Jeigu aplinkybės visdar reikalauja šio įgūdžio, vadinasi jis visdar būtinas.
Rašto forma – toks pat turinys kaip ir rašto turinys. Ji daug pasako apie žmogų. Be to minčių fiksavimas klaviatūra ir rašikliu yra skirtingas. Skirtingas tuom, kad nevisada vienodai sklandžiai ir kokybiškai galime užrašyti mintis barškinant klaviatūra ar atvirkščiai. Ar nebuvo taip, kad rašant klaviatūra įpinate klaidą, grįžtate ją ištaisyti ir tą akimirką nusimušate nuo mintis ar dingsta įkvėpimas ? Man būna.
>> Nors ir turiu tam tikrą asmeninį fetišą plunksnakočiams bei rašymui ranka,
>> bet šiai drąsiai idėjai pritariu. Svarbu rašto turinys, o ne forma.
O man atrodo, kad čia neįvertinami visi aspektai. ir žiūrima šiek tiek paviršutiniškai ir technokratiškai. Kažkodėl daugelis mano kolegų – projektų vadovai, programuotojai, specialistai – naudojasi ne klaviatūra, o paprastu sąsiuviniu užsirašyti mintims ar popieriniu organaizeriu reikalams organizuoti, o ne super duper telefonais ar programomis.
Ir pas Ane pamačiau aspektą dėl minties ir jos vizualizacijos į raštą greičio sutapimo.
Touch-typing is a glorious example of cognitive automaticity, the speed of execution keeping pace with the speed of cognition.
Nebūčiau linkęs pritarti jai dėl šito – rašant ranka, vizualizavimo greitis atsilieka nuo minties, leidžiant ją sugromuliuoti keletą kartų.
Rašant klaviatūra, pagaminamas didesnis teksto kiekis, tik klausimas ar jis geresnis.
>> Rašymas ranka nyksta,
>> o ateityje jo svarba dar turėtų mažėti.
Mažokai žiūrite filmų – pagal liečiamų ekranų tendencijas spėju, kad ateityje dar ir kaip pirštais ant jų mosikuosime, įmituodami plunksnos judesius – tiesiog šrifto algoritmai bus tiek ištobulėję, kad suvartalios viską į pasirinktą normalų gražų šriftą.
>> tyrimai teigia, jog studentų,
>> kurių raštas gražesnis,
>> pažymiai būna didesni,
>> nors turinio kokybė nesiskiria nuo kitų.
O dėl rašto skirtumo, tai spausdinant klaviatūra, kas man trukdys parinkti gražesnį šriftą nei kolegų arba padaryti geresnį tipografinį maketą?
Yra ir tokie tyrimai, parodantys, kad įvertinimas stipriai priklauso nuo pasirinkto šrifto.
Manau, jog gebėjimą naudojantis rankomis atlikti subtilius judesius turėtume lavinti, nes tai gali būti naudinga daugelyje veiklos sričių, tačiau būtinybės tą daryti mokantis rašyti raides, kurias galime daug lengviau atspausdinti, nėra.
Išvada: tikrai, mokykimės spausdinti, bet taip pat mokykimės profesionaliai piešti su graphic tablet’ais, ir pan.
Paskaičiau komentarus, ir nustėrau. Kokia tai visuotinė odė atsilikimui! Kodėl niekas negalvoja, kokiame pasaulyje gyvens šiuolaikiniai pradinukai? Juk progresas pažengs dar toliau per artimiausius 10-15 metų!
Niekas net nepaklausia: kokių dalykų reiktų mokyti vaikus, kad geriau juos paruošti ateičiai? Bet gi ne, popieriai ir parkeriai- mūsų brangiausieji…