Įplaukos į investicinius akcijų fondus dažniausiai gana gerai koreliuoja su akcijų kainų pokyčiais: kuo daugiau “šviežių” pinigų plūsta į rinką, tuo aukščiau keliamos akcijų kainos. Viena iš staigaus Baltijos šalių kilimo sausio mėnesį priežasčių tikriausiai irgi yra stipriai padidėję įplaukos į vieną iš stambesnių regiono investicinių fondų. Išsivysčiusiose rinkose įplaukas į fondus stebi ne vienas analitikas, tačiau Baltijoje kol kas tokių agreguotų duomenų neteko matyti vienoje vietoje. Galbūt dėl to, jog grynai Baltijos regionu apsiribojančių fondų nėra daug, o didžiausi žaidėjai (East Capital, SEB) kas dieną neskelbia fondų aktyvų dydžio. Swedbank, kuris turėtų būti stambus žaidėjas Baltijos rinkoje, Baltijai alokuoja tik apie 3% Rytų Europos fondo, tad pagal šio fondo duomenis irgi sunkoka paskaičiuoti kiek pinigų per jį ateina į Baltijos rinką.
Bet kažkiek duomenų visgi yra, mažesni rinkos žaidėjai (Finasta, Parex, Prudentis, Jūsų Tarpininkas) OMX fondų centrui kasdien pateikia savo valdomų fondų vieneto vertes ir grynųjų aktyvų sumą. Grynieji aktyvai keičiasi dėl dviejų priežasčių: dėl fondų vieneto vertės pasikeitimo ir dėl įplaukų ar pinigų išėmimo iš fondo. Taigi, atmetus fondų turto pokytį dėl akcijų kainų svyravimo galima bent apytiksliai paskaičiuoti naujų pinigų įplaukas į fondą (šioje metodikoje yra tam tikrų niuansų, todėl gaunami skaičiai yra apytiksliai, bet, tikiuosi, tendencijas parodo teisingai). Į agreguotus duomenis įtraukiau Finastos Centrinės ir Rytų Europos bei Naujosios Europos fondą, Parex Baltijos fondą, Prudentis Baltijos fondą, Jūsų Tarpininko tris Baltijos akcijų fondus ir WIOF Baltic Opportunities fondą. Rezultatą pateikiu grafike.
Atrodo, jog nuo pat 2007-ųjų lapkričio iš Baltijos rinkos pinigai traukiasi, nors jau gerus metus susidomėjimas (tiek pinigų įnešimas, tiek išėmimas) fondais yra visiškai išnykęs. Jei iš tiesų paskutinio mėnesio Baltijos akcijų kilo Skandinavų pinigais, tai vietiniai smulkieji fondų investuotojai tuo nepasinaudojo, nes į šiuos fondus ryškaus naujų pinigų pritraukimo nesimato. Galima tik džiaugtis, jog pinigai iš Baltijos nebesitraukia (nes jų nebeliko?). Įdomiai atrodo ir 2005-ųjų metų antroji pusė bei 2007-ųjų metų vidurys: apie šešis mėnesius įplaukos į fondus buvo gana didelės, bet akcijos sparčiai nekilo – po to tai baigdavosi rinkos nuosmukiu.
Geras grafikelis !
Puiki įžvalga, Petrai. Visada suvokiau, kad fondų įtaka yra didelė, bet kaip bent apytiksliai įsivertinti trūko įdėjų.
Man patiko sis irasas!
aisku mintis gera ir koreliacija be abejo akivaizdi – tik kas ka veda – ar retail-as kuris istraukia pinigus nusmugdo rinkas – ar kai rinkos pradeda smukt retailas pradeda istraukinet ir taip sustiprina kritima. Sakyciau variantas 2 – tas matosi ir is grafiko – dazniasiai kritimai ir kilimai atsiranda be fondu pasikeitimu – kai indeksas pasuka – is paskos eina ir pinigai.
Aha, bandžiau ir aš pažiūrėt ar inflows/outflows turi įtakos kito mėnesio rinkos krypčiai — išvada tokia kaip tavo pasiūlytame antrame variante: retailas vadovaujasi bandos jausmu ir tik sustiprina rinkos kryptį, bet jos nenulemia.
Petrai, galbūt žinai kokiais mokesčiais yra apmokestinami lietuvos investiciniai fondai ? Kitaip tariant, ar fondai moka mokesčius nuo kapitalo prieauglio ir dividendų ?
Ačiū.
Nuo kapitalo prieaugio fondai mokesčių nemoka. Dividendų apmokestinimas priklauso nuo šalies, kurioje akcijos perkamos.
O kaip su pensijų fondais? Ar jie patenka į grafiką?
Ne, nepatenka. Pensijų fondai šiaip labai nedaug investuoja į akcijų rinkas Lietuvoje (sakyčiau tikriausiai mažiau nei 1% nuo aktyvų, nes didžiausia dalis investuojama į obligacijas)
Sveiki protingi žmonės, besivadovaujantys Paretto dėsniu ( čia aš su visa pagarba, be jokios ironijos ).
Manyčiau kad labai jau čia paprastus dalykus paverčiame sudėtingais, vadovaujamės kažkokiomis klišėmis, kurios nė velnio mano galva neveikia. Tai tik mano nuomonė. Iš esmės Baltijos rinkose labai didelę reikšmę turi jūsų įvardintas bandos jausmas. Šiuo metu aktualiausia būtų vertinti informacinę ir kainos(vertės) rizikas. Dauguma manipuliuoja informacine rizika, neatsizvelgdami į vertės riziką. Aš rinčiausi vertės riziką.
Galvočiau, kad ne pro šalį būtų ir valiutų rinką paanalizuoti, auksas taip pat, nes jie ( bent taip manau) po pusmečio bus neblogas indikatorius akcijų o taip pat ir indeksų prognozei. Bet kokiu atveju sėkmės visiems.
Pagarbiai
manau, kad daugelis ivertina rizika ir bando ja suvaldyti, nors jauciasi vis drasesni zingsniai.
pas kai gali pistis tai gali bet nori daugiau